Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad paimti pinigus iš nukentėjusiosios jam pasiūlė pažįstamas iš pataisos namų. Kas 2010 m gegužės 28d. paskambino A. S., jis nežino. Jam buvo nurodyta nuvykti pas A. S. ir paimti pinigus. Taksi automobiliu pas A. S. jis vyko kartu su broliu, kuris jo laukė automobilyje. Jam nuėjus pas A. S. į namus, policijos pareigūnu jai neprisistatė, pas ją užtruko neilgai, apie 10 minučių. A. S. jam pasakė, jog reikia nuvykti į banką, esantį „Studlende“, kur jie ir nuvyko, o D. G. važiavo kitu automobiliu iš paskos. Jis kartu su A. S. nuėjo į banką ir buvo šalia jos. A. S. banke nuo sąskaitos nuėmė 20 000 Lt.ir jam padavė . Po to jis su A. S. grįžo į jos namus. Pastaroji jo anketinių duomenų neklausė, kiek pamena, tik pasakojo apie savo anūką. Jokios piniginės pas A. S. namuose jis nematė, pinigų iš jos neėmė, nors ir buvo vienas sugrįžęs užrakinti durų . Gavęs pinigus 13 000 Lt jis perdavė moteriai, kurią jam buvo nurodęs asmuo iš pataisos namų. Pastarasis jam buvo nurodęs, ir kiek perduoti pinigų bei sąskaitos numerį, kur pervesti pinigus. AB banke „Swedbank“ jo brolio nebuvo ir pastarasis nematė, kaip moteriai jis perdavė 13 000 Lt. Taip pat dalį pinigų jis pasiliko sau, dalį išsiuntė pavedimu. Pinigus pervedė pašalinis žmogus, nors apklausos metu nurodė, kad pinigus pervedė M. G.. Tada jis ją apkalbėjo . Įvykio metu jis buvo bedarbis. M. G. jo neklausdavo, iš kur jis turi pinigų, o ir jis jai nesakydavo. Yra sakęs, kad pinigus gauna už darbą Norvegijoje. A. S. pinigus užvaldė jis vienas. Nei M. G., nei jo brolis D. G. šiame įvykyje nedalyvavo. Jo brolis pas A. S. vyko kartu dėl to, kadangi jis manė, jog iš karto gaus smulkių pinigų ir galės paskolinti broliui. Tačiau broliui iš karto pinigų nedavė, kadangi nežinojo, kiek pinigų liks pinigus išdalijus. Po visko broliui davė 500 Lt, dėl jų sugrąžinimo jie nesitarė , brolis jų nesugrąžino. Dalybos vyko įvykio dieną. Telefono numerius jis keisdavo kas dvi dienas, nes nenorėjo būti susektas.

Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vykti pas A. S. jam pasiūlė brolis A. G.. Nuvykus taksi automobiliu pas A. S., jis matė, kaip A. G. išsivedė močiutę. A. G. jam liepė iš paskos vykti kitu automobiliu. Iš pradžių jie vyko į „Studlendą“, po to į prekybos centrą „Akropolis“. Iš brolio A. G. jis gavo 500 Lt, kadangi savaitė iki įvykio prašė brolio paskolinti pinigų. A. G. jam pinigų davė už tai, kad jis kartu su juo važiavo, pinigų grąžinimo termino jie neaptarė. Kokiu tikslu A. G. važiavo į Liepojos gatvę pas A. S., jis nežinojo. Iš kur brolis gaudavo pinigų, taip nežinojo. Iki įvykio iki 2009-10-04 dirbo UAB „Palink“ krovėju, o įvykio dieną buvo vaiko priežiūros atostogose. M. G., kaip jo brolio draugės, jis nežinojo. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo neblaivus, todėl galėjo save apkalbėti.

Kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną su A. G. susitiko vėlai vakare. Kiek pamena, ryte taksi automobiliu važiavo kartu su A. G., tačiau ji išlipo prie prekybos centro „Akropolis“, kadangi turėjo dalyvauti dukters šventėje. Kur tada nuvažiavo A. G., ji nežino, jokių pinigų iš jo ji negavo , jokių pavedimų jo prašymu ji nedarė. Mažajame kaimelyje įvykio dieną ji nebuvo. Su A. G. ji bendravo pusmetį, pastarasis kartais nupirkdavo maisto, vaišindavo baruose, bet daug pinigų neturėjo. Ji yra pervedusi jo prašymu pinigų kažkokioms moterims, tačiau manė, kad tai jų vyrų, A. G. pažįstamų, užsienyje uždirbti pinigai, kuriuos jie patys dėl kažkokių priežasčių negali joms pervesti. A. G. , būdamas įkalinimo įstaigoje, pats ar per kitus asmenis grasino ir reikalavo iš jos pinigų , dėl ko ji šios bylos tyrimo metu kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad įvykio dieną jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė jos sūnumi, bei paaiškino, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo mažą mergaitę, kuriai atliekama operacija. Taip pat pasakė, kad jam gresia kalėjimas. Pokalbio metu sūnaus balso neatpažino. Po to su ja pradėjo kalbėti policijos pareigūnu prisistatęs vyriškis, kuris pasakė, kad padės jos sūnui nepatekti į kalėjimą, jei ji jam duos 20 000 Lt operacijai. Ji minėtam vyriškiui nei savo vardo, nei adreso nenurodė. Telefonu jos sūnumi prisistatęs vyriškis pasakė, jog pas ją atvyks policijos pareigūnas. Pas ją į namus atvyko jaunas vaikinas, be policijos pareigūno uniformos. Ji greitai apsirengė ir skubėdama namuose paliko piniginę. Kadangi jai sunku vaikščioti, minėtas vaikinas jai liepė eiti, o jis pasisiūlė užrakinti buto duris. Mašina jų jau laukė. Tada jie nuvyko į banką, esantį prie universiteto. Ji vis galvojo apie operaciją, o minėtas vaikinas nuolat kalbėjo telefonu. Banke vaikinas liepė sakyti, kad anūkas pirks automobilį, todėl reikalingi pinigai. Taip ji ir pasakė. Kadangi jai buvo pasakyta paduoti 20 000 Lt, tiek ji nuėmė banke ir padavė minėtam vyriškiui mergaitės gydymui. Pinigus banke gavo stambiomis kupiūromis. Gavę pinigus, jie grįžo į automobilį. Vaikinas taksistui davė pinigų, siūlė ir jai 20 Lt, tačiau ji atsisakė. Grįžusi namo neberado savo piniginės, paliktos ant spintelės, kurioje buvo 500 litų, o paskui ją rado prie telefono, bet pinigų ten nebebuvo. Ji prašo priteisti prarastus 20660 litų .

Liudytojas R. S. parodė, kad jam paskambino mama A. S. ir paklausė, kodėl jis ne ligoninėje. Ryte nuvykęs pas mamą sužinojo , kad ją buvo atvykęs vienas asmuo, su kuriuo ji nuvyko į banką, paėmė pinigus ir juos jam atidavė. Po to jo mama pamatė, kad dingo pinigai ir iš piniginės.

Liudytojas Z. M. parodė, kad dirba „Autopunkto taksi“ vairuotoju. Kaltinamųjų nepažįsta, tačiau prisimena, jog važiavo į Liepojos gatvę ir po to vežė vaikiną su močiute į banką, esantį „Studlende“. Grįžęs iš banko, prie „Studlendo“ vaikinas jam už kelionę sumokėjo grynais.

Iš A. S. pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-05-28 nuo sąskaitos ji paėmė 20 000 litų ir sumokėjo 160 litų mokesčių (1 t., b.l. 14).

2010-07-19 CD vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kaip A. G. iš A. S. paima pinigus, kuriuos A. S. nuima nuo sąskaitos (1 t., b.l. 41-48).

Kaltinamasis A. G. savo kaltę dėl sukčiavimo A. S. atžvilgiu pripažino, davė nuoseklius parodymus, jog taksi automobiliu nuvažiavo pas A. S. į namus, po to su ja kartu nuvyko į banką, kur nukentėjusioji nuo savo sąskaitos nuėmė 20 000 Lt ir padavė jam. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtino ir pati nukentėjusioji A. S. bei byloje esantis A. S. banko sąskaitos išrašas, vaizdo įrašo apžiūros protokolas.

Nors nukentėjusiajai A. S. apie melagingą įvykį pranešė nenustatytas asmuo, A. G. pripažino žinojęs, jog pinigus iš nukentėjusiosios įgyja apgaulės būdu.

Tiek A. G., tiek D. G. patvirtino, jog į Liepojos gatvę, prie nukentėjusiosios namų taksi automobiliu jie nuvyko kartu. A. S. vykstant į banką, kartu, nors ir atskiruose automobiliuose, vyko abu. Kaltinamųjų parodymais, jog apie nusikalstamos veikos darymą D. G. nieko nežinojo, o kartu vyko tik dėl to, kad iš A. G. norėjo pasiskolinti pinigų, teismas netiki. Kaltinamojo D. G. parodymai, jog A. G. išsivedus iš namų močiutę, t.y. A. S., jie vyko į banką, esantį „Studlende“, po to su A. G. jis vyko į prekybos centrą „Akropolis“, patvirtina, kad jis sekė įvykius, žinojo, ką daro A. G. ir buvo pasirengęs jam padėti , jei to prireiktų. Nelogiška būtų manyti, kad D. G. atskiru automobiliu važinėjo A. G. iš paskos vien tik norėdamas iš pastarojo pasiskolinti pinigų, o iš jo parodymų, kad gavęs iš A. G. 500 Lt. jų nesugrąžino ir nežino, ar reikės juos sugrąžinti, nes grąžinimo termino jie neaptarė, matyti, jog pinigų gavimas iš A. G. buvo ne paskola, o apgaulės būdu bendrais veiksmais įgytų pinigų pasidalijimas.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu D. G. pripažino, kad dalyvavo 2010-05-28 pasisavinant pinigus iš moters, gyvenančios (duomenys neskelbtini). Ir nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo neblaivus, jo apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama dalyvaujant gynėjui, todėl tokius D. G. parodymus teismas laiko patikimais.

