Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 str. 1 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., kuriame nurodoma, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų”, 12 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ 294 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 130405,52 Lt nepriskaityto ir 99100 Lt išmokėto darbo užmokesčio 29 darbuotojams, o būtent: UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 29 darbuotojams: K. P., A. J., V. S., L. K., P. A., M. G., E. L., S. J., R. G., A. S., E. Ž., V. J., P. V., A. B., A. P., A. M., A. P., E. B., M. S., A. A., A. P., V. B., A. J., T. L., G. U., V. K., M. S., R. B. ir V. V., 294 atvejais kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 99 100 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterei L. M. duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuri nesuprasdama J. K. nusikalstamos veikos pobūdžio 294 atvejais apskaitos registruose „Darbuotojų algos suvestinė“, „Darbuotojų asmens sąskaitos“ ir „Sąskaitų apyvartos žiniaraštis – Mokėtinas darbo užmokestis“ neužregistravo iš viso 130405,52 Lt priskaityto ir 99 100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, iš jų laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 218 atvejų 98 816,04 Lt priskaityto ir 75100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 76 atvejais 31589,48 Lt priskaityto ir 24000 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus J. K. padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, J. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent: jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, ir atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.IX-1007 24 str. 1 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“, Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr.IX-2535:9 str. 1 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“ ir 2 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“; 14 str. 2 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“, Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr.IX-1691 10 str. 1 d. nuostatą, kuri nurodo, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, veikdamas per UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterę L. M., kuriai tyčia nepateikė duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį įmonės darbuotojams, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 12 atvejų Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės deklaracijose (laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31) ir 4 atvejais Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30), pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, t.y. išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma - deklaravo 130405,52 Lt mažiau ir išskaičiuotą pajamų mokesčio suma“ - deklaravo 28956 Lt mažiau, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose 18 eilutėje deklaravo 1498638,93 Lt išmokėtų išmokų, nors turėjo deklaruoti 1 597 454,97, t.y. deklaravo 98 816,04 Lt mažiau. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose 20 eilutėje deklaravo 186803 Lt pajamų mokesčio sumą, nors turėjo deklaruoti 209561 Lt, t.y. deklaravo 22758 Lt mažiau. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose 18 eilutėje deklaravo 615 503,95 Lt išmokėtų išmokų, nors turėjo deklaruoti 647 093,46 Lt, t.y. deklaravo 31 589,48 Lt mažiau. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose 20 eilutėje deklaravo 81279 Lt pajamų mokesčio sumą, nors turėjo deklaruoti 87 477 Lt, t.y. deklaravo 6198 Lt mažiau. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 16 atvejų nuo 130 405,52 Lt išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 28956 Lt gyventojų pajamų mokesčio.Tokiu būdu J. K., laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 į Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, bei šias deklaracijas elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Be to, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 20 atvejų formose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ įrašė ir deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir duomenis apie įmokų sumas - „Pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ užregistravo iš viso 130 405,52 Lt mažiau ir „Įmokų suma“ - užregistravo 52 362,41 Lt mažiau, o būtent: laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ eilutėje S4 įrašė 1 491 909,10 Lt, nors turėjo įrašyti 1 590 725,14 Lt, t.y. įrašė 98816,04 Lt mažiau. SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ eilutėje S5 įrašė 596 465,37 Lt, nors turėjo įrašyti 636 091,62 Lt, t.y. įrašė 39 626,25 Lt mažiau. Laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ eilutėje S4 įrašė 634 979,26 Lt, nors turėjo įrašyti 666 568,74 Lt, t.y. įrašė 31 589,48 Lt mažiau. SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ eilutėje S5 įrašė 255 624,63 Lt, nors turėjo įrašyti 268 360,79 Lt, t.y. įrašė 12736,16 Lt mažiau.

Tokiu būdu J. K., laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 į SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, kuriuos per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. nepriskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 81 579,07 Lt (23 626,93 EUR) mokesčių ir įmokų: Valstybės biudžetui iš viso 29 216,66 Lt, iš jų: gyventojų pajamų mokesčio – 28956 Lt, įmokų į garantinį fondą – 260,66 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso nesumokėjo 52 362,41 Lt, iš jų: socialinio draudimo įmokų – 40 399,46 Lt ir sveikatos draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų –11 962,95 Lt.

