- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2A-895-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30754-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- UAB „Erteka“
- Atsakovas
- UAB „Stiklorama“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Erteka“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-115-727/2014 pagal ieškovo UAB „Erteka“ ieškinį atsakovui UAB „Stiklorama“ dėl skolos priteisimo bei atsakovo UAB „Stiklorama“ priešieškinį ieškovui UAB „Erteka“ dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Erteka“ ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Stiklorama“ 99 083,90 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo skola susidarė už jam parduotą naudotą stiklo paketų gamybos įrangą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Stiklorama“ pareiškė prieštaravimus, prašydamas pakeisti preliminarų sprendimą. Nurodė, kad dalį skolos – 29 174,65 Lt – yra sumokėjęs, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, o likusią skolos dalį pripažino ir prašė jos sumokėjimą išdėstyti.
Atsakovas taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo paprašė priteisti iš ieškovo 44 855,36 Lt nuostolių atlyginimo. Paaiškino, kad užsiima stiklo paketų gamyba, ketino plėsti verslą, paleisti dar vieną gamybos liniją, todėl ieškojo įrangos ir sužinojo, kad ieškovas ją turi. Pirkdamas ginčo įrangą, atsakovas žinojo, kad ji naudota ir nėra nauja, tačiau remdamasis buvusia bendradarbiavimo su ieškovu patirtimi tikėjosi gauti ją veikiančią ir tinkamą naudojimui. Vienok, atsivežęs ją bei sumontavęs paleidimui, suprato, kad ji neveikia. Ieškovas į atsakovo siūlymą spręsti problemą neatsakė, todėl atsakovas buvo priverstas kreiptis į UAB Lisec TCN, teikiančią serviso paslaugas. Remontui atsakovas išleido 15 273,57 Lt. Be to, ketindamas plėsti stiklo paketų gamybą ir tuo tikslu nusipirkęs iš ieškovo reikiamą įrangą, atsakovas buvo priėmęs naujų užsakymų 98 082,58 Lt sumai, tačiau dėl to, kad įsigyta įranga visiškai neveikė ir jos remontas bei gedimo priežasčių nustatymas užtruko net keletą mėnesių, dalį užsakymų užsakovai atšaukė, todėl atsakovas prarado dalį planuotų pajamų, kurias vertina kaip netiesioginius nuostolius. Ši suma, atsakovo paskaičiavimu, yra 29 581,79 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas priešieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Nurodė, kad parduoda ir perka naudotas stiklo mašinas, įrangą ir siūlo skirtingų būklių: toks koks yra/ suremontuotas/ gerai dirbantis/ po kapitalinio remonto. Atsakovas įsigijo naudotą stiklo paketų gamybos įrangą su nuoroda ,,būklė tokia, kokia yra“, o tai reiškia, kad ji galėjo būti ir neveikianti, ieškovas įrangos netikrino. Kaina dėl to, veikianti ar neveikianti įranga, nebūtų kitokia. Atsakovas neužsisakė įrangos montavimo ir paleidimo paslaugos, todėl visą riziką prisiėmė pats. Anot ieškovo, atsakovas elgiasi nesąžiningai, nori praturtėti jo sąskaita. Atsakovo pateikti įrodymai neįrodo, kad remontuojamas buvo išimtinai atsakovo įgytas įrenginys, o atšaukti užsakymai nebuvo skirti atlikti pirktais įrengimais, be to, atsakovas, priimdamas užsakymus, veikė savo rizika, žinojo, kad perka ne naują techniką, kad ją galimai reikės remontuoti. Sutartį šalys sudarė 2013 m. kovo 20 d. išrašius PVM sąskaitą-faktūrą, įrangą atsakovas pasiėmė po kelių mėnesių, ji galėjo sugesti būdama jo žinioje. Atsakovas, pirkdamas įrangą, ją apžiūrėjo, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį dėl parduoto daikto trūkumų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą – priteisė ieškovui iš atsakovo 69 909,25 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 186 Lt bylinėjimosi išlaidų; bylą dėl 29 187,65 Lt skolos iš atsakovo priteisimo nutraukė; išdėstė iš atsakovo priteistos sumos sumokėjimą 9 mėnesių laikotarpiui; priešieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovo 39 442,70 Lt nuostolių atlyginimo ir 8 626 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų.
