Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-07-14 · Civilinė byla Nr. e2-3676-235/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
e2-3676-235/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfonsas Guobys
Trečiasis asmuo
M. K., V. B.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus
Atsakovas
AB „Lietuvos draudimas“
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,sekretoriaujant Doviilei Čekuolienei,

dalyvaujant ieškovo atstovėms V. Š. ir R. P., atsakovo atstovėms J. Š. ir J. P., trečiajam asmeniui M. K.,

žodinio proceso tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo, atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys M. K. ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 389,79 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 79 ct) žalos atlyginimo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodė, kad 2015-11-30 apie 7.58 val., kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas trečiojo asmens V. B. automobilis susidūrė su trečiojo asmens M. K. vairuojamu automobiliu, dėl eismo įvykio trečiasis asmuo M. K. buvo sužalotas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016-02-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl eismo įvykio, įvykusio 2015-11-30 Vilkaviškio r. sav., kurio metu nukentėjo trečiasis asmuo M. K., eismo įvykio kaltininkas yra trečiasis asmuo V. B., vairavęs automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustą AB „Lietuvos draudimas“ (2 priedas). Trečiasis asmuo M. K. 2015-11-30 8.20 val. buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 ir jam buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai, kuriuose nurodyta diagnozė – T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), t. y. dauginiai paviršiniai sužalojimai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SL-57000 buvo nuspręsta skirti M. K. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21, jam buvo priskaičiuota 506,79 Eur ligos pašalpos.

Teigė, kad atsakovas 2016-02-10 raštu Nr. 1654574/959389 atsisakė atlyginti žalą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi pakartotinai į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo 2016-09-14 raštu Nr. (1.7) S-16495. Atsakovas 2016-09-27 raštu Nr. 1654574/959389 pranešė, kad kompensuos tik dalį žalos, t. y. 117 Eur, o kitą dalį atsisakė atlyginti. 2016-09-28 atsakovas sumokėjo 117,00 Eur (trečdalį žalos) liko neatlyginta 389,79 Eur (506,79 Eur – 117 Eur) Atsakovas nurodė, kad neatlygins viso žalos, nes nuo 2015-12-07 gydantis gydytojas neužfiksuoja jokių objektyvių traumos požymių, o nedarbingumas tęsiamas remiantis tik subjektyviais ligonio nusiskundimais, neskiriant gydymo (12 priedas). Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutinka, nes M. K. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 buvo gydomas dėl traumos T00.9 (daugybiniai kūno sumušimai), patirtos eismo įvykio metu. Trečiasis asmuo M. K. eismo įvykio metu patyrė daugybinius kūno sumušimus, buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, kurioje buvo išsamiai ištirtas, padaryti reikalingi tyrimai ir nustatyta diagnozė, vėliau buvo gydomas ambulatoriškai. Nedarbingumo pažymėjimus laikinai nedarbingiems asmenims išduoda tik aukštąjį medicininį išsilavinimą bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas turintys gydytojai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistė 2016-10-21 M. K. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nedarbingumo pažymėjimai M. K. laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21dėl traumos T00.9, patirtos 2015-11-30 eismo įvykio metu, buvo išduoti teisėtai ir pagrįstai. Taigi nėra jokių duomenų, kad gydytojai būtų netinkamai kvalifikavę M. K. sveikatos būklę po 2015-11-30 įvykusios traumos ir vėliau, neteisingai būtų M. K. nustatę diagnozę bei nepagrįstai išdavę nedarbingumo pažymėjimus. Tai, jog M. K. nukentėjo dėl eismo įvykio ir buvo laikinai nedarbingas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų įrodo visi prie ieškinio pridėti dokumentai. Visos aplinkybės, t. y. kad M. K. iš karto po eismo įvykio buvo pristatytas į ligoninę, kurioje jam buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, atlikti reikiami tyrimai, paskirtas tolesnis gydymas, elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodyta ta pati diagnozė tik patvirtina, kad M. K., versdamasis su automobiliu, patyrė daugybinius sumušimus, nuo kurių buvo gydomas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21. Tai įrodo prie ieškinio pridėti dokumentai. Atsakovas, neigdamas M. K. sužalojimo eismo įvykio metu faktą, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo buvo sužalotas ne eismo įvykyje ar kad gydytojai netinkamai kvalifikavo M. K. sveikatos būklę. Nedarbingumo pažymėjimus laikinai nedarbingiems asmenims išduoda tik aukštąjį medicininį išsilavinimą bei Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos išduotas medicinos praktikos licencijas turintys gydytojai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistė 2016-10-21 M. K. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nedarbingumo pažymėjimai M. K. laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21dėl traumos T00.9, patirtos 2015-11-30 eismo įvykio metu, buvo išduoti teisėtai ir pagrįstai). Taigi nėra jokių duomenų, kad gydytojai būtų netinkamai kvalifikavę M. K. sveikatos būklę po 2015-11-30 įvykusios traumos ir vėliau, neteisingai būtų M. K. nustatę diagnozę bei nepagrįstai išdavę nedarbingumo pažymėjimus.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 punktas numato, kad draudimo bendrovė neturi teisės mokėti draudimo išmoką, jei nenustatoma, kad draudžiamasis įvykis įvyko. Atsakovas nurodė, kad gavęs teisėsaugos institucijų informaciją apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama M. K. sužalojimo aplinkybė per šį eismo įvykį, tačiau pagal Specialisto išvadą Nr. G81/2016(09) M. K. nebuvo nustatytas sveikatos sužalojimas per ši eismo įvykį ir atsisakė atlyginti Ieškovo nurodomas sumas. Teismo ekspertų yra nurodyta, kad M. K. diagnozėje įrašyti kaklo srities ir dešinio riešo sumušimas, krūtinės sumušimas yra paremti tik nukentėjusiojo nusiskundimais, jokie objektyvūs tyrimai nepatvirtino šios preliminarios diagnozės, todėl jam nenustatytas sveikatos sutrikdymo faktas. Atsižvelgus į tai, Atsakovas 2016-02-10 priėmė sprendimą atsisakyti atlyginti Ieškovo prašomas sumas, nes nėra duomenų, kad M. K. per eismo įvykį būtų nukentėjęs. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad V. B. neteisėtais veiksmais buvo sutrikdyta M. K. sveikata per eismo įvykį (nenustatytas nei žalos faktas, nei priežastinis ryšys, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos).

