Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2007-02-08 · Civilinė byla Nr. 2-40/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2007-02-08
Bylos Nr.
2-40/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Audronė Jarackaitė (pran.), Donatas Šernas
Ieškovas
R. S.
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-40-1/2007 Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S)

Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu

2007 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (pirmininkas), Audronės Jarackaitės (pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2562-51/2006 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus verslo teisės akademijai dėl atsakovo pripažinimo neteisėtai įsteigtu ir priverstinio viešosios įstaigos dalių pardavimo, išaiškinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos dalį dėl priverstinio atsakovo dalininkų dalių pardavimo, o kitą civilinės bylos dalį perdavė pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį. Teismas nurodė, kad apygardos teismas, konstatavęs, kad atsakovas – viešoji mokymo įstaiga - yra viešasis juridinis asmuo, o ieškovas yra viešojo juridinio asmens dalyvis, turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovas neturi teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio viešosios įstaigos dalių pardavimo, nes remiantis CK 2.115 – 2.131 straipsniais teisme gali būti nagrinėjami tik CK 2.116 straipsnio 1 dalyje nurodytų privačių juridinių asmenų dalyvių pareiškimai dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo (CPK 293 str. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, sistemiškai aiškinant įsteigimo metu galiojusios ir aktualios Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijų nuostatas, darytina išvada, kad viešoji įstaiga pagal paskirtį, tikslus gali būti tik viešasis juridinis asmuo, o galiojančios redakcijos Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio nuostatos tik patikslino ankstesnį viešosios įstaigos apibrėžimą, todėl atsakovo steigėjai, tarp jų ir ieškovas, pasirinkę viešosios įstaigos teisinę formą, turi savo teises ginti įstatymų nustatytais būdais kaip viešosios įstaigos, o ne privataus juridinio asmens, dalyviai. Be to, pažymėjo, jog net pagal atsakovo įsteigimo metu galiojusios Viešųjų įstaigų įstatymo redakcijos nuostatas, atsakovą laikant privačiu juridiniu asmeniu, nebūtų pagrindo priimti ieškovo ieškinio CK 2.115-2.116 straipsniuose nustatyta tvarka dėl priverstinio viešosios įstaigos dalių pardavimo, nes minėtą institutą reglamentuojančios normos teisę paduoti ieškinį (pareiškimą) dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo suteikia ne visų, bet tik įstatyme tiesiogiai nurodytų teisinių formų privačių juridinių asmenų dalyviams, tarp kurių nėra viešosios įstaigos dalininkų. Dėl to apeliacinis teismas ir konstatavo, jog apygardos teismas, bylos nagrinėjimo nustatęs, kad ieškinį padavė asmuo, kuris neatitinka CK 2.116 straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. neturintis teisės pareikšti ieškinį dėl priverstinio akcijų (pajų, dalių) pardavimo, turėjo pagrindo nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o kitus priimtus ieškovo reikalavimus perduoti pagal teismingumo taisykles nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui (CPK 26 str. 1 d., 34 str. 1 d.).

Ieškovas (apeliantas) 2007-03-06 pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį (CPK 278 str.). Nurodo, kad neaiškus teismo motyvas, jog „atsakovas – viešoji mokymo įstaiga – yra viešasis juridinis asmuo, o ieškovas yra viešojo juridinio asmens dalyvis“, ir prašo paaiškinti: 1) kokiais pagrindais fizinis asmuo privačios nuosavybės pagrindu steigia viešąjį juridinį asmenį; 2) nuo kurio momento jis tapo viešojo juridinio asmens dalyviu (dalininku); 3) kodėl ieškovas (atsakovo steigėjas) įvardijamas kaip atsakovo dalyvis; 4) kokiais pagrindais Lietuvos Respublikoje atimama iš asmens teisė ginti savo teisėtus interesus; 5) kodėl iš ieškovo atimta teisė ginti savo nuosavybę, ją nacionalizuojant.

Prašymas išaiškinti nutartį tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir apeliaciniame procese, jeigu sprendimas (nutartis), priimti išnarinėjus bylą (apeliacinį ar atskirąjį skundą) apeliacine tvarka, yra neaiškūs, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo priimtą sprendimą (nutartį), nekeisdamas jo turinio (CPK 338, 302 str.).