Teismas nurodė, kad ieškovo 2013 m. kovo 20 d. atsakovui pateiktame komerciniame siūlyme dėl įrangos įsigijimo nėra jokių įrašų apie siūlomos įrangos būklę. Jokio rašytinio susitarimo, kuriame būtų konkrečiai aptartos naudotos įrangos įsigijimo sąlygos bei konkrečiai aptarta jos būklė, šalys nesudarė. Ieškovo atsakovui išrašytoje 2013 m. kovo 20 d. išankstinio apmokėjimo PVM sąskaitoje-faktūroje ir 2013 m. birželio 7 d. galutinėje PVM sąskaitoje-faktūroje atsirado naudotos įrangos apibūdinimas ,,stovis toks, koks yra“. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui prieš perkant įrangą būtų išaiškintos ieškovo (kaip pats nurodo, įprastinėje prekybos kasdienybėje taikomos) įrangos apibūdinimo sąvokos, kurios, anot jo, yra keturios: 1) būklė („stovis“), toks koks yra, 2) suremontuota, 3) gerai dirbanti, 4) po kapitalinio remonto. Anot teismo, ta aplinkybė, kad atsakovas anksčiau analogiškomis aplinkybėmis buvo įsigijęs įrangą iš ieškovo, savaime nerodo, kad sąvoka ,,stovis toks, koks yra“ jam buvo išaiškinta, ankstesnis pirkimas tiesiog buvo sklandus ir nesukėlė atsakovui rūpesčių, kas, be kita ko, sąlygojo ir jo pasitikėjimą UAB ,,Erteka“ bei lėmė prielaidas kreiptis į šį pardavėją dar kartą tikintis gauti kad ir naudotą, bet gerą ir veikiančią įrangą.
Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad įrangą atsakovas atsiėmė 2013 metų liepą. Atsakovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas rodo, kad atsakovas jau 2013 m. rugpjūčio 2 d. informavo UAB ,,Erteka“ apie įsigytos įrangos problemas, o ieškovo atstovo R. Š. 2013 m. rugpjūčio 5 d. atsakymas rodo, kad UAB ,,Erteka“ žinojo apie problemą, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji, kaip pardavėjas, imtųsi tinkamų ir protingų priemonių jai spręsti. Atsakovas buvo priverstas ieškoti pagalbos kitur, ką ir padarė kreipdamasis į Lisec-ą. Kaip matyti iš šio susirašinėjimo, liudytojų ir pačių šalių paaiškinimų, atsakovo įsigytos įrangos trūkumai buvo labai rimti. Jų nepavyko pašalinti kelių dienų bėgyje, teko kreiptis į gamintojo specialistus Austrijoje. Pašalinus trūkumus įranga buvo paleista 2013 metų spalį.
Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovui, kaip pardavėjui, atsiranda pareiga atsakyti už esminius parduoto daikto trūkumus. Anot teismo, parduoti nenaują (naudotą) įrangą savaime nereiškia parduoti neveikiančią ir niekam tinkamą įrangą, juolab mokant už ją pakankamai didelę sumą. Akivaizdu, kad pirkdamas įrangą, kainuojančią virš 200 000 Lt, ir iš banko skolintų lėšų, atsakovas tikėjosi įsigyti daiktą, kad ir nenaują, bet veikiantį ir tinkamą naudoti. Jis negalėjo nesuprasti, jog į jį reiks investuoti, tačiau, mokėdamas tokią pinigų sumą, turėjo pagrįstų ir protingų lūkesčių tikėtis veikiančios įrangos. Tuo tarpu jos net nepavyko paleisti, nes neveikė tam būtina programinė įranga. Teismas manė, kad UAB ,,Erteka“, kaip pardavėjas ir ūkio subjektas, parduodama nepatikrintą ir neveikiančią įrangą už veikiančios įrangos kainą, elgėsi nesąžiningai, pažeisdamas tinkamam verslui keliamus standartus. Gavusi signalą dėl įrangos būklės, nesiėmė priemonių bendradarbiauti. Atsakovas, pirkdamas brangiai kainuojančią įrangą, tikėjosi įsigytą daiktą naudoti savo įmonės veikloje ir jos apyvartos didinimui. Ieškovas neįrodė, kad parduota įranga atitiko susitarimo sąlygas, nes jokio rašytinio susitarimo individualiai aptartomis pirkimo-pardavimo sąlygomis nebuvo; neįrodė, kad atsakovas žinojo, jog perka neveikiančią įrangą, ir kad tai atitiko jo lūkesčius ir ketinimus.