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, siekiant įgyti nuosavybėn jų turtą. Suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui ir turto perdavimo kitam asmeniui. Apgaule suprantama, kaip sąmoningas pranešimas melagingų, tikrovės neatitinkančių žinių apie tam tikras aplinkybes ir faktus arba jų nuslėpimas.

Akivaizdu, jog A. S. pinigus A. G. perdavė patikėjusi melagingu pranešimu, jog jos sūnus padarė avariją, ir norėdama, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji sutiko sumokėti 20 000 Lt. A. S. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, ji buvo suklaidinta ir tai turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui savo turtą perduoti kaltinamajam A. G..

Nors kaltinamasis A. G. savo kaltės dėl A. S. priklausančių pinigų vagystės nepripažino, teigia jokios piniginės A. S. bute nematęs, netikėti nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Kaltinamasis A. G. patvirtino, jog A. S. į lauką iš buto išėjo pirma, jis liko užrakinti jos buto, kuriame matomoje vietoje buvo padėta piniginė, durų. Apart nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvykio metu bute daugiau nieko nebuvo. Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, jog apie įvykį jam pasakojusi mama minėjo, jog ji, grįžusi iš banko namo, nerado ir piniginėje buvusių pinigų. Šie duomenys paneigia kaltinamojo parodymus, jog A. S. jį apkalba, nes pati nežino, kur pasidėjo piniginę .

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, jog kaltinamasis A. G. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Kadangi pagrobta pinigų suma viršija 3 MGL dydį, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltinamojo A. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Kaltinamoji M. G. neigė dalyvavusi minėtame nusikaltime, parodė, kad įvykio dieną Mažajame kaimelyje (Liepojos g.) ji nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. parodė, kad M. G. nusikaltimo A. S. atžvilgiu daryme nedalyvavo, o ikiteisminio tyrimo metu ją apkalbėjo. Iš teismo posėdyje gautų duomenų matyti, kad A. G. galėjo turėti motyvų apkalbėti M. G. , o nei nukentėjusioji A. S., nei liudytojas taksi vairuotojas Z. M. nepatvirtino, kad įvykio metu kartu su kaltinamuoju A. G. buvo ir M. G.. To nepatvirtino ir kartu su A. G. buvęs D. G.. Jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. G. dalyvavo minėtame nusikaltime, byloje nesurinkta. Kaltinamosios M. G. parodymus, kad įvykio dieną ji dalyvavo lopšelyje – darželyje vykusioje šventėje, patvirtina ir byloje esantis Klaipėdos lopšelio – darželio „Bitutė“ raštas (1 t., b.l. 182). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Įvertinus bylos duomenis, negalima teigti , jog yra nustatyta, kad kaltinamoji M. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (A. S. atžvilgiu), todėl ji išteisintina (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, parodė, kad iš pataisos namų jam paskambino asmuo ir nurodė ,iš kur jis turi paimti 4000 litų. Į Rumpiškės gatvę vyko vienas taksi automobiliu. Kiek pamena, nukentėjusiajai prisistatė ne savo vardu, tačiau, kur dirba, nesakė, policijos pareigūnu neprisistatė. Jam nuvykus, pinigai buvo paruošti. Jis pasirašė ir raštelį , kad gavo pinigus. Po to su pinigais jis nuvyko į banką, kur juos į nurodytą sąskaitą pervedė pašalinis asmuo. Sau jis pasiliko apie 400 – 600 Lt. Kai pinigai buvo pervedinėjami, jis buvo prie įėjimo į banką. M. G. kartu nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ją apkalbėjo ir pasakė, kad dalis pinigų atiteko M. G.. M. G. pinigų, gautų sukčiaujant, nepervedinėjo. Prisimena, jog kartais pinigai jam būdavo perduodami iš užsienyje dirbančių asmenų, kad jis juos pervestų jų žmonoms. Už tai jam būdavo mokami 5 procentai nuo siuntimo.

Nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2010-06-08, apie 12.00 val., jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė esantis iš policijos. Vyriškis jai pasakė, kad jos žentas konflikto metu sudaužė kompiuterį. Jisai telefonu nurodė jai pasiimti popieriaus lapą, nes jisai jai padiktuos tekstą, kurį ji turės parašyti. Telefonu šis vyriškis jai padiktavo tekstą. Iš pradžių žento prie telefono nekvietė, paskui ji paprašė, kad duotų telefono ragelį jos žentui. Kalbant su jos žentu prisistačiusiu asmeniu, pastarasis kalbėjo neaiškiai, liepė atiduoti visus pinigus. Vėliau pas ją į namus atvyko jai nepažįstamas vyriškis, kuris pasakė, jog yra iš policijos, tačiau buvo be uniformos ir pažymėjimo nepateikė. Tada jie nuėjo į virtuvę, minėtas vaikinas paėmė pinigus, pasirašė ant lapo ir išėjo. Ji manė, kad pinigus padavė policijos pareigūnui. Jam išėjus, ji paskambino dukrai, kuri pasakė, kad jos vyras yra namuose ir nieko jam neatsitiko. Tada ji suprato, kad buvo apgauta. Ji reiškia 4000 Lt civilinį ieškinį.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo su foto lentelėmis matyti, V. P. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris iš jos paėmė 4000 litų (2 t., b.l. 14-18).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolo matyti, kad V. P. pateikė ranka surašytą „prašymas“, kurį pasirašė A. G. kito asmens, t.y. „Andriaus“ vardu (2 t., b.l. 4, 5-6, 7-8).