Tokia savo veika J. K., siekdamas išvengti mokesčių, į deklaracijas ir finansines ataskaitas įrašė neteisingus duomenis apie pajamas bei jas elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Kaltinamasis J. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 84-85, 86-87, 96), tiek duodamas parodymus teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Nors 2015-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nurodytas nusikalstamas veikas jam buvo paskirta bauda, tačiau teismo paprašė surengti teisiamąjį posėdį, kadangi nori prašyti teismo atsižvelgti į pasikeitusią situaciją jo darbe. Jo vadovaujama įmonė nori dalyvauti struktūrinių fondų konkurse, o konkurso dalyvės vadovas negali būti teistas. Šiuo metu dalyvauja projekte, parodose, mato, kad įmonė galėtų atsinaujinti, plėstis, eiti į eksporto rinkas, bet reikalingos investicijos. Parama gaunama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų įrangos modernizavimui.Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, į visas bylos aplinkybes, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo žmona nori už jį laiduoti, ji neturi teistumo, gali daryti jam įtaką, santuokoje gyvena apie 20 metų, augina du vaikus, jų šeimyninis gyvenimas darnus. Sprendimus priima šeimoje, todėl žmona gali daryti įtaką. Žmona taip pat dirba įmonėje vadybininke, dirbo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, ji žinojo, kad įmonė turi skolų, tačiau jai nesakė, kad apgaulingai tvarkoma apskaita. Sakė, kad skatinami kai kurie žmonės, kad jie neišeitų iš darbo. Jis žmonai nesakė, kad slepiami mokesčiai įmonėje. Tai, kad nebuvo atviras su žmona, buvo jo klaida. Išaiškėjus nusikaltimams, žmona pergyveno. Jis pripažįsta, kad buvo apgaulingai tvarkoma apskaita, jis apie tai žinojo ir taip liepė daryti. Pripažįsta, kad kai kuriems darbuotojams atlyginimas buvo mokamas neoficialiai. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad atskirais atvejais, kai nespėdavo asmeniškai sumokėti neoficialaus atlyginimo, tai pinigus perduodavo D., gali būti, kad kokį kartą D. davė, kad perduotų, bet jam nieko neaiškino. Iš esmės jis tik su D. spręsdavo kiek ir kam mokėti. Tačiau sprendimus, kokį paskatinimą duoti, priimdavo tik jis. Žmonės nežinojo, kad gaus atlyginimą juodais pinigais. Žmonės įsivaizduodavo kiek gali gauti, bet jie visapusiškai to nesuvokdavo. Premijas mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Mokėjo iš dividendų, iš nuomos. Žmona, žinojo, kad iš asmeninių lėšų mokami priedai, žmona nebuvo patenkinta. VMI pateikė neteisingas deklaracijas. Nusikalstamą veiką nutraukė po atlikto patikrinimo, visus nuslėptus mokesčius sumokėjo iš karto, kai tik jie buvo apskaičiuoti. Blogai pasielgė, savo kaltę pripažįsta ir supranta, iš klaidos pasimokė.

Liudytojas A. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovu. Jam priklausė atlyginimų skaičiavimas, visada mėnesio pradžioje buvo skaičiuojami atlyginimai. Kartu su J. K. spręsdavo, kuriuos žmones galime skatinti, paskatinimai, priklausydavo pagal rezultatus. Buvo paskatinimai retkarčiais, juos išmokėdavo J. K.. Apie tai, kad gavo paskatinimą, darbuotojai nepasirašydavo. Buvo Excel lentelėje paskaičiavimai pagal paskatinimus, o atlyginimai buvo mokami bankiniu pavedimu. Grynaisiais pinigai tik paskatinimai buvo mokami. Paskatinimai buvo pradėti mokėti paskutiniais metais. Jis excel lentelėje skaičiuodavau žmonių atlyginimus, tie pinigai buvo sumokami į banko kortelę. Su direktoriumi aptardavo, kokį žmogų skatinti. Paskatinimus duoti siūlydavo direktorius. Jis atlyginimų paskaičiavimus paduodavo direktoriui, nežino kaip jie buvo pervedami. Jis pats keletą kartų yra gavęs grynaisiais pinigais dalį atlyginimo.