Taigi nutarties (sprendimo) išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslios ar neaiškios teismo nutarties trūkumus, ją sukonkretinant ar patikslinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti teismo nutarties rezoliucinę dalį, faktinius ir teisinius nutarties motyvų aspektus.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl priverstinio atsakovo dalininkų dalių pardavimo, o kita civilinės bylos dalis perduota pagal teismingumą nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui. Taigi nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama, be to, ir ieškovas (apeliantas) nereikalauja papildomo jos išaiškinimo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 8 d. nutarties išvadą, jog „atsakovas – viešoji mokymo įstaiga – yra viešasis juridinis asmuo, o ieškovas yra viešojo juridinio asmens dalyvis“, padarė išsamiai išanalizavęs CK, Viešųjų įstaigų, Aukštojo mokslo įstatymų nuostatas bei faktinius bylos duomenis ir tai išdėstęs nutartyje (CK 2.34 str. 3 d., Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str., Aukštojo mokslo įstatymo 5 str.). Kolegijos nuomone, prašoma išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės nėra neaiški, netiksli ar nekonkreti, ieškovo keliami klausimai nebuvo tiesioginis nagrinėjimo dalykas sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria dalis bylos pagal ieškovo ieškinį nutraukta, o kita dalis perduota nagrinėti pagal teismingumą, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), tačiau ieškovo prašomi išaiškinti klausimai yra netiesiogiai susiję su nagrinėta byla. Iš ieškovo prašymo paaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartį galima spręsti, jog keliamas kai kurių šios teismo nutarties teisinių motyvų aiškumo klausimas, todėl teisėjų kolegija pateikia paaiškinimą į dalį ieškovo prašymo (1-3 prašymo klausimai).

Atkreiptinas ieškovo dėmesys, kad viešoji įstaiga steigiama Viešųjų įstaigų įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas viešosios įstaigos steigėjais gali būti ir fiziniai asmenys, nesiekiantys sau naudos, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, kuri ir yra viešosios įstaigos įsteigimo teisinis pagrindas (Viešųjų įstaigų įstatymo 4 str. 1, 2 d., 5 str. 1 d.). Taigi viešoji įstaiga gali būti įsteigta ir privačios nuosavybės pagrindu, ką patvirtina nurodytos teisės normos bei Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktų nuostatos, jog steigimo sutartyje turi būti nurodyti steigėjų – fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai. Kolegija, atsakydama į 2 ieškovo prašymo klausimą (nuo kurio momento, ieškovas tapo viešosios įstaigos dalyviu), pažymi, kad pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį viešosios įstaigos steigėjai, įstatymo ar įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais, o CK 2.45 straipsnis nustato, kad juridinio asmens dalyvis, tarp jų ir viešosios įstaigos dalyvis (dalininkas), yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Todėl ieškovas ir įvardijamas nutartyje kaip viešosios įstaigos dalyvis.

Pažymėtina, kad prašomoje išaiškinti apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad atsakovo steigėjai, tarp jų ir ieškovas, pasirinkę viešosios įstaigos teisinę formą, turi savo teises ginti įstatymų nustatytais būdais kaip viešosios įstaigos, o ne privataus juridinio asmens dalyviai. Papildomai dėl galimybių ginti viešosios įstaigos dalyvio teisėtus interesus išaiškintina, kad, ieškovas, kaip viešojo juridinio asmens (viešosios įstaigos) dalininkas, nors ir negali reikalauti priverstinai parduoti įsteigto juridinio asmens nuosavybės dalių, tačiau turi teisę ginti savo teises kitais įstatymuose numatytais būdais, o vienu iš jų jis ir naudojasi – ieškinio reikalavimas dėl atsakovo pripažinimo neteisėtai įsteigtu CK 2.114 straipsnio tvarka bus nagrinėjamas Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme. Taip pat ieškovas turi teisę perleisti savo dalininko teises, kaip nuosavybės teisės objektą, kitam asmeniui (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 6 d.), gauti likviduojamos viešosios įstaigos turto dalį (Viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 4 d., 17 str. 9 d.) bei naudotis kitais įstatymuose nustatytais gynybos būdais.

Kitoje prašymo dalyje dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties išaiškinimo (4-5 prašymo klausimai) ieškovas prašo ne paaiškinti ar patikslinti jam neaiškius apeliacinės instancijos teismo argumentus, tačiau iš esmės nesutinka su teismo nutartyje išdėstytais teisiniais argumentais, t. y. kelia apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimą. Tuo tarpu, remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, procesinį sprendimą priėmęs teismas gali tik išaiškinti netikslias formuluotes ir padarytas išvadas, bet ne revizuoti savo priimtą sprendimą (nutartį). Ieškovas, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais turi teisę jos teisėtumą patikrinti instancine teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo kontrolės tvarka, pateikdamas kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (CPK 340 str. 1, 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei tai, jog teismas išaiškinti nutartį gali tik nekeisdamas jos turinio, ieškovo prašymas išaiškinti nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį tenkintinas iš dalies, išaiškinant nurodytus nutarties teisinius motyvus, o kita ieškovo (apelianto) prašymo dalis atmestina (CPK 338, 302 str., 278 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 338, 302 straipsniais, 278 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Iš dalies patenkinti ieškovo (apelianto) R. S. prašymą išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį dėl šių ieškovo pateiktų klausimų: kokiais pagrindais fizinis asmuo privačios nuosavybės pagrindu steigia viešąjį juridinį asmenį; nuo kurio momento jis tapo viešojo juridinio asmens dalyviu (dalininku); kodėl ieškovas (atsakovo steigėjas) įvardijamas kaip atsakovo dalyvis.

Išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutarties teisinius motyvus šios nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais.

Kitą ieškovo (apelianto) R. S. prašymo išaiškinti Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį dalį atmesti.

Teisėjai Artūras Driukas Audronė Jarackaitė Donatas Šernas