Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-88-135/2013

Teisėjas Kęstutis Ačas Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00411-2012-2

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 31 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Šiuo teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir M. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Nuosprendžiu iš A. J. ir M. R. solidariai priteista K. D., atstovaujamam įstatyminės atstovės A. S. Mačiulskienės, 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. R., veikdamas bendrininkų grupėje, 2012 m. gegužės mėn. 25 d. apie 18 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje prie parduotuvės Nr., matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, M. R. ranka suėmus nepilnamečiui nukentėjusiajam K. D., gim. (duomenys neskelbtini), už kaklo ir prispaudus jo galvą prie sienos, A. J., tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, menkavertės dingsties, sudavė kojomis nepilnamečiui nukentėjusiajam K. D. ne mažiau trijų smūgių į šonus, tuo sukeldami jam fizinį skausmą, t.y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nuosprendį paskiriant piniginę baudą arba atidedant bausmės vykdymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas savo kaltės bei veikos kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jo suduotų nukentėjusiajam smūgių kiekiu bei su teismo paskirta bausme, teigdamas, kad ji yra per griežta. Tačiau, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai A. J. inkriminavo nustatytas įvykio aplinkybes bei teisingai parinko bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą, švelninti ar mažinti bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų.

Iš nukentėjusiojo K. D. parodymų teisme matyti, kad jis nurodė, jog A. J. jam spyrė keliu, kiek kartu, prisiminti negalėjo (156 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo nurodęs, kad A. J. jam spyrė ne mažiau 3 kartų į šonus (26 b. l.). Nuteistasis M. R. teisme nurodė, kad A. J. K. D. spyrė keletą kartų iš kelio (155 b. l.), apklausiamas įtariamuoju M. R. parodė, kad A. J. K. D. spyrė į šonus 2-3 kartus, ne daugiau (63 b. l.). Nuteistasis A. J. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad K. D. įspyrė į šoną iš kelio 2-3 kartus (155 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog A. J. tyčia, sudavė kojomis nukentėjusiajam K. D. ne mažiau trijų smūgių į šonus, todėl apelianto skundo argumentas dėl suduotų smūgių skaičiaus atmetamas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją (padaryta baigta tyčinė nesunki nusikalstama veika dėl menkavertės priežasties), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. J. asmenybę (inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas, charakterizuojamas patenkinamai - nedirba, pragyvena iš šeimai skiriamų socialinių pašalpų, nevengia vartoti alkoholį (109 b. l.)). Įvertinęs visas šias aplinkybes bei tai, kad nuteistasis augina mažametę dukrą, nukentėjusiojo bei jo atstovės požiūrį į bausmę, apylinkės teismas A. J. paskyrė arešto bausmę, nustatant už vidurkį mažesnį jos dydį.

Kolegijos nuomone, šią teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių A. J. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – ankstesnio nusikaltimo padarymo ir už jį paskirtos bausmės atlikimo aplinkybės, tikimybė susirasti darbą bei asmeninio gyvenimo aplinkybės. Nuteistasis skunde tvirtina, kad kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiojo, gailėjosi dėl savo elgesio, tačiau tai teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. prisipažino tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos (83 b. l.), o gailestį išreiškė tik duodamas parodymus teisme (155 b. l.). Priešingai apelianto teiginiui, kad seniūno pateikta jo charakteristika nepriekaištinga ir jo pagalba šeimai yra būtina, pažymėtina, kad iš jos matyti, jog A. J. nededa pastangų, jog pats uždirbtų lėšas pragyvenimui, o gyvena iš šeimai skiriamų socialinių pašalpų, bendrauja su abejotinos reputacijos asmenims, kas leidžia daryti išvadą, jog jo rūpestis šeima yra deklaratyvaus pobūdžio, kuriuo siekiama palankesnio sprendimo sau.

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-02 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant teisės normų, todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.