Paaiškino, kad vėliau Ieškovui pateikus papildomą medicininę dokumentaciją, su kuria susipažino AB „Lietuvos draudimas“ gydytojai-ekspertai, turintys aukštąjį medicininį universitetinį išsilavinimą, Atsakovas nusprendė geranoriškai, siekiant spręsti susidariusią situaciją taikiai, atlyginti dalį Ieškovo prašomos žalos. 2016­09-27 Atsakovas pranešė Ieškovui, kad kompensuoja 117 Eur, įvertinęs tai, kad pirmasis nedarbingumo pažymėjimas M. K. išduotas laikotarpiu nuo 2015-12-03 iki 2015-12-07, todėl už šį laikotarpį, atsakovas atlygina, suprasdamas, kad nors M. K. sveikatos sutrikdymas nebuvo nustatytas, jis galėjo jausti skausmą. Nepaisant to, tolimesni nedarbingumo pažymėjimų pratęsimai nėra pagrįsti jokiais atliktais tyrimais. M. K. nedarbingumo pažymėjimai yra tęsiami vien tuo pagrindu, kad jis nurodo skausmą, tačiau vizualiai jokių pakitimų nenustatoma, objektyviai jokie tyrimai, galintys patvirtinti skausmą, jo šaltinį bei priežastis net nėra atliekami. M. K. tęsiamas nedarbingumo laikotarpis neskiriant jokio gydymo. Paprasto sumušimo skausmas taip ilgai tęstis negali.

Įvertinus visa tai, atsakovas yra įsitikinęs, kad elgėsi sąžiningai, preziumuodamas lengvą sveikatos sutrikdymą ir M. K. jaučiamą diskomfortą po Įvykio, sutiko atlyginti pirmąjį nedarbingumo laikotarpį, tačiau vėliau tęstas nedarbingumo laikotarpis nėra pagrįstas, todėl ir juo metu mokėtą draudimo išmoką Atsakovas atsisako atlyginti.

Atsakovo nuomone, ieškovas neįrodo savo reikalavimo, byloje nėra pateikia duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad minėtas nedarbingumo laikotarpis yra susijęs su eismo Įvykio padariniais ir jų gydymu. Akcentuotina, kad jokie sveikatos sutrikdymo padariniai apskritai asmeniui nebuvo nustatyti ir konstatuoti teismo ekspertų. Vien nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktas per se nejrodo jo sąsajos su eismo įvykiu. Tokios pat nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, negalima vadovautis vien tik asmens sveikatos priežiūros ištaigu išduotais nedarbingumo Pažymėjimais).