Teismas pabrėžė, kad, sutinkamai su CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostata, pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Ta aplinkybė, kad parduodama nenauja (naudota) įranga, rodo, jog ji negalėjo būti be trūkumų, pardavėjas privalėjo ją patikrinti, nurodyti jos būklę, aptarti galimus trūkumus, t. y. privalėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau (CK 6.337 str.), bendradarbiauti su pirkėju po pretenzijos el. laiško forma pateikimo. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai, remdamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, reikalauja atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti. Priešingai nei mano ieškovas, 6 mėnesių ieškinio senatis tam nėra praleista, nes jo eiga prasideda ne nuo prekių gavimo, o nuo sužinojimo, kad prekė turi trūkumą, o tai atsakovas galėjo nustatyti tik sujungęs visas stiklo paketų gamybos linijos sistemas ir mėgindamas paleisti, ką padarė 2013 metų rugpjūčio pradžioje (priešieškinys pareikštas 2014 m. sausio 3 d.).
Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė galimo įrengimų, atskirų jos dalių nusidėvėjimo, todėl vertinti atsakovo nurodytas išlaidas šiuo aspektu galimybės nėra. Kadangi įsigytos įrangos trūkumai buvo rimti, susiję su kompiuterinės programos ir tuo sąlygotu visos linijos paleidimu, teismas nurodė neturintis pagrindo manyti, kad atsakovo prašomos priteisti remonto išlaidos yra nepagrįstai didelės ar neprotingos. Tačiau teismas nepriteisė prašomų priteisti išlaidų pagal Lisec 2013 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą 1 009,50 Lt sumai ir Lisec 2013 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą 4 403,24 Lt sumai, nes šių dalių pakeitimas nesusijęs su esminiais programinės įrangos atkūrimu, CPU modo ir NUM keitimu, kurie buvo būtini naudotos įrangos paleidimui ir veikimui.
Teismas pripažino pagrįstu ir priešieškinio dalį dėl netiesioginių nuostolių priteisimo. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su atsakovo teiginiu dėl turėtų ketinimų didinti pajėgumus stiklo paketų gamybos versle, kas sąlygojo jo siekį paleisti antrą gamybos liniją ir įsigyti tam reikiamą įrangą. Anot teismo, suprantama, jog stiklo paketų gamybos verslas turi tam tikrą sezoniškumą – nuo vasaros iki rudens. Todėl atsakovas iš anksto pradėjo ieškoti jam reikalingos įrangos ir kreipėsi į ieškovą. Taip pat priėmė eilę naujų užsakymų, kuriuos turėjo atlikti iki rudens, t. y. iki sezono pabaigos. Teismas nustatė, kad atsakovas, ketindamas plėsti stiklo paketų gamybą ir tuo tikslu nusipirkęs iš ieškovo tam reikalingą įrangą, buvo priėmęs naujų užsakymų 98 082,58 Lt sumai. Dalies jų (68 500,79 Lt sumai) neįvykdė, nes užsakovai užsakymus atšaukė, kadangi jie nebuvo spėti pagaminti iki sutarto laiko. Atsakovas pagrįstai, teismo manymu, šį skirtumą vertina kaip nuostolius negautų pajamų forma, nes akivaizdu, jog atsakovui gavus iš ieškovo naudotą, bet veikiančią įrangą, atsakovas užsakymus įvykdytų. Kadangi įranga buvo nefunkcionali, reikalavo rimtų jos trūkumų pašalinimo, kas buvo padaryta tik spalio mėnesį ir visiškai nedalyvaujant šiame procese ieškovui, t. y. pardavėjui, natūralu, kad įvykdyti visus užsakymus atsakovas nebuvo pajėgus. Pasak teismo, yra didelė tikimybė manyti, kad to būtų išvengta, jeigu ieškovas parduotų naudotus įrengimus prieš tai juos patikrinęs ir aptaręs su pirkėju jų būklę. Kadangi jis to nepadarė, neatliko pardavėjui priskirtinų veiksmų, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), jos nereikia atskirai įrodinėti. Žala negautų pajamų forma ir priežastinis ryšys šiuo atveju yra įrodyti (CK 6.247 str., 6.249 str.) – atsakovas negavo planuotų pajamų dėl ieškovo veiksmų, pastarajam neatskleidus parduodamos įrangos būklės, ketinimai turėti šias pajamas buvo pagrįsti ir iš anksto numanomi.