Liudytojas A. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Atlyginimo dalį gaudavo grynaisiais pinigais. Darbo sutartyje buvo atlyginimas nurodytas bandomuoju laiku. Paskui mokėjo pagal rezultatus. Sutartą atlyginimą mokėjo banko pavedimu. Grynuosius pinigus gaudavo su atlyginimu. Tyrimo metu kai rodė lapus su skaičiais, nebuvau jų matęs. Savo atlyginimo jis neskaičiavo. Priedas priklausė nuo padaryto darbo. Direktorius priėmė į darbą, premijų sistema nebuvo aptarta pokalbio metus. Sakė, kad bandomuoju laikotarpiu 1500 Lt, paskui nuo darbo, kiek padarys. Tris mėnesius gavo po 1500 Lt, paskui virš 2000 Lt, gaudavo į sąskaitą. Kiek kiti darbuotojai gaudavo, nežino. Premijas išmokėjo direktorius. Premijos būdavo ne kiekvieną kartą. Iš kito asmens premijų negavo.

Liudytojas R. G. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu – suvirintoju. Bandomuoju laikotarpiu buvo mokamas 1500 Lt atlyginimas, paskui pagal išdirbį. Atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Grynais pinigas kartais gaudavo premijas, mokėdavo direktorius po 100 Lt, kartais ir daugiau. Už premiją kartais reikėdavo pasirašyti. Dabar grynais pinigais nebemoka, jau seniai. Atlyginimas pakilo, jau senai, po įvykių. Pakilo pagal išdirbį. Jei daugiau padirba, tai ir gauna daugiau. Priedai buvo mokami nuo 2012 m., kiek gaudavo kiti darbuotojai, nežino. Pirmą kartą priedą gavo po bandomojo laikotarpio.

Liudytojas A. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nebedirba UAB (duomenys neskelbtini). Kai dirbo UAB (duomenys neskelbtini), atlyginimo dalį gaudavo per banką, dalį gaudavo grynais (juodais) pinigais. Priedas priklausė nuo padaryto darbo. Būdavo eksperimentinės durys, kurių gamyba užtrukdavo ir savaitę laiko. Priedai buvo po 100-200 Lt. Grynus pinigus atnešdavo meistras D. Ikiteisminio tyrimo metu lapai su vardais ir skaičiais, tai sumos sutapo su mano gautais grynais pinigais. Jį į darbą priėmė direktorius, papildomus pinigus pradėjo mokėti po 2-3 mėn. Pradžioje jį apmokė, kad orientuotųsi kaip vyksta durų gamyba. Broką nustatydavo meistras D. Direktorius jam grynais pinigais priedų nemokėjo. Kiek kiti darbuotojai gaudavo, nežino.

Liudytoja L. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nuo 2006 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere. Žinojo, kad primokami atlyginimai darbuotojams, apie tai žinojo iš kalbų. Kas mokėjo, nežino. Ką vadovas jai pateikdavo, viską oficialiai tvarkė. Dabar įmonėje tvarkinga apskaita, skola Sodrai sumokėta, jiems pranešė skaičius, ir įmonė sumokėjo vienu mokėjimu ir Sodrai, ir VMI, buvo 2014 m. birželio ar gegužės mėnuo. Apie tai, kad primokami pinigai, ji sužinojo iš darbininkų kalbų. Ji ne viena buhalterė įmonėje, nuo kada buvo primokama, ji nežino. Kurios dokumentus jai direktorius pateikdavo, ji viską atvaizduodavo. VMI skola buvo apie 8000, o Sodrai buvo daugiau. Nežino, iš kokių lėšų J. K. primokėjo darbuotojams. D. yra metalo cecho vadovas. Deklaracijas pildė ji, jas rodė įmonės vadovui. Akcininkai dalyvauja įmonės veikloje, visi trys akcininkai yra direktoriai.

Iš VĮ ,,Registrų centras“ juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra J. K.. Iš 2014-06-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. pateikė dokumentus, kuriuose yra užfiksuoti duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 54). Iš 2015-01-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti dokumentai, kuriuose yra duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 55-71). Iš 2014-05-20 kratos protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu išimti daiktai, kompiuteriai (t. 1, b. l. 18-19). Iš 2015-01-21 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti duomenys, esantys kompaktiniame diske, kuris buvo išimtas kratos metu adresu (duomenys neskelbtini). Jame yra duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo laikus, apskaičiuotas sumas (t. 1, b. l. 41-46).