Vien nedarbingumo pažymėjimų išdavimas pagal vienokį ar kitokį ligos kodą, per se neįrodo kad buvo gydomi būtent eismo įvykio metu padaryti sužalojimai. Vien aplinkybė, kad jie išduoti po eismo įvykio, taip pat nepatvirtina jokių susijusių sužalojimų. P. S. sutrikdymo masto taisykles tais atvejais, kai nedarbingumo laikotarpis viršija 10 dienų, jau yra nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (Taisyklių 7.1 punktas), o tokiu atveju, kaltas asmuo yra traukiamas net baudžiamojon atsakomybėn už padarytą žalą (BK281 str. 1 d.). Šiuo gi atveju, V. B. baudžiamojon atsakomybėn nebuvo traukiamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. K. sveikata dėl eismo įvykio galėjo būti sutrikdyta taip stipriai, kad jis būtų gydomas net 20 dienų.

Vykdydamas Draudimo įstatymo 98 str. reikalavimus, žalos administravimo metu, Atsakovas prieš priimdamas sprendimą susipažino ir rėmėsi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato pažyma, Ieškovo pateiktais M. K. asmens sveikatos istorijos išrašais, bei Specialisto išvada, kuri yra cituojama nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgus į tai, manytina, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, įvertinus visą reikšmingą informacjją.

Šiuo atveju, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sveikatos sutrikdymas M. K. per eismo įvykį nebuvo padarytas, todėl remiantis TPVCAPDĮ 15 str. 6 dalimi, Draudikas privalo remtis teisėsaugos institucijų išduotais oficialiais dokumentais.

M. K. nenustatyti ir nėra aprašomi jokie išoriniai traumavimo požymiai. Ieškovas aprašo, kad nukentėjęs asmuo kreipėsi j Vš) Vilkaviškio ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur apžiūrėjus pacientą, jis išleistas gydytis ambulatoriškai namo. Vėliau VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre) asmeniui išduotas nedarbingumo pažymėjimas, dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau nei vienoje gydymo įstaigoje, nebuvo fiksuoti ir aprašyti išoriniai traumavimo požymiai (mėlynės, nubrozdinimai, kraujosruvos), nors Ieškovas padaro nežinia kuo pagrįstą išvadą apie „daugybinius sumušimus“. Tokių sumušimų nenustatė nei nukentėjusįjį apžiūrėję priėmimo-skubios pagalbos gydytojai, nei Vilkaviškio PSPC gydytojai. Pažymėtina, kad sumušimai galėjo būti vidinio pobūdžio, kurie nesimato išoriškai. Tačiau nei vienas atliktas tyrimas nepatvirtino ir vidinių sužalojimų, sumušimų, audinių pažeidimų, raišių (raumenų) patempimų, plyšimų, taigi nėra duomenų nei apie vidinius, nei apie išorinius paciento sužalojimus, kurie galėtų būti gydomi net 20 dienų. Būtent todėl, teismo ekspertai, susipažinę su medicinine dokumentacija, fiksuotomis aplinkybėmis, nusiskundimais, atliktais tyrimais, padarė išvadą, kad M. K. per eismo įvykį nenukentėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad neturi pareigos įrodinėti dėl kokių priežasčių M. K. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Atsakovas teigia, kad gali tik daryti prielaidas, kad asmuo galėjo susižaloti kitur arba asmeniui nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti nepagrįstai. Atsakovas taip pat negali sutikti, kad gydančio gydytojo įrašyta preliminari diagnozė, nepagrįsta jokiais objektyviais tyrimais, yra svaresnis Įrodymas teismui, nei teismo ekspertų, kurie turi įgalinimus vertinti net gydančių gydytojų veiksmus, nustatytų diagnozių pagrįstumą, išvados.

Atsakovo teigimu, jo atsakomybė yra išvestinė, priklausoma nuo tiesioginio eismo įvykio kaltininko atsakomybės ribų. Draudimo bendrovė atsako tik už tą žalą, kuri kyla kaip apdrausto asmens neteisėtų veiksmų rezultatas. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl padaryto sužalojimo fakto ir masto. Tačiau nebuvo nustatytas ne tik mastas, bet ir pats sužalojimo faktas. Be to, teismo ekspertai remiasi ne tik Ieškovo cituojamu poįstatyminiu teisės aktu, bet ir bendru Teismo ekspertizės įstatymu.