Teismas nurodė, kad atsakovas ginčo įrangos įsigijimui yra paėmęs 96 095 EUR paskolą, įkeitęs turimą nekilnojamą turtą – gamybines patalpas, kuriose vykdo savo veiklą, vykdo savo įsipareigojimus kredito įstaigai, stengiasi geranoriškai dengti įsiskolinimą ieškovui. Atsakovo pateikti įmonės balansai, kiti finansiniai duomenys, teismo nuomone, rodo, kad jo turtinė padėtis nėra itin gera. Be to, atsakovas, įsigydamas naudotą įrangą, mėgina plėtoti turimą verslą, be kita ko, sukurdamas ir naujas darbo vietas ūkio rinkoje. Teismo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti jo prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, nes priešingu atveju viso likusio įsiskolinimo pagal pripažintą ieškinį sumokėjimas iš karto atsakovui ekonominiu požiūriu būtų didelė našta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Erteka“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, taip pat panaikinti sprendimo dalį dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jam pateiktų įrengimų (prekių) pagaminimo datas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas, taip pat padarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė, kad užsakymų sąraše nurodytos produkcijos nepagamino dėl ieškovo kaltės. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nebuvo pajėgus jau prieš tai įsigyta įranga pagaminti užsakymų lapuose nurodytų užsakymų, kad turėjo medžiagų, atsargų, išteklių pagaminti užsakymuose nurodytus produkcijos kiekius, taip pat byloje nėra duomenų, kad užsakovai būtų sumokėję atsakovui kokias nors sumas už numatomą pagaminti produkciją. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, kiek produkcijos per mėnesį jis pagamindavo su anksčiau įsigyta linija, koks yra maksimalus turėtos linijos našumas, taip pat, koks yra naujos įrangos našumas ir ar nauja įranga buvo galima pagaminti užsakymuose nurodytą produkcijos kiekį. Atsakovas buvo ieškovo klientas, taigi jam buvo žinomos prekių pardavimo sąlygos, be to, pats atsakovas kartu su priešieškiniu pateikė ieškovo viešai paskelbtą parduodamų prekių grupių aprašymą. Iš pastarojo yra akivaizdu, kad ieškovas parduoda naudotus įrenginius, atitinkančius skirtingus kokybės reikalavimus, dėl to ir parduodamų įrenginių kainos yra skirtingos. Atsakovui buvo pateikti prekę lydintys dokumentai, iš kurių matyti, kad prekės yra pagamintos daugiau kaip prieš dešimt metų, iš prekių išvaizdos matyti, kad jos buvo naudojamos daug metų. Atsakovui buvo sudaryta galimybė prekes apžiūrėti iš anksto, jas įvertinti ir patikrinti jų kokybę, komplektiškumą. Be to, atsakovui išrašytose sąskaitose faktūrose ir įpakavimo lapuose yra nurodyta, kad prekių būklė „toks, koks yra“. Atsakovas yra patyręs verslininkas, todėl turėjo suprasti, kad būklė „toks, koks yra“ reiškia, kad prekė gali būti neveikianti, jai gali reikėti remonto, jos paleidimas gali užsitęsti. Pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia prisiteisti iš ieškovo turėtas prekių (įrangos) remonto ir įrangos paleidimo kainas, nors buvo aiškiai susitarta, kad nei remonto kaina, nei paslaugų kaina į prekių kainą neįeina. Atsakovas pats prisiėmė ir atliko nupirktų prekių paleidimo bei remonto darbus, ir tik nuo paties atsakovo priklausė įrangos paleidimo terminai, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl ieškovo kaltės atsakovas nepagamino produkcijos užsakovams. Priežastinio ryšio ir ieškovo kaltės dėl atsakovo negautų pajamų nėra. Teismas nepagrįstai nurodė, kad šalys nepateikė jokių rašytinių susitarimų dėl to, kokios būklės bus įranga. Šalių pasirašyta PVM sąskaita-faktūra turi visus sutarties požymius ir laikytina rašytiniu susitarimu. Prekės buvo naudotos, būklės „toks, koks yra“, paslėptų defektų nebuvo. Teismas nepagrįstai nuostolių sumą priteisė kartu su PVM, taip pat nurodė, kad liudytoju byloje buvo apklaustas D. S.. Be to, atsakovas tam tikras dalis įsigijo siekdamas įrangą patobulinti, modernizuoti ir tai nepagrįstai laikė savo nuostoliais, o teismas nepagrįstai šią įrangos patobulinimo sumą priteisė iš ieškovo. Atsakovo administracijos vadovas patvirtino, kad neveikiančią kompiuterio plokštę jis pakeitė kita turėta plokšte, taigi naujos plokštės nepirko, nuostolių nepatyrė. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad reikėjo tik perkrauti programą, o pakeistos plokštės kaina yra labai nedidelė. Negalima laikyti kompiuterio neveikiančiu, jeigu reikia perkrauti tik programinę įrangą. Teismo išvada, kad ieškovas pardavė neveikiančią ir niekam tinkančią įrangą, yra nelogiška ir prieštarauja objektyvioms aplinkybėms, be kita ko, atsakovo nurodytiems faktams, kad įranga po paleidimo darbų ir remonto yra veikianti ir šiuo metu naudojama gamyboje. Teismo argumentas, kad įranga įsigyta brangiai, taip pat visiškai nepagrįstas, nes atsakovas prekes iš ieškovo įsigijo 10 kartų pigiau negu naujos įrangos kaina. Atsakovas neprašė ieškovo spręsti problemos, tik nurodė problemą, paklausė apie prekių gamintoją, buvusį prekių savininką ir daugiau jokios pagalbos neprašė. Ta aplinkybė, kad atsakovas prekes pirko iš skolintų lėšų, nėra pagrindas atsakovui reikalauti sumokėti įrangos paleidimo ar remonto kainą, taip pat išdėstyti jam teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai nei sprendė teismas, 6 mėnesių ieškinio senaties terminas yra praleistas, nes jis prasidėjo ne nuo sužinojimo, kad prekės yra neveikiančios, blogos kokybės, momento, o nuo pasiėmimo iš ieškovo sandėlio. Atsakovas dar iki užsakymo pateikimo apžiūrėjo prekes, išsirinko jas iš daugelio kitų, jam buvo paaiškinta, kad prekės nėra ieškovo remontuotos, patikrintos, kad jų būklė tokia, kokia yra, todėl ieškovas neatsako už tai, kad atsakovas pakeitė kai kurias nusidėvėjusias dalis, perinstaliavo programą ar patobulino ieškovo pateiktą įrangą. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad visas, priešieškinyje paminėtas kaip keistas, įrangos dalis panaudojo būtent ginčo prekių remontui. Atsakovas nusipirko seną įrangą, todėl, įsigydamas naujas detales ir jas panaudodamas sename daikte, jis tą daiktą pagerino. Taigi pagal teismo sprendimą atsakovas yra parturtėjęs ieškovo sąskaita. Net jei būtų laikoma, kad ieškovo pateiktų prekių dalys buvo nusidėvėjusios ir jas reikėjo keisti bei už tai atsakingas ieškovas, teismas galėjo priteisti ne naujų prekių kainą, bet įvertinti prekių detalių nusidėvėjimo procentą ir proporcingai sumažinti priteisiamą sumą. Pati prekė ir jos dalys yra nusidėvėjusios apie 90 proc., todėl atsakovui galėjo būti priteista tik 1/10 detalių įsigijimo kainos be PVM. Atsakovas keitė filtrus, juostas, kitas nusidėvinčias medžiagas, kurių keitimas apskritai nėra senos parduotos įrangos trūkumas, bet keičiamos eksploatacinės medžiagos. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, teigdamas, kad tam, jog būtų galima paskaičiuoti nusidėvėjimą, ieškovas turėjo pateikti duomenis apie gaminių pagaminimo metus. Pareigą nurodyti žalos dydį turėjo atsakovas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Stiklorama“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas atsiėmė savo pareiškimą dėl ieškinio senaties termino taikymo, todėl teismas galutiniame sprendime pagrįstai nenurodė aplinkybės, kad ieškovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą, bei pagrįstai nesprendė klausimo, taikyti ar ne ieškinio senatį nagrinėjamu atveju. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nepateikė jokių atsikirtimų dėl prašomų priteisti netiesioginių nuostolių, taip pat bylos nagrinėjimo metu neginčijo negautų pajamų sumos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis nebuvo pajėgus anksčiau įsigyta įranga pagaminti priimtų užsakymų. Jeigu atsakovas būtų buvęs pajėgus įvykdyti užsakymus, jie nebūtų buvę atšaukti. Apelianto keliamas klausimas, ar atsakovas turėjo medžiagų, atsargų pagaminti užsakymuose nurodytus produkcijos kiekius, taip pat yra pavėluotas, nes šio atsikirtimų motyvo apeliantas nebuvo kėlęs nei atsiliepime į priešieškinį, nei nagrinėjant bylą, be to, šis klausimas yra ir nelogiškas. Ieškovas yra profesionalus pardavėjas, kuris veikia savo rizika ir jam yra taikomi griežti reikalavimai dėl teisių bei pareigų žinojimo, taip pat griežti atsakomybės standartai. Apeliantas neįrodė, kad atsakovui prieš perkant buvo atskleista įrangos būklė „toks, koks yra“. Iš liudytojo R. Š. paaiškinimų darytina išvada, kad apeliantas su atsakovu nebuvo aptarę parduodamos įrangos trūkumų, todėl nusipirkęs netinkamos kokybės įrangą atsakovas įgijo teisę reikalauti, kad apeliantas atlygintų atsakovo išlaidas jiems ištaisyti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarp neteisėtų ieškovo veiksmų parduodant nekokybišką stiklo paketų gamybos įrangą ir atsakovo patirtų tiesioginių bei netiesioginių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Argumentą dėl priteisto PVM apeliantas iškėlė tik apeliaciniame procese, todėl jis turėtų būti atmestas. Teismo sprendime liudytoju įrašyta D. S. vardas ir pavardė laikytina rašybos klaida, kadangi pagal paaiškinimų esmę turėjo būti įrašyti liudytojo R. Š. duomenys. Atmestini apelianto motyvai, kad visos priešieškinyje nurodytos pakeistos įrangos dalys buvo panaudotos iš apelianto pirktos įrangos remontui, kadangi šios aplinkybės ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėjo. Abejoti, kad naujos detalės galėjo būti sumontuotos kituose įrenginiuose, teismui nebuvo pagrindo. Aplinkybę dėl įrangos nusidėvėjimo apeliantas taip pat iškėlė tik apeliaciniame procese, be to, kodėl apelianto atsakovui parduoti įrenginiai yra nusidėvėję apie 90 proc., lieka neaišku ir neįrodyta. Teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Remdamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, taip pat teismas turėtų atmesti apelianto prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo. Teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų V. Ž. ir R. K. paaiškinimais, kurie patvirtino, kad įsigyti įrengimai buvo neveikiantys dėl esminių gedimų buvimo. Atsakovas teismui buvo pateikęs pakankamai įrodymų, pagrindžiančių teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinumą, savo ruožtu apeliantas pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas esmingai pažeistų jo interesus ir (ar) išdėstoma suma apeliantui būtų esminė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo (apelianto) pareigos atlyginti pirkėjui (atsakovui) įsigytos įrangos remonto išlaidas bei patirtus netiesioginius nuostolius (negautas pajamas).
CK 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Iš esmės analogiška teisės norma įtvirtinta CK 6.333 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Taigi, sprendžiant, ar pardavėjas pažeidė pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą ir ar pirkėjas įgijo teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti pirkėjo išlaidas daikto trūkumams pašalinti (kitus nuostolius), pirmiausia turi būti nustatyta, kokie kokybės reikalavimai daiktui buvo nustatyti sutartyje, ir tik po to aiškinamasi, ar parduotas daiktas juos atitiko.