2014-11-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/109 ,,Dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-3029 darbuotojams 294 atvejais kasos išlaidų orderiais nepagrindė iš viso 99100 Lt išmokėto darbo užmokesčio ir nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) 294 atvejais apskaitos registruose „Darbuotojų algos suvestinė“, „Darbuotojų asmens sąskaitos (darbo užmokesčio kortelės)“ ir „Sąskaitų apyvartos žiniaraštis – Mokėtinas darbo užmokestis“ užregistruoti iš viso 130405,52 Lt priskaityto darbo užmokesčio, iš jų: laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 218 atvejų 98816,04 Lt priskaityto ir 75100 Lt išmokėto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 76 atvejais 31589,48 Lt priskaityto ir 24000 Lt išmokėto darbo užmokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“- 294 atvejais neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais iš viso 130405,52 Lt priskaityto ir 99100 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. nuostatas, kurios nurodo, kad „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“ir 16 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ – 294 atvejais nepagrindė kasos išlaidų orderiais ir neužregistravo kasos knygoje 99100 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) duomenų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, todėl UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė L. M. 294 atvejais apskaitos registruose „Darbuotojų algos suvestinė“, „Darbuotojų asmens sąskaitos (darbo užmokesčio kortelės)“ ir „Sąskaitų apyvartos žiniaraštis – Mokėtinas darbo užmokestis“ neužregistravo iš viso 130405,52 Lt priskaityto ir 99100 Lt išmokėto darbuotojams darbo užmokesčio. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. pažeidė:1) Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį“- 294 atvejais nuo 130405,52 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 28955,80 Lt gyventojų pajamų mokesčio, iš jų laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 22757,67 Lt ir nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 6198,13 Lt; 2) Lietuvos Respublikos 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535 9 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą apskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“ ir 2 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos“ – 294 atvejais nuo 130405,52 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 40399,46 Lt (130405,52 x 30,98%) socialinio draudimo įmokų, iš jų laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 30613,03 (98816,04 x 30,98%) Lt ir nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 9786,43 (31589,48 x 30,98%) Lt; 3) Lietuvos Respublikos 2002 m. gruodžio 3 d. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. IX-1219 17 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjai moka 3 procentų dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos už asmenis dirbančius pagal darbo sutartis“ ir 2 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 d.<...> moka 6 proc. dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka asmeniui apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“ – 294 atvejais nuo 130405,52 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 11880,50 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų, iš jų laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 9013,22 Lt ir nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 2867,28 Lt; 4) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 12 atvejų nuo 8036,85 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 82,45 Lt (8036,85x 1%+2,09 Lt buhalterinėje apskaitoje užregistruota aritmetinė klaida) pensijų įmokų; 5) Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 12 d. Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Garantinio fondo lėšas sudaro: 1)įmonių, nurodytų šio įstatymo 1 str. 2 d., įmokos – 0,2 proc., priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos)“– 294 atvejais nuo 130405,52 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 260,66 Lt (130405,52 x 0,2%) įmokų į garantinį fondą, iš jų laikotarpiais: nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 197,50 (98816,04 x 0,2%) Lt ir nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30 – 63,16 (31589,48 x 0,2%) Lt.Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. nuostatos nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“ ir 40 str. 4 d. nuostatos nurodo, kad „Mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais“. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 294 atvejais nuo 130405,52 Lt priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio neišskaičiavo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą 28956 Lt gyventojų pajamų mokesčio. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 16 atvejų nuo 130405,52 Lt išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų ir pajamų mokesčio nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 28956 Lt gyventojų pajamų mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėtojo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtąpajamų mokestį pateikdamas deklaracijas“. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 12 atvejų Mėnesinėse pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės deklaracijose (laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31) ir 4 atvejais Mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30), pateiktose Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD, suma“- deklaravo 130405,52 Lt mažiau ir „Išskaičiuotą pajamų mokesčio suma“- deklaravo 28956 Lt mažiau. Laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 20 atvejųformose SAM „Pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas: „Pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“-užregistravo 130405,52 Lt mažiau ir „Įmokų suma“ - užregistravo 52362,41 Lt mažiau. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K., laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 20 atvejų pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir apie įmokų sumą, t.y. „Pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos“ - užregistravo 130405,52 Lt mažiau ir „Įmokų suma“ - užregistravo 52362,41 Lt mažiau. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius J. K. laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 20 atvejų nuo 130405,52 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą iš viso 52362,41 Lt įmokų ir tuo pažeidė: 1) Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo 2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr.IX-2535:9 str. 1 d.nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti“ir 2 d. nuostatos nurodo, kad „Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d.“;14 str.2 d.nuostatas, kurios nurodo, kad „Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šio ir kitų įstatymų“; 2) Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 10 str. 1 d. nuostatas, kurios nurodo, kad „Valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurių sudedamoji dalis yra pensijų įmoka, ir papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos, draudėjų apskaičiuojamos ir pervedamos VSDF biudžetui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“(t. 1, b. l. 160-172).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo J. K. parodymai, teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, daiktų pateikimo, apžiūrų ir kratos protokolai bei specialisto išvada - patvirtina, kad kaltinamasis J. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, todėl laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-04-30 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, jis, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, tai yra Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 str. 1 d. bei BK 220 str. 1 d.

Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą – 15166 Eur pervedė VSDF valdybai prie SADM („SODRAI“) bei 8462 Eur pervedė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (t. 3, b. l. 156-158). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Liudytoja L. K. teisminio nagrinėjimo metu prašė atleisti jos vyrą J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad ji nori padėti vyrui ir jo įmonei vystyti veiklą. Jie turi įsipareigojimų bankui, augina nepilnamečius vaikus. J. K., kaip atsakingas tėtis, supranta savo kaltę, labai gailisi. Visas baudžiamasis procesas jau yra bausmė jam, jis tikrai pasimokė. Prašo teismo ja pasitikėti. Ji savo sutuoktinį gali paveikti teigiamai, nes bendrauja daug po darbo, tarp jų yra glaudus ryšys. Ji yra tikra, kad tokie dalykai nebepasikartos. Žino, kad įmonė nori gauti paramą įmonės plėtrai. Apie tai, kad jos vyras užsiima tokia skatinimo tvarka, ji žinojo, suprato, kad tai yra blogai, bet suprasdama, kad reikia laikyti asmenis, kad jie neišvažiuotų, jam nesakė, kad to nedarytų. Žinodama, kad taip atsitiks, tikrai nebūtų taip pasielgusi. Mano, kad dalis pinigų, mokamų darbuotojams, buvo mokama iš šeimos pinigų.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis J. K. bei jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojai kaltinamojo sutuoktinei L. K.. Valstybinis kaltintojas tokiam prašymui neprieštaravo, prašė nustatyti 2 metų laidavimo laikotarpį, taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, 3500 eurų dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. K. padarė viena nesunkų ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus finansų sistemai, yra teisiamas pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs, visiškai atlygino padarytą žalą valstybei, ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, teigė išvadas padaręs, tokios klaidos ateityje nebekartos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamasis vadovauja įmonei, kuri siekia plėstis, gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, yra vedęs, su žmona augina du nepilnamečius vaikus. Šios kaltinamąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad J. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis prašė jo laiduotoja paskirti jo žmoną L. K., kuri teisme sutiko būti J. K. laiduotoja. Nustatyta, kad L. K. dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke, duomenų, kad ji būtų teista ar bausta administracine tvarka, nėra, L. K. santykiai su sutuoktiniu J. K. yra artimi, santuokoje gyvena jau dvidešimt vienerius metus, kartu augina du nepilnamečius vaikus. Apklausęs L. K. teisminio nagrinėjimo metu, teismas sprendžia, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti savo sutuoktiniui J. K. teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinęs valstybinio kaltintojo nuomonę, atsižvelgęs į tai, kad laiduotoja L. K. su J. K. augina du nepilnamečius vaikus, įvertinęs laiduotojos L. K. asmenines savybes, jos turtinę padėtį, teismas J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžia pagal L. K. laidavimą be užstato, nustatydamas vienerių metų laidavimo terminą.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį J. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas mano, kad J. K. teigiamai paveiks baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaudamasis BK 67 str., 71 str. nuostatomis, teismas kaltinamajam skiria minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigodamas per 3 mėnesių laikotarpį sumokėti maksimalaus įstatyme numatyto dydžio - 25 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kurie išimti ir pateikti ikiteisminio tyrimo metu, saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdyboje (t. 1, b. l. 18-19, 21-22, 48-49, 52-53), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 3 CD diskai, esantys byloje vokuose (t. 1, b.l. 38, 40, 46), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 str. 1 d., BK 222 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jo bylą nutraukti.

Perduoti J. K. pagal laidavimą laiduotojai L. K., nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 str., 71 str. nuostatomis, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant į minėtą fondą per 3 (trijų) mėnesių laikotarpį sumokėti 25 MGL (941,26 eurų) dydžio įmoką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie išimti ir pateikti ikiteisminio tyrimo metu, saugomi FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Klaipėdos apygardos valdyboje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini)“, o 3 CD diskus, esančius byloje vokuose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.