Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujan Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Sabaičiui, nuteistajam R. L., jo gynėjui advokatui Vytautui Antanui Vilučiui, išteisintajam A. K., jo gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau tekste LR BK) 294 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė 60 MGL (7500 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2007-07-02 iki 2007-07-04 ir laikas išbūtas suėmime nuo 2007-07-04 iki 2007-07-23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste LR BPK) 65 straipsniu, 66 straipsniu nelaisvėje išbūtas laikas (21 para) pakeistas į 42 MGL baudą ir skirta galutinė bausmė 18 MGL (2250 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veikas, turinčias nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. L. pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir A. K. naudai, grasindamas V. K. priklausančio turto sunaikinimu, bei V. K. kompromituojančio vaizdo įrašo pagarsinimu, susitikimų su V. K. vykusių 2007-03-14 apie 11.00 val. prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-03-15 apie 11.30 val. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., ir 2007-04-16 apie 13.30 val. V. K. bute- (duomenys neskelbtini), metu, vertė nukentėjusiąją V. K. perduoti 10000 Lt., kaip atlygį už tariamą tarpininkavimą dėl R. M. parvežimo, bei V. K. kompromituojančios vaizdajuostės perdavimo.

A. K. pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. L., neturėdamas teisėto pagrindo, savo ir R. L. naudai, grasindamas V. K. priklausančio turto sunaikinimu, bei V. K. kompromituojančio vaizdo įrašo pagarsinimu, susitikimo su V. K. vykusio 2007-03-15 apie 11.30 val. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., metu, vertė nukentėjusiąją V. K. perduoti 10000 Lt., kaip atlygį už tariamą tarpininkavimą dėl R. M. parvežimo, bei V. K. kompromituojančios vaizdajuostės perdavimo. Taip pat tęsdamas nusikalstamus veiksmus bendrininkui R. L. 2007-04-16 apie 13.30 val. V. K. bute- (duomenys neskelbtini), metu reikalaujant perduoti pinigus, bendrais veiksmais vertė nukentėjusiąją perduoti pinigus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms. Aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad R. L. ir A. K., veikdami bendrininkų grupėje, reikalavo jų naudai perduoti turtą-10 000 Lt. Buvo reikalaujama perduoti turtą dėl R. M. „parvežimo“, bei V. K. kompromituojančio vaizdo įrašo perdavimo, kas akivaizdžiai įrodo, kad neegzistavo jokia turtinė teisė. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad buvo sunaikintas V. K. turtas (išdaužti grožio salono langai), R. L. užuominomis išsakytas grasinimas (frazė dėl granatos įmetimo) dėl turto sunaikinimo, vertintinas kaip realus grasinimas turto sunaikinimu. Grasinimu paskelbti kompromituojančią informaciją laikytini R. L. ir A. K. išsakyti teiginiai, kad egzistuojantis įrašas neigiamai apibūdina V. K. ir jo pagarsinimas „jai ne į naudą", t.y. ją kompromituojantis. V. K. duoti parodymai patvirtina, kad R. L., A. K. bendrais veiksmais reikalavo perduoti pinigus. Jų veiksmai negali būti vertinami kaip tarpininkų, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. L. ir A. K. aktyviai veikė versdami V. K. perduoti turtą.

Atsikirtimuose į Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą nukentėjusioji V. K. nurodo įvykio aplinkybes, apeliacinį skundą palaiko.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, įrodymus nagrinėjo, vertino išsamiai ir nešališkai, pagrįstai R. L. veiksmus perkvalifikavo iš BK 181 straipsnio 1 dalies į BK 294 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisė, o A. K. dėl kaltinimo pagal BK 181 str. 1 d., pagrįstai išteisino kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip minėta ankščiau, BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės ištirtos ir įvertintos. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Teismas nuosprendyje nurodė kokie įrodymai patvirtina nuteistojo R. L. kaltumą, nurodė išvadas ir motyvus kodėl jis kaltas nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d., padarymu. Taip pat, išsamiai argumentavo kodėl R. L. ir A. K. negali atsakyti pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir nėra kalti dėl šio nusikaltimo padarymo. Teismas nurodė nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų vertinimo motyvus, teismo išvadas dėl kaltinamojo A. K. išteisinimo. Tuo tinkamai taikė BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti, grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismas nenustatė, kad R. L. ir A. K. savo veiksmais būtų realizavę šio nusikaltimo sudėtį. Nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada apie tai, kad R. L. ir A. K. nepadarė turto prievartavimo nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu. Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nenustatytos kaltinime nurodytos aplinkybės ir byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad R. L. ir A. K. grasino V. K. jai priklausančio turto sunaikinimu bei ją kompromituojančio vaizdo įrašo pagarsinimu. Teismas nenustatė, kad R. L. ir A. K. būtų vertę nukentėjusiąją atlikti turtinius veiksmus, mokėti jiems. Teismas nustatė, kad nukentėjusiosios prašymu ir nukentėjusiosios iniciatyva R. L. susitiko su nukentėjusiąja, ėmėsi iniciatyvos padėti nukentėjusiajai išspręsti jos problemas su T. V. (susigrąžinti pastarojo išvežtas merginas, gauti iš jo vaizdo juostą). Jų atlikti veiksmai neatitinka BK 181 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad R. L. ir A. K. grasino sunaikinti nukentėjusiosios turtą, pagarsinti ją kompromituojančią informaciją ir reikalavo jų naudai perduoti turtą. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Teismas išsamiai motyvavo nuosprendį šiuo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog tuo pačiu klausimu kartotis nėra pagrindo. Teismo nurodytiems motyvams ir padarytoms išvadoms pritariama, jos atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.