Akivaizdu, jog V. P. pinigus A. G. perdavė patikėjusi melagingu pranešimu, jog jos žentas dalyvavo muštynėse ir sudaužė kompiuterį, ir norėdamas, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, sutiko sumokėti 4000 Lt. V. P. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, ji buvo suklaidinta ir tai turėjo lemiamą įtaką jos apsisprendimui savo turtą perduoti kaltinamajam A. G..

Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad A. G. bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu apgaule užvaldė nukentėjusiajai V. P. priklausančius 4000 Lt. Šie kaltinamojo A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis A. G. teigia, kad nukentėjusiajai policijos pareigūnu neprisistatė, netikėti nukentėjusiosios V. P. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusioji nuoseklius ir aiškius parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu, jog ne policijos pareigūnui pinigų ji nebūtų davusi, o apkalbėti kaltinamojo ji neturi jokio pagrindo, kadangi iki įvykio jo nepažinojo.

Kaltinamoji M. G. neigė dalyvavusi apgaulės būdu įgyjant V. P. priklausančius pinigus, tačiau prisipažino, kad ne kartą yra pervedinėjusi pinigus į A. G. jai nurodytas sąskaitas, nes jai buvo sakoma, kad pinigai, kuriuos ji perveda, skirti merginoms pragyvenimui iš jų vyrų, kurie išvykę į užsienį. M. G. parodė, kad už minėtą paslaugą ji nieko negaudavo.

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jokių pinigų, įgytų sukčiaujant, M. G. negavo, o ikiteisminio tyrimo metu ją apkalbėjo, kadangi jam buvo daromas spaudimas nurodyti asmenį, kuris pervedinėjo pinigus. Tokie jo parodymai nėra paneigti, nes , kaip jau minėta , byloje yra nustatyta, kad A. G. galėjo turėti motyvų apkalbėti M. G.. Ta aplinkybė, kad A. G. parodymai nėra nuoseklūs, negali patvirtinti M. G. kaltės, nes nėra nustatyti nei konkretūs pinigų pervedimo atvejai , nei sumos , kurias ji , neva, pervedė.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad M. G. su A. G. važiavo pas V. P., o vėliau pasidalijo sukčiaujant įgytus pinigus, byloje nesurinkta. Įvertinus bylos duomenis, negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamoji M. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (V. P. atžvilgiu), todėl ji išteisintina (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino, parodė, kad jam paskambino iš pataisos namų ir nurodė adresą, kur jis turi nuvykti. Nuvykęs, jis sumaišė namo laiptines. Nuėjęs į reikiamą butą, daiktus rado jau sukrautus. Jis juos paėmė ir išėjo. Su bute buvusiu vaiku telefonu buvo kalbama nepertraukiamai. Seifo atidaryti nemėgino. Pas vaiką buvo nuėjęs tik vieną kartą. Paėmęs daiktus, taksi automobiliu nuvyko pas brolį ir ten paliko daiktus. Jo brolis nesidomėjo, iš kur daiktai. Matė, jog tarp daiktų buvo buitinė technika, bižuterija, kurią vėliau išdalijo. Davė ir broliui D. G. . Neprisimena, ar ką nors iš bižuterijos davė M. G.. Kiek pamena, M. G. padovanojo apyrankę, paimtą iš nukentėjusiojo. Daiktų jis niekam nepardavė. Pas R. G. svečiuose su M. G. yra lankęsis vieną kartą.

Kaltinamasis D. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vakare pas jį atvyko brolis su daiktais ir nurodė, ką parduoti. Jis S. T. pardavė kompiuterį ir fotoaparatą. Minėtus daiktus pardavė savo namuose. Pastarasis yra jo pažįstamas , nesidomėjo, ar daiktai vogti. Nuo parduotų daiktų jam atiteko 300 Lt, kitus pinigus išsiuntė. Iš kur jo brolis A. G. gavo minėtus daiktus, jis nesidomėjo, su juo paimti daiktų kartu nevyko. Jo žmona matė, kad A. G. atvyko su daiktais. Jis savo žmonai rodė fotoaparatą, tačiau neprisimena, ar minėtą vakarą juo naudojosi. Ar M. G. apžiūrinėjo minėtus daiktus, neprisimena, nepamena, ar M. G. buvo pas jį svečiuose. Jis savo žmonai iš minėtų daiktų nieko neatidavė ir nedovanojo. Mano, jog A. G. jo žmonai galėjo padovanoti karoliukus.

Kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio vakarą su A. G. ir D. G. nebuvo. A. G. pora dienų iki jo suėmimo jai padovanojo apyrankę. R. G. ji nepažįsta, su ja nebendravo, įvykio dieną pas R. G. nesilankė, su ja susipažino ikiteisminio tyrimo metu. Pastarajai ji grandinėlės ir karoliukų nedovanojo. A. G. ją apkalba iš keršto.

Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad 2010-06-11, jo sūnui vienam esant namuose, paskambino iš policijos ir pasakė, kad jo mama nuo laiptų nustūmė moterį, todėl reikalingi pinigai. Vaikas pasakė, kad pinigų neturi. Tada jam buvo liepta sudėti vertingus daiktus. Skambinęs asmuo su jo sūnumi kalbėjo nepertraukiamai. Jo sūnus surinko vertingus daiktus, t.y. fotoaparatą, kompiuterį, dėžutę su centais, bižuteriją, dekoratyvinę žalvarinę dėžutę – musę, aukso dirbinius ir atidavė atėjusiam asmeniui. Sūnus jam pasakojo, kad minėtas vyriškis buvo grįžęs ir sakė, jog reikia patikrinti seifą. Nepavykus seifo atidaryti, vyriškis išėjo. Įvykio metu jo sūnui buvo 7 metai. Vėliau kompiuteris ir fotoaparatas buvo grąžinti, liko neatlyginta 670 Lt. Prisimena, jog kaimynai sakė, kad nepažįstamas asmuo buvo užsukęs pas juos.

Nukentėjusysis T. Z., kurio parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-06-11 vakare buvo vienas namuose. Į namų nešiojamą telefoną paskambino vyras. Jo paklausė, ar tėvai yra namuose. Atsakius, kad nėra, pradėjo kalbėti kitas vyras, sakydamas, kad skambina iš policijos. Jis pasakė, kad mama nuo laiptų nustūmė kitą moterį, kuri labai susižalojo ir rašo pareiškimą policijai, todėl reikia susimokėti. Jis pasakė, kad rado tik centų, bei gali atnešti aukso. Pasakė, kad turi nešiojamą kompiuterį. Jis, kalbėdamas telefonu, rinko daiktus ir dėjo į maišelį. Kompiuterio į maišelį nedėjo, nes maišelis buvo per mažas. Tada tas vyras pasakė, kad tuoj ateis kolega ir paklausė adreso. Jis pasakė, kur gyvena, ir toliau telefonu šnekėjosi su tuo vyru. Žiūrėjo per langą ir laukė. Per langą matė, kad atvažiavo taksi automobilis. Pas jį atėjo vienas vyras. Telefonu kalbantis vyras turėjo du telefonus, nes girdėjo, kad kitu telefonu jis kalbėjo su savo kolega. Atėjusiam vyrui parodė kur padėjo surinktus daiktus. Jis pasiėmė jo surinktus ir į maišelį sudėtus daiktus ir kompiuterį su dėklu. Kai pabaigė kalbėti, pradėjo verkti, nes išsigando, kad mamą uždarys į kalėjimą, bet mama su tėčiu tuoj grįžo. Tas vyras jau buvo išvažiavęs. Kai atėjo mama, pasakė, kad labai išsigando, nes galvojo, kad daugiau jos nebepamatys (2 t., b.l. 85-86).

Liudytoja A. Z. parodė, kad grįžus namo, sūnus papasakojo, kad paskambino iš policijos ir pasakė, jog reikia gelbėti mamą, kadangi ji nustūmė nuo laiptų moterį. Atėjusiam policininkui jos sūnus atidavė kompiuterį, fotoaparatą, dekupažuotą dėžutę, papuošalus, t.y. juodus karolius, apyrankę, grandinėlę su „Svarovskio“ kristalais, grandinėlę su perlais, auskarus, jos gamybos grandinėlę, perlus. Iš kompiuterio buvo ištrinta informacija.

Liudytoja R. G., kurios parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 metais birželio mėnesio pradžioje ji buvo namuose su D. G. ir drauge D. Ž.. Kiek pamena, atėjo M. G. su A. G.. D. G. su jais nuėjo į virtuvę, o ji buvo su D. Ž. kambaryje. M. G. jai padovanojo juodos spalvos karoliukus bei grandinėlę su gelsvos spalvos „Svarovskio“ pakabuku, nes jai netiko. Pastebėjo, kad yra naujas fotoaparatas „Nikon“. Į šį fotoaparatą buvo įsidėjusi savo atminties kortelę, o po to ją išsiėmė. Prieš tai fotoaparate buvusi kortelė buvo tuščia. Su fotoaparatu nupaveikslavo kelias nuotraukas, po to savo kortelę išsiėmė. Fotoaparatas ir nešiojamas kompiuteris buvo parduoti S. T.. Mobilaus ryšio telefonas „LG“, kuris buvo išimtas iš jos, priklauso jai. Šį telefoną prieš pusę metų gavo iš M. G. (2 t., b.l. 91-92).