Byloje nustatyta, kad atsakovas nusipirko iš apelianto naudotą stiklo paketų gamybos įrangą. Rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties šalys nesudarė, todėl apie sutartas pirkimo sąlygas spręstina iš kitų faktinių bylos duomenų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto pardavinėjama naudota įranga yra skirtingų kokybės lygių: „toks, koks yra“, suremontuota/ gerai veikianti ir po kapitalinio remonto. Atsakovo nusipirkta įranga patenka į žemiausios kokybės įrangos kategoriją „toks, koks yra“, t. y. ne suremontuota/ gerai veikianti ir ne po kapitalinio remonto, tad galimai, ir kaip pasitvirtino nagrinėjamos bylos atveju, techniškai netvarkinga, reikalaujanti remonto. Tai, kad atsakovui buvo žinomas perkamos įrangos kokybės lygis, tiesiogiai įrodo apelianto atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros (1 t., b. l. 14-15), kuriose nurodyta, kad perkama įranga, kurios būklė („stovis“) yra „toks, koks yra“. Be to, atsakovui buvo ir (ar) turėjo būti žinoma apelianto naudojamos įrangos klasifikacijos (kokybės) reikšmė, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovas, prieš įsigydamas ginčo įrangą, anksčiau taip pat yra pirkęs iš apelianto naudotą įrangą (būklės „toks, koks yra“) (pvz., 2 t., b. l. 72), taip pat į bylą pateikė apelianto viešai skelbiamą informaciją apie pardavinėjamus įrengimus ir jų kokybę (1 t. b. l. 157), o sužinojęs apie įrangos gedimą, nereiškė apeliantui oficialių pretenzijų dėl įrangos kokybės, o tik prašė paaiškinti (pakomentuoti) nustatytus gedimus (1 t., b l. 112). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apelianto ieškovui parduota įranga buvo netinkamos kokybės, t. y. neatitiko tų kokybės reikalavimų, dėl kurių šalys susitarė laisva valia. Kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovas, pats būdamas verslininkas bei pirkdamas naudotą įrangą, kurios būklė apibūdinta kaip „toks, koks yra“, prisiėmė riziką, kad įrangai gali būti reikalingas remontas bei papildomos išlaidos siekiant ją paleisti. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo įrangą atsakovas nusipirko už 208 894,39 Lt, o jos remontui išleido 15 273,57 Lt, t. y. įrangos remontui išleista pinigų suma sudarė tik 7,31 proc. visos įrangos kainos, todėl nėra pagrindo teigti, kad parduota įranga buvo niekam tinkanti, priešingai, ji atitiko apelianto deklaruotą bei atsakovo pasirinktą kokybės „toks, koks yra“, t. y. neremontuota, lygį.
Taigi, teisėjų kolegijai nenustačius, kad apeliantas būtų pažeidęs pareigą perduoti atsakovui sutarties reikalavimus atitinkantį daiktą, tai yra pagrindas atsakovo reikalavimus priteisti iš apelianto nuostolių atlyginimą atmesti kaip teisiškai nepagrįstus. Nors apeliantas apeliaciniame skunde taip pat dėstė argumentus, susijusius su ieškinio senaties termino skaičiavimu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo atsiėmęs prašymą taikyti ieškinio senaties terminą (2 t., b. l. 118), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio savarankiško priešieškinio atmetimo pagrindo nepasisako. Taigi, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinis, panaikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – priešieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Atmetus priešieškinį nurodytais motyvais, apelianto prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat kiti apeliacinio skundo argumentai tampa teisiškai neaktualūs, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimo, kadangi CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus atitinkančio prašymo priimti naujus įrodymus apeliantas nesuformulavo.
Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui buvo išdėstytas teismo sprendimo vykdymas. Apelianto teigimu, ta aplinkybė, kad atsakovas prekes pirko iš skolintų lėšų, nėra pagrindas išdėstyti jam teismo sprendimo įvykdymą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, apelianto nurodyta aplinkybė nebuvo vienintelė, lėmusi teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino atsakovo turtinę būklę, remdamasis atsakovo balanso duomenimis, bei atsakovo veiklos perspektyvas, dėl kurių apeliantas jokių argumentų nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai netinkamai taikė CPK 284 straipsnio nuostatas.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiama 342,91 Eur (1 184 Lt) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 347,54 Eur (1 200 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinio sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas atsakovo UAB „Stiklorama“ priešieškinis bei atsakovui UAB „Stiklorama“ iš ieškovo UAB „Erteka“ priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti visiškai.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Erteka“ iš atsakovo UAB „Stiklorama“ 690,45 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.