- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-30634-845/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24905-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo fakto) nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas K. P. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė savo mirusios sutuoktinės R. P. palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškimas priimtas teisėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. rezoliucija. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti, siekdamas įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas K. P. kartu su savo sutuoktine (pareiškėjo motina) R. P. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testament, pagal kurį mirties atveju visą savo turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus abiem sutuoktiniams, visą jų turtą turėjo paveldėti jų sūnus – pareiškėjas A. P.. Pasak pareiškėjo, jo motina R. P. dėl didelių sveikatos sutrikimų mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus Santaros klinikose, o pareiškėjo tėvas K. P., taip pat turėjęs rimtų sveikatos sutrikimų, mirė (duomenys neskelbtini) Šv. Roko ligoninėje Vilniuje, t. y. po sutuoktinės R. P. mirties praėjus vos trims mėnesiams.
Pareiškėjas pažymėjo, kad po savo tėvo mirties jis, nepraleisdamas įstatymų nustatyto termino palikimui priimti, kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iąjį notaro biurą dėl tėvo palikimo priėmimo. 2020 m. rugspjūčio 14 d. notaras pareiškėjui išdavė liudijimą, patvirtinantį, kad pareiškėjas priėmė savo mirusio tėvo K. P. palikimą pagal testamentą, tačiau kartu pareiškėjas buvo informuotas, jog turimais duomenimis nei pareiškėjo tėvas, nei kiti asmenys nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl mirusiosios R. P. palikimo priėmimo. Siekdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jo tėvas priėmė savo sutuoktinės palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti po sutuoktinės mirties.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo motinos R. P. vardu registruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Pareiškėjo teigimu, jo tėvai K. P. ir R. P. gyveno kartu šiame bute nuo jo įsigijimo 1992 metais, juo rūpinosi, jokio kito gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturėjo. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo motinai, jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas) K. P. labai išgyveno dėl žmonos netekties ir dėl turėtų lėtinių ligų bei stipriai pablogėjusios sveikatos būklės (paūmėjusių širdies veiklos sutrikimų) po 9 dienų nuo sutuoktinės mirties buvo paguldytas į Šv. Roko ligoninę, kurioje buvo gydomas iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties ir iki paguldymo į ligoninę, pareiškėjo tėvas toliau faktiškai gyveno minėtame Bute, priėmė paslaugų teikėjų sąskaitas, taip pat kitą korespondenciją. Pareiškėjo teigimu, K. P. turėjo planų, sutaupius šiek tiek lėšų, užsakyti smulkius Buto virtuvės remonto darbus, pakeisti sugedusį virtuvės maišytuvą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (paguldymo į ligoninę dėl pablogėjusios sveikatos būklės) jis nespėjo įgyvendinti turėtų planų. Be to, po sutuoktinės mirties paūmėjus sveikatos sutrikimams, K. P., nerimaudamas, jog jam išvykus į ligoninę gali susidaryti įsiskolinimai už Butą ir nutrauktas komunalinių ir kitų paslaugų teikimas Butui, paprašė kaimynų apmokėti Butui adresuotas sąskaitas už teikiamas paslaugas (daugiabučio namo administravimą, vandenį, elektrą ir kitas paslaugas). Pareiškime nurodyta, kad gautas sąskaitas už 2020 m. kovo – gegužės mėnesius pareiškėjo tėvo K. P. žodiniu prašymu (pavedimu) apmokėjo kaimynas A. M., gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškime taip pat nurodyta, kad K. P. gulint ligoninėje, pareiškėjo pusbrolis I. J. teiravosi notaro, ar šis galėtų notarinį veiksmą dėl palikimo priėmimo atlikti atvykęs į ligoninę pas K. P., kuris pasirašytų reikiamus dokumentus. Notaras nurodė, jog to atlikti negalintis dėl visoje šalyje paskelbto karantino bei ekstremaliosios situacijos, dėl reikalavimo notarinius veiksmus atlikti tik notarų biurų patalpose, taip pat dėl griežtų ligoninės pacientų lankymo ribojimų bei notaro aptarnaujamų klientų skaičiaus ribojimo. Pareiškėjo teigimu, dėl teisinių žinių stokos nei pats pareiškėjo tėvas K. P., nei pareiškėjo pusbrolis I. J. nežinojo jokių kitų būdų, kaip buvo galima oficialiai patvirtinti palikimo priėmimą. Buvo viliamasi, kad pagerėjus K. P. sveikatos būklei arba atšaukus šalyje ivestą karantiną ir pasikeitus ligonių lankymo sąlygoms, palikimo priėmimas bus patvirtintas notarine tvarka, tačiau tai neįvyko, kadangi K. P. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jo tėvai, būdami sutuoktiniai visą laiką nuo pat 1992 metų, kai buvo įsigytas Butas, jį valdė ir prižiūrėjo bendromis pastangomis ir santuokos metu įgytomis lėšomis, įskaitant pensiją. K. P. jokio kito nekilnojamojo turto ar gyvenamosios vietos neturėjo, bendrajame sutuoktinių testamente buvo nurodytas pirmuoju sutuoktinės palikimo paveldėtoju, jokių paveldėjimo teisių perleidimo sandorių nebuvo sudaryta. Pareiškėjo tėvas kartu su sutuoktine sudarytame testamente aptarė turto paveldėjimo klausimus, t.y. kad sutuoktinės mirties atveju turtą paveldi būtent jis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimo pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. P. palikimo perėjimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo. Suinteresuotas asmuo pareiškimui neprieštaravo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad nuo 1980 metų gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir palaikė labai gerus santykius su pareiškėjo tėvais, gyvenusiais tame pačiame name, todėl pablogėjus K. P. sveikatai, A. M. sutiko jam padėti ir apmokėti mokesčius už Butą už 2020 m. kovo – gegužės mėn. Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad jos sutuoktinis A. M. mokėjo už K. P. mokesčius už minėtą Butą nurodytu laikotarpiu, o pareiškėjas sumokėtas sumas grąžino. Liudytojas pareiškėjo pusbrolis I. J. parodė, kad šiuo metu Butu rūpinasi pareiškėjas A. P., moka už jį mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad K. P. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su R. P. ir gyvendami santuokoje jie susilaukė vieno vaiko – pareiškėjo A. P.. R. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su K. P. (tai patvirtina teismui pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. 20-8780133). Testamentų registro duomenimis, K. P. kartu su savo sutuoktine R. P. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau šiame registre nėra įregistruotų R. P. palikimo priėmimo faktų. Iš teismui pateikto 2009 m. gruodžio 8 d. bendrojo sutuoktinių testamento matyti, kad šiuo testamentu sutuoktiniai padarė patvarkymą, jog mirties atveju visą savo turtą paliko pergyvenusiam sutuoktiniui, o mirus abiem sutuoktiniams, visą jų turtą turėjo paveldėti jų sūnus – pareiškėjas A. P..