Liudytojas S. T., kurio parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. birželio mėnesio pradžioje, būdamas pas D. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš D. G. už 1300 Lt nusipirko nešiojamą kompiuterį ir fotoaparatą „Nikon“. Praėjus kelioms dienoms, atvyko policijos pareigūnai ir pranešė, kad minėti daiktai yra vogti, todėl juos iš jo paėmė (2 t., b.l. 90).

Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2010-06-11 19:22 val. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 110).

Iš 2010-06-17 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas M. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti pagrobti iš V. Z. buto papuošalai, kurie apžiūrėti (2 t., b.l. 45-46, 47-48, 51-52, 54-57,).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad D. Ž. pateikė fotoaparatą ir kompiuterį, kurie buvo pagrobti iš V. Z., kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (2 t., b.l. 60, 61-62).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R. G. pateikė papuošalus, kurie buvo pagrobti iš V. Z. buto, butelį su baltais centais, atminties kortelę, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir gražinti nukentėjusiajam (2 t., b.l. 63, 64-65, 75, 76-77, 53, 67, 78); stiklo butelis, užrašų knygutė, 3 vnt. SIM kortelių atiduoti į 1 PK saugyklą (2 t., b.l. 49, 68); 13,21 litų perduoti į Klaipėdos AVPK depozitinę sąskaitą (2 t., b.l. 70-72).

Kaltinamasis A. G. kaltu dėl sukčiavimo nukentėjusiojo V. Z. atžvilgiu prisipažino, davė nuoseklius parodymus, patvirtino, jog daiktus iš nukentėjusiojo V. Z. namų paėmė jis. Posėdžio metu jis parodė, jog su bute buvusiu vaiku telefonu buvo kalbama nepertraukiamai. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad A. G. žinojo, jog su nukentėjusiuoju T. Z. telefonu kalba apie melagingą įvykį pranešęs asmuo, ir suprato, jog daiktai iš nukentėjusiojo įgyjami apgaulės būdu.

Akivaizdu, jog nukentėjusysis T. Z. daiktus, priklausančius V. Z., A. G. perdavė patikėjęs melagingu pranešimu, jog jo mama sužalojo moterį, ir norėdamas, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, sutiko atiduoti vertingus daiktus. Nukentėjusiojo T. Z. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, jis buvo suklaidinta ir tai turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui turtą perduoti kaltinamajam A. G.. Aptartų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta įrodyta, kad A. G. bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu apgaule užvaldė nukentėjusiajam V. Z. priklausant turtą už 10 317 Lt. Šie kaltinamojo A. G. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį

Byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog M. G. kartu su A. G. vyko iki nukentėjusiojo namų, o A. G. paėmus nukentėjusiojo daiktus, kartu juos nuvežė pas D. G. į namus.

Kaltinamojo A. G. parodymus, kad daiktus iš nukentėjusiojo namų paėmė jis vienas, nei M. G. nei D. G. ten nebuvo, patvirtina tiek nukentėjusiojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek nukentėjusiųjų V. Z. ir A. Z. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai.

Nors M. G. ir neigia, jog įvykio vakarą buvo susitikusi su A. G. ir D. G., o kaltinamasis D. G. taip pat negalėjo nurodyti, ar įvykio vakarą M. G. buvo atvykusi pas jį į svečius, tačiau tai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojos R. G. parodymai, todėl darytina išvada, jog jie visi D. G. bute buvo , matė, apžiūrinėjo ir vertino A. G. ten atvežtus V. Z. priklausančius daiktus.

Nors kaltinamasis A. G. parodė, kad jo brolis D. G. nesidomėjo, iš kur jis gavo daiktus, kuriuos nuvežė pas pastarąjį į namus, ką patvirtino ir pats D. G., teismas neabejoja, jog kaltinamasis D. G. žinojo, kad minėti daiktai įgyti nusikalstamu būdu. Jam gerai buvo žinomas brolio gyvenimo būdas, jis žinojo, jog tuo metu A. G. niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir tokių brangių daiktų, kaip fotoaparatas ar kompiuteris , ar moteriški papuošalai , įsigyti kitaip, kaip nusikalstamu būdu, jis negalėjo .Išvadą, kad D. G. buvo žinomas A. G. į jo butą atvežto turto įsigijimo būdas, teismas daro ir iš to, kad D. G. tik prieš keliolika dienų kartu su A. G. analogišku būdu buvo užvaldęs A. S. turtą .

Kaltinamasis A. G. parodė, kad M. G. padovanojo apyrankę, paimtą iš nukentėjusiojo. Kad iš kaltinamojo A. G. kaltinamoji M. G. dovanų gavo apyrankę, patvirtino ir pati kaltinamoji. Kad M. G. iš A. G. gavo būtent nukentėjusiesiems V. Z. ir A. Z. priklausančią apyrankę, patvirtina ir kratos protokolas (2 t., b.l. 47-48) bei daiktų apžiūros protokolas (2 t., b.l. 51-52).

