- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-829-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45000-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- T. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4841-859/2016 pagal pareiškėjo T. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad sutuoktiniai T. V. ir D. V. nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio gyvena skyrium ir neveda bendro ūkio. Suinteresuoti asmenys – AB SEB bankas ir D. V..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eN2-4016-127/2015 dėl pareiškėjo ir suinteresuoto asmens santuokos nutraukimo, kurioje turi būti išspręsti visi su santuokos nutraukimo susiję klausimai, vienas kurių ir laikas, nuo kada santuokiniai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kas turės įtakos sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalinimo, kreditorinių įsipareigojimų išsprendimo ir kt. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra ir turi būti įrodinėjimo dalykas minėtoje santuokos nutraukimo byloje. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimu, jog ypatingosios teisenos tvarka tokie faktai negali būti nustatomi, teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį ir priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nurodo, kad tiek pareiškėjas, tiek sutuoktinė santuokos nutraukimo byloje abipusiškai patvirtino, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Pažymi, kad vertinant tiek suinteresuoto asmens D. V. patikslintą ieškinį santuokos nutraukimo byloje, tiek apelianto priešieškinį, akivaizdžiai matyti, jog jokių turtinių ginčų, kurių sprendimas priklausytų nuo prašomo nustatyti juridinio fakto, nėra. Prašomas nustatyti juridinis faktas skirtas tik tam, kad AB SEB bankas galėtų svarstyti klausimą dėl asmeninio kredito apeliantui suteikimo ir, sudarius atitinkamą kredito sutartį, galėtų išmokėti kredito lėšas. Nei teismo nurodytame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime, nei šiuo nutarimu patvirtintoje apžvalgoje expresis verbis nėra įtvirtintas draudimas tokioje situacijoje kaip apelianto nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Klausimas dėl gyvenimo skyriumi nėra ir nebuvo ginčo objektas, todėl nurodytoje byloje nėra faktas, kurį reikia įrodyti. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarimo byloje Nr. 33/03 argumentai leidžia daryti išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti panaikinta. Esant negatyviam D. V. nusistatymui ne ginčo objektu esantį gyvenimo skyriumi faktą patvirtinti pas notarą, apeliantas negali realizuoti savo teisės į nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-13 nutartimi nutarė atsisakyti priimti apelianto pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-13 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Tais atvejais, kai teismas nustato, kad pareiškėjui jo prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jau iškeltą bylą privalo nutraukti (LR CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir kt.).
Norint nustatyti, ar faktas turi juridinę reikšmę, ar neturi, reikia išaiškinti, kodėl faktas turi būti nustatytas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – patvirtinti, kad sutuoktiniai T. V. ir D. V. nuo 2014 m. rugsėjo mėn. gyvena skyriumi ir neveda bendro ūkio. Pareiškėjas tokiu faktu siekia gauti banke asmeninę paskolą būstui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad šis faktas gali būti naudojamas kaip įrodymas apelianto ir suinteresuoto asmens D. V. santuokos nutraukimo byloje, o tai reiškia, kad apelianto prašomas nustatyti faktas nelems norimų teisinių padarinių atsiradimo. Įvertinus pareikškime dėl juridinio fakto nustatymo išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas siekia nustatyti aplinkybes, kurios gali ir turi būti įrodinėjamos bei vertinamos kitoje civilinėje byloje, t.y. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kt. Tai, kad apeliantas ir suinteresuotas asmuo D. V. tarpusavyje sutinka dėl šios datos, nepaneigia fakto, jog tai gali būti įrodinėjama byloje (CPK 187 str.). Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės kaip juridinę reikšmė turinčio fakto nustatyti aplinkybių, sudarančių reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą ieškinio teisenos tvarka nagrinėjamojoje byloje. Tokia išvada grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija, išsakyta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004, kurioje, neatsižvelgiant į bylų faktines aplinkybes, yra konstatuota, jog tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ypatingosios teisenos tvarka toks apelianto prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas.
Pažymėtina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Kaip matyti iš Liteko sistemos, byla dėl santuokos nutraukimo tarp apelianto ir suinteresuoto asmens D. V. iškelta 2014-12-19, taigi nuo šios dienos santuokos nutraukimas sukelia teisines pasekmes apelianto ir suinteresuoto asmens turtinėms teisėms.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.