- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1389-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04367-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- F. C.
- Nukentėjusysis
- I. C.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje F. C., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
F. C. 2017 m. sausio 28 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis), šeimyninio konflikto metu panaudojo prieš savo sutuoktinę I. C. fizinį smurtą, t. y. pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant lovos, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Šiais veiksmais F. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis F. C. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinamajame akte. Tikslios datos nepamena, tai įvyko vakare namuose (duomenys neskelbtini). Buvo jis, žmona ir dukra. Grįžo namo išgėręs, įvyko žodinis konfliktas su dukra. Kadangi žmona užstojo dukrą, jis stumtelėjo žmoną, gali būti, kad žmona pargriuvo. Gali būti, kad smaugė ją. Blogai vertina savo elgesį, gailisi. Po įvykio išėjo iš namų, nebegyvena su žmona. Laikosi laisvės apribojimo sąlygų. Neatidirbo paskirtų valandų, lankė smurtinį elgesį keičiančią programą, blogai sekasi vykdyti draudimą vartoti alkoholinius gėrimus. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu. Daugiau tai nepasikartos. Mano, kad sutuoktinei galėjo skaudėti, atsiprašo jos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 19.46 val. įregistruotas įvykis, jog namuose triukšmauja pranešėjos neblaivus vyras, puolė smaugti pranešėją (b. l. 4).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 19.50 val., gautas pranešimas, jog namuose (duomenys neskelbtini), triukšmauja neblaivus pranešėjos vyras, puola ją smaugti. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė I. C.. Nustatyta, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 19.30 val., bute (duomenys neskelbtini), F. C., būdamas neblaivus, naudojo fizinį smurtą sutuoktinės I. C. atžvilgiu (b. l. 5–6).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. C. parodė, kad F. C. yra jos vyras. Kartu su juo ir dukra V. gyvena bute (duomenys neskelbtini). Vyras piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs būna agresyvus. 2017 m. sausio 28 d. vakarą ji buvo namuose, miegojo, o dukra žiūrėjo filmą. Vyras grįžo girtas apie 19.30 val., pažadino ją, paprašė duoti valgyti. Pavalgęs pradėjo kabinėtis prie jos, priekaištavo jai dėl 40 Eur, kuriuos jis jai buvo skolingas už pakeistą vandens maišytuvą. Kilo konfliktas. Ji kambaryje stovėjo prie lovos, vyras rankomis iš priekio pastūmė ją. Ji pargriuvo nugara ant lovos. Tada vyras rankomis iš priekio sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, stipriai suspaudė kaklą. Jai skaudėjo, todėl pradėjo šaukti. Tuomet dukra atitraukė vyrą nuo jos. Po įvykio ant kaklo jai buvo mėlynė, apdraskyta krūtinė. Nuo teismo medicinos specialisto apžiūros ji atsisakė. Buvo nuėjusi į polikliniką, jai padaryti sužalojimai buvo užfiksuoti. Tai ne pirmas kartas, kai vyras smurtauja prieš ją ir dukrą (b. l. 8, 10–11).