Iš 2010-06-17 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas M. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta iš V. Z. buto pagrobtas papuošalas (2 t., b.l. 47-48, 51-52). Akivaizdu, jog kaltinamoji M. G., gavusi iš kaltinamojo A. G. dovanų papuošalą, kurio vertė 400 Lt, suprato, jog daiktas įgytas neteisėtu būdu, nes ji žinojo, kad A. G. niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi.

Kaltinamasis D. G. parodė, kad A. G., atvežęs pas jį į namus daiktus, pasakė, ką reikia parduoti. Jokio daikto D. G. savo nuosavybėn neįgijo ir juo kaip teisėtas savininkas nedisponavo. Kadangi A. G. jam buvo nurodęs daiktus, kuriuos reikia parduoti, S. T. jis pardavė kompiuterį ir fotoaparatą.

Tokie kaltinamojo D. G. veiksmai, kai jis suprasdamas, jog kompiuteris ir fotoaparatas įgyti nusikalstamu būdu, juos pardavė – realizavo (iš anksto A. G. nepažadėjęs) atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnyje, sudėtį. Kadangi, kaip nurodė nukentėjusysis V. Z., fotoaparato vertė 3410 Lt, o nešiojamo kompiuterio vertė 3500 Lt, bendra jų vertė – 6910 Lt, t.y. viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltinamojo D. G. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną taksi automobiliu jis, M. G. ir jo brolis D. G. važiavo prie jūros. Giruliuose, Šilo gatvėje prie jų priėjusi pagyvenusi moteris paprašė ją pavežti iki centro, kadangi jai reikėjo į banką. Jie sutiko, nes iki to laiko jis buvo vežęs A. S.. Turgaus gatvėje moteris viena pati nuėjo į banką, jis liko automobilyje, o M. G. su D. G. kažkur nuėjo. M. G. greitai sugrįžo, po to vienas grįžo ir D. G.. Moteris nebegrįžo. D. G. po to jam davė 900 Lt maistui ir rūbams. Nežino, ar M. G. matė, kaip jis iš D. G. gavo pinigus. Ar davė Dainius pinigų Monikai, jis nematė. Minėtą dieną prie jūros nebenuvyko.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad jam iš pataisos namų telefonu pranešė, jog jis turi paimti pinigus. Brolis apie tai nežinojo. Vykstant nurodytu adresu, jis taksi automobilyje sėdėjo priekyje, gale – M. G. ir A. G.. Buvo pasakyta, kad turi išeiti senyvo amžiaus moteris. Nuvykus prie namo, išėjo Z. M.. Tada pastaroji paprašė ją nuvežti iki centro. Į centrą jie vyko keturiese. Z. M. jie nuvežė į banką. Jis stebėjo, kaip Z. M. išeina iš banko. Pastaroji jam padavė 3400 Lt, o prie santuokos rūmų perdavė ir likusius pinigus. Gautus pinigus jis pervedė į nurodytą sąskaitą, o broliui davė 900 Lt. M. G. nieko nedavė. M. G. pinigų pervedimo neatlikinėjo.

Kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną A. G. pasiūlė nuvykti į gamtą prie jūros. Prisimena, jog broliai A. G. ir D. G. ginčijosi, į kurią vietą važiuoti. Nuvykus link Girulių, pakilo vėjas, todėl A. G. ir D. G. pasiūlė vykti į kitą vietą. Jie vyko link darželio „Giliukai“. Nuvyko prie miško ir užstrigo dėl remonto darbų. Tada prie jų priėjo močiutė ir paprašė nuvežti link Klaipėdos. Pastaroji jiems parodė kelią per mišką. Nuvykus į Turgaus gatvę, ji pati nuėjo nusiimti pinigų. Ką veikė broliai A. G. ir D. G., jai nerūpėjo. Tada D. G. ji dar nepažinojo, matė pirmą kartą, A. G. jai jį pristatė kaip draugą. Prieš tai jai buvo skambinusi mama ir paprašiusi užsukti. Nuvažiavus į Turgaus gatvę, ji nuėjo iki ten netoliose gyvenančios mamos, jai suleido insuliną ir po 10 minučių grįžo. Ji nematė, kai A. G. iš D. G. gavo pinigų, nežino, ką jie veikė, kai jos nebuvo.

Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2010-06-14, apie 12.30 val., į namų telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė esantis iš policijos. Pastarasis jai pasakė, kad jos anūkas autoavarijoje sužeidė 14 metų mergaitę. Nors telefonu kalbėdama su anūku jo balso neatpažino, jam ji neperskambino, pasitikėjo policija. Ji norėjo pagelbėti anūkui. Pinigų reikalavo mergaitės tėvas, brandaus amžiaus vyriškis, kuris pasakė, jog gavęs pinigus, nesikreips į teismą. Vyriškis paprašė 7000 Lt. Ji pasakė, kad pabandys surasti. Susitarė, kad mergaitės tėvas prie „SEB“ banko atsiųs sūnų, pasakė, kaip ji atrodys. Prie pat jos namų stovėjo taksi automobilis, todėl ji vairuotojo paprašė nuvežti į miesto centrą. Taksi automobilyje sėdėjo vyrai, kurių ji neįsidėmėjo, taip pat buvo ir kaltinamoji. Pastarieji sakė, kad vyksta kelio remontas, todėl ji rodė kelią per mišką. Važiuodama prisiminė, kad namuose paliko verdanti puodą, todėl jie apsuko ratą aplink gyvenvietę ir grįžo namo. Kiti buvo nusiteikę jos laukti. Vėliau jie nuvyko į Turgaus gatvę. Banke ji nuėmė pinigus. Ten ji užtruko ilgokai. Po to ji nuėjo į kitą banką, esantį H. Manto gatvėje ant kampo. Prisimena, jog ji ėjo dar ir į trečią banką. Ją palydėjo mandagus vaikinas (D. G.). Metrikacijos skyriaus kiemelyje atsiskaitė su minėtu vaikinu. Kadangi ji jam davė per daug, pastarasis jai grąžino 50 Lt. Nors vaikinas jokio asmens dokumento neturėjo, ji juo pasitikėjo. Pastarasis prisistatė Lapinsko sūnumi. Grįžusi namo, paskambino anūkui. Šis jai pasakė, jog dirba ir viskas tvarkoje. Tada ji viską suprato. Dėl įvykio patyrė depresiją, kankino nemiga, vartoja vaistus. Reiškia 7000 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Liudytoja tyrėja I. G. parodė, kad tirdama bylą bendravo su visais kaltinamaisiais. Pastebėjo, jog M. G. santykiai su A. G. ir D. G. yra geri. Nepamena, kad būtų girdėjusi apie A. G. ir D. G. daromą spaudimą M. G.. Apklausiant A. G., joks poveikis jam nebuvo daromas. Visi parodymai duoti paties A. G..

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji Z. M. parodė vietą, kur jos nusikaltimo dieną laukė taksi automobilis (3 t., b.l. 21-25).

Iš 2010-07-14 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonai, sms pranešimai, rūbai, pinigai, išimti iš A. G., D. G. ir M. G., kurie perduoti saugoti (1 t., b.l. 25-27).

Kaltinamojo D. G. parodymus, kad jis iš nukentėjusiosios paėmė 7000 Lt. patvirtina ir nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai ji parodė, jog pinigus perdavė būtent kaltinamajam D. G.. Ji taip pat parodė, kad taksi automobilyje važiuojant į banką , buvo du vaikinai.

Nors A. G. parodė, kad apie D. G. daromą nusikaltimą nežinojo, nes pati moteris jų paprašė nuvežti į banką tačiau tuoj pat , pats sau prieštaraudamas parodė, kad suprato, ko Z. M. važiuoja į banką, nes ten jau buvo važiavęs su A. S., be to jis žinojęs, kad D. G. iš Z. M. turėjo paimti ir paėmė 7000 litų , jis taip pat pripažino, kad D. G. , gavęs pinigus, jam davė 900 litų , t.y. su juo pasidalino.

Akivaizdu, kad Z. M. pinigus D. G. perdavė patikėjusi melagingu pranešimu apie jos anūko padarytą avariją ir būtinumą sumokėti nukentėjusiam 7000 litų. Z. M. atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, ji buvo suklaidinta ir tai turėjo įtakos jos apsisprendimui perduoti kaltinamajam D. G. turtą.

Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. G. ir D. G. veikė bendrai, buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, kadangi baudžiamasis įstatymas nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį.

Kaltinamoji M. G. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio dieną A. G. pasiūlė nuvykti į gamtą prie jūros. Prisimena, jog broliai A. G. ir D. G. ginčijosi, į kurią vietą važiuoti. Nuvykus link Girulių, pakilo vėjas, todėl A. G. ir D. G. pasiūlė vykti į kitą vietą. Jie vyko link darželio „Giliukai“. Nuvyko prie miško ir užstrigo dėl remonto darbų. Tada prie jų priėjo močiutė ir paprašė nuvežti link Klaipėdos. Pastaroji jiems parodė kelią per mišką. Nuvykus į Turgaus gatvę, ji pati nuėjo nusiimti pinigų. Ką veikė broliai A. G. ir D. G., jai nerūpėjo. Tada D. G. ji dar nepažinojo, matė pirmą kartą, A. G. jai jį pristatė kaip draugą. Prieš tai jai buvo skambinusi mama ir paprašiusi užsukti. Nuvažiavus į Turgaus gatvę, ji nuėjo iki ten netoliose gyvenančios mamos, jai suleido insuliną ir po 10 minučių grįžo. Ji nematė, kai A. G. iš D. G. gavo pinigų, nežino, ką jie veikė, kai jos nebuvo.