Faktinės bylos aplinkybės

2015-11-30 apie 7.58 val., kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas įvyko eismo įvykis- V. B. vairuojamas automobilis „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. K. vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojas M. K. buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės priėmimo skyrių. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016-02-05 nutarimu ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-65771-15 buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas 2016-07-27 raštu Nr. 64-S-35938 informavo, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2015-11-30 Vilkaviškio r. sav., kurio metu nukentėjo M. K., eismo įvykio kaltininkas yra V. B., vairavęs automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustą AB „Lietuvos draudimas“. Trečiojo asmens M. K. medicininiuose dokumentuose, nurodyta, kad M. K. 2015-11-30 8.20 val. greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VšĮ Vilkaviškio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Po apžiūros pacientui buvo paskirta traumatologo konsultacija, atlikus krūtinės ląstos bei kairės pusės šonkaulių įstrižainėje rentgenogramą, C stuburo dalies 2-jų krypčių rentgenogramas ir veido daubų pritaikomąją rentgenogramą, kaulų lūžimų nenustatyta. Gydytojas, įvertinęs tyrimų rezultatus, diagnozavo kaklo dalių sąnarių ir raiščių patempimą S13.6 (ligos kodas pagal TLK-10) ir krūtinės ląstos sumušimą S20.20, skyrė gydymą (Imovax 0,5, imobilizacija, apykaklė) ir išleido M. K. gydytis ambulatoriškai. 2015-11-30 12.30 val. M. K. kreipėsi į VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centrą. 2015-11-30 gydytojo nurodyta, kad M. K. pirma pagalba suteikta ligoninėje, jog nukentėjo kaip vairuotojas 2015-11-30 eismo įvykio metu, diagnozavo daugybinius kūno sumušimus T00.9).2015-12-01 M. K. kreipėsi į Vilkaviškio PSPC dėl 2015-11-30 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, gydytojas medicininiuose dokumentuose atžymėjo, jog trauma patirta vakar, diagnozavo T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), apdraustąjį pripažino laikinai nedarbingu, išdavė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2015-12-01 iki 2015-12-07. 2015-12-07 apsilankymo pas gydytoją metu, gydytoja medicininiuose dokumentuose atžymėjo, jog dar skauda krūtinės ląstą judant, diagnozavo T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), pripažino M. K. laikinai nedarbingu nuo 2015-12-08 iki 2015-12-14. 2015-12-14 apsilankymo pas gydytoją metu, gydytojas medicininiuose dokumentuose atžymėjo, jog skauda krūtinės ląstą, tęsiamas ambulatorinis gydymas, diagnozavo T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), pripažino M. K. laikinai nedarbingu nuo 2015-12-15 iki 2015-12-21. M. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 ir jam buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai Nr. EE 3800849, EE 3847725, EE 3909630, kuriuose nurodyta diagnozė – T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), t. y. dauginiai paviršiniai sužalojimai.M. K. 2015-12-21 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrių su prašymu skirti ligos pašalpą). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. SL-57000 buvo nuspręsta skirti M. K. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriuje M. K. buvo priskaičiuota 506,79 Eur ligos pašalpos. Ieškovas kreipėsi į atsakovą AB „Lietuvos draudimą“ su 2016-01-07 pretenzija Nr. (9.47) S-229 atlyginti padarytą žalą. Atsakovas 2016-02-10 raštu Nr. 1654574/959389 atsisakė atlyginti žalą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius kreipėsi pakartotinai į atsakovą dėl padarytos žalos atlyginimo 2016-09-14 raštu Nr. (1.7) S-16495. 2016-09-27 raštu Nr. 1654574/959389 pranešė, kad kompensuos tik dalį žalos, t. y. 117 Eur, o kitą dalį atsisakė atlyginti. 2016-09-28 atsakovas sumokėjo 117,00 Eur. Atsakovas nurodė, kad neatlygins viso žalos, nes nuo 2015-12-07 gydantis gydytojas neužfiksuoja jokių objektyvių traumos požymių, o nedarbingumas tęsiamas remiantis tik subjektyviais ligonio nusiskundimais, neskiriant gydymo). Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutinka, nes M. K. laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 buvo gydomas dėl traumos T00.9 (daugybiniai kūno sumušimai), patirtos eismo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Motyvai ir teisiniai argumentai

P. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 dalį draudžiamasis įvykis yra civilinė atsakomybė,, kurios būtinąsias sąlygas numato CK 6.245-6.249 straipsniai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalis numato: „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį“; Civilinio kodekso 6.209 straipsnio 3 dalis numato: „draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį“.Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis numato kad : „atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio“,. žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo“. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „... fiziniai asmenys, ... kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo19 straipsnio 10 dalyje numatyta: „asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui“. Nustatyta, kad trečiasis asmuo M. K. tapo laikinai nedarbingu dėl neteisėtų V. B. veiksmų, valdant automobilį „N. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , apdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Šiuo atveju civilinę atsakomybę apdraudusi bendrovė privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui padarytą žalą, kurią sudaro M. K. priskaičiuota ligos pašalpa. P. T. priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 98 str. 3 d. 1 punktą numato, kad draudimo bendrovė neturi teisės mokėti draudimo išmoką, jei nenustatoma, kad draudžiamasis įvykis įvyko. TPVCAPDĮ 19 str. 6 dalis numato, kad Draudikas ar Biuras atlygina nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui įrodymais pagrįstą eismo įvykio metu padarytą žalą ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad neatlygins viso žalos, nes nuo 2015-12-07 gydantis gydytojas neužfiksuoja jokių objektyvių traumos požymių, o nedarbingumas tęsiamas remiantis tik subjektyviais ligonio nusiskundimais, neskiriant gydymo). Teismas daro išvadą, kad gydytojai tinkamai kvalifikavo trečiojo asmens M. K. sveikatos būklę po 2015-11-30 įvykusios traumos ir vėliau. Nėra pateikta jokių įrodymų kad trečiajam asmeniui M. K. nepagrįstai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir tai, kad trečiasis asmuo nukentėjo ne dėl eismo įvykio, o jo nedarbingumas buvo dėl prieš patirtą traumą esančių jo sveikatos sutrikimų.Teismo posėdžio metu (2017-06-27 teismo posėdžio protokolo garso įrašas nuo 00:32:20 iki 00:41:40) parodė kad jis buvo nedarbingas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-21 būtent dėl traumos patirtos nurodyto autoįvykio metu. Iki eismo įvykio jis jokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jis negalėjo dirbti.M. K. elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai buvo tęsiami, nurodant tikslią diagnozę – T00.9 (ligos kodas pagal TLK-10), t. y. daugybiniai kūno sumušimai. Ši diagnozė buvo įrašyta tiek M. K. išduotame pirmajame nedarbingumo pažymėjime (už šį laikotarpį atsakovas atlygino žalą) tiek paskesniuose dviejuose nedarbingumo pažymėjimuose.Tą faktą partvirtina aplinkybė, kad Iš į bylą pateiktų medicininių trečiojo asmens dokumentų nėra matyti, kad jis iki eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo esminių sveikatos sutrikimų. Asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems yra išduodami elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ((Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189).Elektroninius nedarbingumo pažymėjimus gali išduoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniais skyriais, asmenis gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos pirmininkas (Taisyklių 6 p.), pažymėjimai dėl ligos išduodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos (Taisyklių 9 p.). Gydytojai, išduodami elektroninius pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri asmenis ir aprašo medicinos dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą ir užbaigimą. Taigi asmens laikino nedarbingumo trukmę turi teisę ir pareigą gydytojas, betarpiškai apžiūrėjęs pacientą. Yra pakankamas pagrindas daryti išvadą kad trečiasis asmuo buvo laikinai nedarbingas nurodytu laikotarpiu būtent dėl patirto eismo įvykio ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala, neteisėti V. B. veiksmai, kaltė bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, patvirtino ir pats atsakovas, atlyginęs žalą už pirmąjį nedarbingumo laikotarpį.Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas neįrodė kad minėtas nedarbingumo laikotarpis yra susijęs su eismo Įvykio padariniais ir jų gydymu ir tai kad vien nedarbingumo pažymėjimo išdavimo faktas per sene įrodo jo sąsajos su eismo įvykiu. Kaip minėta kad į bylą pateiktuose trečiojo asmens M. K. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad jis iki eismo įvykio metu patirtos traumos turėjo esminių sveikatos sutrikimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų ieškovas nepateikė.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.). Ieškinys pareikštas 389,79 Eur sumai, todėl už jį mokėtinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, ši suma priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.). Atsakovui išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jis privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k.110051834, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, j.a.k. 188677622 naudai 389,79 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 79 ct) žalos atlyginimo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k.110051834, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminio mokesčio į Valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Alfonsas Guobys