Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, nedalyvaujant pareiškėjui A. A., išnagrinėjęs A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Efremo Lideikos 2013-05-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2606861-13 A. A. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. paskirta 150 Lt bauda už tai, kad jis 2013-04-17, apie 14.03 val., kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 5-tame kilometre vairuodamas automobilį Seat „Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 29 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (pareiškėjas) A. A. į teismo posėdį neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis nepranešė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, negalint dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, nepareiškė, tinkamu savęs atstovavimu nepasirūpino, todėl administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. nustatyta, kad greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų.

Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija įvykio aplinkybių, tačiau nurodo, kad veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis t.y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vykdomuoju direktoriumi-fizinės saugos skyriaus vadovu, važiavo į saugomą objektą. Teigia, kad tam, jog galėtų operatyviai atvykti į objektą jis viršijo leistiną greitį ir veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje būtinasis reikalingumas apibūdinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos įstatymų, kitų normatyvinių aktų saugomiems interesams, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ar laisvėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengta. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Būtinasis reikalingumas turi atitikti šias sąlygas: 1) pavojus turi būti realus – žala gresia asmens turtui, teisėms, valstybės interesams; 2) pavojus yra neišvengiamas – asmuo neturi kitos galimybės, tik daryti žalą siekiant išvengti didesnės žalos atsiradimui; 3) daroma žala yra mažesnė už gresiančią žalą – žala turi būti nedidesnė už tą, kurios asmuo nori išvengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. 5 d., transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, vairuodami transporto priemonę kelyje privalo užtikrinti, kad automobilio vairavimas nepakenks eismo saugumui.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar A. A. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. A. pažeidimo padarymo metu važiavo į objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonių nuomos sutarties įsipareigojimų nevykdymo kilo ginčas, o UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. nurodymu saugos tarnyba užblokavo transporto priemones ir iš vairuotojų jas perėmė, taip pat perėmė jų dokumentus bei įrangą. Kaip minėta anksčiau, būtinajam reikalingumui keliama sąlyga yra padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad saugomame objekte kilo civilinis ginčas tarp dviejų bendrovių, byloje nėra jokių duomenų apie apeliaciniame skunde nurodytą pavojų, kilusį viešajai tvarkai, piliečių sveikatai ar gyvybei, todėl grėsmė, šiuo atveju galimai kilusi nuosavybei, negali būti laikoma didesne nei A. A., viršijusio leistiną greitį 29 km/h ir vairavusio automobilį mieste, kuomet buvo sukeltas realus pavojus eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Be to teismas pažymi, kad saugos tarnybos, organizuojančios objekto apsaugos užtikrinimą, privalo organizuoti darbą taip, kad bendrovės darbuotojai vykdydami jiems pavestas funkcijas turėtų galimybę nuvykti iki saugomo objekto nekeliant grėsmės saugiam eismui ir į tai atsižvelgti sudarant greitojo reagavimo ir apsaugos tvarkaraščius.

Teismas sprendžia, kad negalima teigti, jog nuosavybei kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos.

Vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nurodytos aplinkybės nesuteikė jam teisės pažeisti KET reikalavimus ir viršyti leistiną greitį (KET 193 p. numato, kad specialiųjų transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai gali nepaisyti kelio ženklų, išskyrus didžiausio greičio ribojimo ir pirmumo ženklus). A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus – viršijo leistiną greitį 29 km/h, todėl administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 3 d. buvo patrauktas pagrįstai, nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, nuobaudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Efremo Lideikos 2013-05-22 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2606861-13 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

pareiškėjo A. A. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Efremo Lideikos 2013-05-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-2606861-13 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.