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 1992 m. spalio 16 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 17-6955, registruotas kaip asmeninė R. P. nuosavybė.
Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors minėtas butas yra registruotas kaip asmeninė R. P. nuosavybė, tačiau kadangi K. P. ir R. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) ir šį butą įsigijo kartu, remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pareiškėjo tėvas K. P. visą laikotarpi nuo pat apsigyvenimo Bute 1992 metais su sutuoktine R. P. gyveno jame, abu kartu rūpinosi einamaisiais Buto eksploatavimo klausimais, valdė ir prižiūrėjo Butą bendromis pastangomis ir santuokos metu įgytomis lėšomis, įskaitant pensiją, jokio kito gyvenamojo būsto ar kito nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturėjo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvas K. P. netrukus po sutuoktinės mirties (po 9 dienų), dėl stipriai pablogėjusios sveikatos būklės buvo paguldytas į Šv. Roko ligoninę, kurioje buvo gydomas, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė (tai patvirtina teismui pateiktas medicininis mirties liudijimas Nr. 20-21124168). Testamentų registre nėra įregistruotų K. P. palikimo priėmimo faktų.
Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Remiantis bylos medžiaga ir teismo posėdyje liudytojų duotais parodymais, po sutuoktinės mirties ir iki paguldymo į ligoninę, pareiškėjo tėvas K. P. toliau faktiškai gyveno minėtame Bute, priėmė paslaugų teikėjų sąskaitas, taip pat kitą korespondenciją. Be to, K. P. su kaimynų pagalba organizavo sąskaitų už Butui teikiamas paslaugas apmokėjimą, kas rodo, kad jis faktiškai rūpinosi Butu kaip savininkas, ir būtų toliau rūpinęsis, jeigu ne pablogėjusi jo sveikatos būklė, dėl kurios buvo paguldytas į ligoninę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 visoje šalies teritorijoje dėl COVID-19 grėsmės paskelbtas karantinas prasidėjo 2020 m. kovo 16 d. ir pasibaigė tik 2020 m. birželio 17 d., t.y. jau po pareiškėjo tėvo K. P. mirties. Visas palikimo priėmimui skirtas laikotarpis (t. y. 3 mėnesiai nuo R. P. mirties (duomenys neskelbtini)) pateko į karantino ir ekstremaliosios situacijos laikotarpį. Kadangi K. P. buvo paguldytas į ligoninę karantino paskelbimo visoje šalyje metu, K. P., nors ir norėjo priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties, tačiau to padaryti objektyviai negalėjo. Dėl įvestų privalomų ribojimų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms sugriežtėjo ligoninėse gydytų pacientų lankymo sąlygos, be to, dėl reikalavimo notarinius veiksmus atlikti tik notarų biurų patalpose bei notaro aptarnaujamų klientų skaičiaus ribojimo, notaras negalėjo atvykti pas K. P. į ligoninę, kad pastarasis galėtų prriimti palikėjos R. P. palikimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas laiko pagrįstais pareiškėjo teiginius, jog minėtos, nuo pareiškėjo tėvo valios nepriklausančios aplinkybės labai apsunkino K. P. galimybę asmeniškai ir fiziškai rūpintis Butu.
Teismo vertinimu, tai, jog pareiškėjo tėvas prašė kaimynų jo interesais apmokėti su Buto eksploatavimu ir Butui teikiamomis paslaugomis susijusius mokesčius, jo vardu priimti paslaugų teikėjų sąskaitas ir turėdamas planų ateityje atlikti smulkius remonto darbus Bute, rodo, kad pareiškėjo tėvas (iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini)) rūpinosi Butu kaip tikras ir vienintelis jo savininkas, todėl mirusiosios R. P. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti kaip savo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo tėvo prašymu jo kaimynai mokėjo su Buto išlaikymu susijusius mokesčius (už patiektą elektrą, vandenį ir šilumos energiją, už suteiktas komunalines paslaugas), laikotarpiu iki 2020 m. liepos mėn. jokio įsiskolinimo už Butui suteiktas paslaugas ir pateiktas sąskaitas nebuvo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjo tėvas K. P. iki savo mirties (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės R. P. palikimą, atsiradusį po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui A. P. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjas K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui A. P. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.