Iš 2017 m. kovo 8 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta I. C. ambulatorinė asmens sveikatos istorija Nr. 601206-1 iš UAB „Sanum Medicale“. I. C. nustatytos kraujosruvos kakle bei nedideli įbrėžimai krūtinės priekiniame paviršiuje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 16–20).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. C. parodė, kad F. C. yra jos tėvas. Ji su tėvu ir motina I. C. gyvena nuomojamame bute (duomenys neskelbtini). Būdamas girtas, tėvas būna agresyvus, puola muštis. 2017 m. sausio 28 d., apie 19.30 val., ji ir motina buvo namuose. Motina miegojo, o ji žiūrėjo filmą. Tėvas grįžo girtas apie 19.30 val. Jis pažadino motiną, kad ši duotų jam pavalgyti. Mama atsikėlė, davė jam pavalgyti. Pavalgęs, tėvas pradėjo kabinėtis prie motinos, bartis. Tėvas pradėjo iš motinos reikalauti pinigų, sakė, kad ši turi jam duoti 40 Eur. Motina sakė jam, kad jis nenusišnekėtų. Motina stovėjo kambaryje prie lovos. Tėvas priėjo prie motinos, rankomis ją pastūmė. Motina nugriuvo ant lovos ant nugaros. Tada tėvas, rankomis iš priekio sugriebęs motinai už kaklo, pradėjo ją smaugti. Mama pradėjo šaukti, kad jai skauda. Ji pribėgo prie jų, bandė tėvą atitraukti nuo mamos, bet tėvo atitraukti nepavyko. Ji tada paėmė šuns pavadėlį ir sudavė tėvui per rankas. Tada tėvas paleido motiną (b. l. 23).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 20.36 val. F. C. nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis (b. l. 45A).
Iš F. C. asmens duomenų matyti, kad I. C. yra jo sutuoktinė (b. l. 50).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad namie, būdamas girtas, žodinio konflikto metu pastūmė savo žmoną, dėl ko ji pargriuvo, dėl girtumo neatsimena, ar ją smaugė po to, tačiau neatmeta tokios galimybės. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios I. C., liudytojos V. C. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, apžiūros protokolas, duomenys apie nustatytą girtumo laipsnį ir giminystės ryšį.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog F. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,91 promilės girtumo laipsnis), šeimyninio konflikto metu panaudojo prieš savo sutuoktinę I. C. fizinį smurtą, t. y. pastūmė, dėl ko ji pargriuvo ant lovos, ranka sugriebė už kaklo ir smaugė, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, skirdamas bausmę F. C., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas, taip pat už analogišką nusikalstamą veiką (b. l. 53–56), baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 60), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 62), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 63), Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2016 m. spalio 4 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį; priklausomybės sindromas (b. l. 64). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-121/2017 matyti, kad F. C. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 70).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad F. C. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas didesnis nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, taip pat paskiriant draudimus, įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 str. 5 d. 1–3 p., 6 d. 4 p., 7 d., 67 str. 2 d. 9 p.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės dalį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka F. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. sausio 28 d. 20.30 val. (b. l. 28) iki 2017 m. sausio 30 d. 14.15 val. (b. l. 41), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu F. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.
Nukentėjusioji I. C. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad po šio įvykio jai pablogėjo sveikata, turi nedarbingumo lapelį. Serga cukriniu diabetu, turi problemų su kraujospūdžiu, todėl keletą kartų per mėnesį lankosi pas gydytoją. Vartoja raminamuosius vaistus, turi miego sutrikimų, visa tai prasidėjo po įvykio.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, po įvykio pablogėjo jos sveikatos būklė, padažnėjo lankymasis gydymo įstaigose. Kita vertus, kartu su ieškiniu nepateikta įrodymų, pagrindžiančių nurodytus teiginius apie raminamųjų vaistų vartojimą, prasidėjusius miego sutrikimus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir jai iš kaltinamojo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nagrinėjant bylą gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo. Teismas pažymi, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 3 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
F. C. (F. C.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir F. C. skirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir F. C. skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktais, bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti F. C. lankytis nukentėjusios I. C. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bendrauti su ja, turėti, naudoti (vartoti), įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, įpareigoti F. C. bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti gydymą nuo alkoholizmo ir praeiti visą gydymosi nuo alkoholizmo kursą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jeigu šis įpareigojimas dar nėra įvykdytas vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamąjį įsakymą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos – 2017 m. birželio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į F. C. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 28 d. 20.30 val. iki 2017 m. sausio 30 d. 14.15 val. išbūtą laiką ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. baudžiamajame įsakyme nurodytus įskaitytus laikotarpius.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nukentėjusiosios I. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš F. C. 300 (tris šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.