Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui E. M., atsakovės atstovui Josifui Skibickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas E. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2) prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) 2015-01-22 sprendimą Nr. 15-IL-10-00436-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Vilniaus aps. VPK išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.

Paaiškina, kad atsakovė atsisakė išduoti leidimą laikyti ginklą remdamasi 20 metų senumo įvykiais, kai buvo bandyta padaryti vagystė, kuri vėliau buvo perkvalifikuota į bandymą padaryti plėšimą. Šiame 20 metų senumo įvykyje jis buvo pasyvus dalyvis, tiesiogiai neprisidėjo prie nusikalstomos veikos. Jis 1996-06-10 Klaipėdos apygardos teismo buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 str. (bandymas padaryti nusikalstamą veiką) ir 272 str. 3 d. (plėšimas), o šios veikos nepatenka į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 str. vartojamą sąvoką ,,nepriekaištinga reputacija“.

Pažymi, kad atlikęs bausmę, nuo 2000-02-02 nėra padaręs nusikalstomos veikos. Teistumas išnykęs. Dabartinis gyvenimas nieko bendro neturi su praeitimi, tai yra: a) 2002 m. baigė Vilniaus verslo ir prekybos mokyklą su pagyrimu (vienintelis mokykloje); b) 2010 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, įgijo psichologijos bakalauro laipsnį; c) 2012 m. baigė Mykolo Romerio universitetą, įgijo teisės psichologijos magistro laipsnį; d) nuo 2012 m. yra Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos narys. Dalyvauja visuomeninėje veikloje, priimant lošimų įstatymus, rašo straipsnius (vienas iš jų http://koalicija.org/content/view/66/113/); e) esant būtinumui, gali pristatyti charakteristikas iš įvairių įstaigų (taip pat iš Klaipėdos policijos mokyklos, kur atliko praktiką ir sulaukė pasiūlymų dirbti Lietuvos policijos mokykloje). Tai dalis jo gyvenimo pasiekimų, kurie rodo, kad neturi nieko bendro su praeitimi.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 38-42) paaiškina, kad E. M. 2015-01-02 kreipėsi į policijos įstaigą su prašymu išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.

E. M. dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus kreipėsi įsigaliojus įstatymo pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygas, numatytas galiojančio įstatymo 18 str. 2 d. 1 p., todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo naujos redakcijos 2 str. 4 d. išlygos, t. y. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2011-11-17 nutarime pateiktu išaiškinimu, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2001-04-12 nutarime, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad „Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“.

Įstatymo 18 str. 2 d. aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, kas nesuteikia kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo.

Vilniaus aps. VPK priimdamas sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo tinkamai įvertino Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. (B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 str. 2 d. 1 p. (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), nuostatas.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Vilniaus aps. VPK 2015-01-22 sprendimo Nr. 15-IL-10-00436-e atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, todėl nepagrįstai nepripažintas asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Įstatyme. Įstatymo 17 str. nustatyti teisės įsigyti, turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK nustatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-01-02 kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 24). Vilniaus aps. VPK 2015-01-22 sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 18 str. 2 d. 1 p. pagrindu (b. l. 4). Faktiniu atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybę, kad Klaipėdos apygardos teismo 1996-06-10 nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas be kitų ir pagal BK 272 str. 3 d. (plėšimas), t. y. už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, už kurį didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto policijos komisariatas dėl pareiškėjo veikos 1991-05-16 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 90 str. 3 d., 16 str. 2 d., 90 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) (valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu; atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu). Klaipėdos m. teismas 1991-11-20 nuosprendžiu pripažino jį kaltu pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 3 d., 16 str. 2 d., 90 str. 3 d., 16 str. 2 d. 146 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) ir vadovaujantis BK 42 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) paskyrė bausmę laisvės atėmimą 3 metams, vadovaujantis BK 46 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) pareiškėjas paleistas lygtinai su 4 metų bandomuoju laikotarpiu (b. l. 25).

Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariate dėl pareiškėjo veikos 1992-11-19 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 90 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) (valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būtu). Klaipėdos m. apylinkės teismas 1993-09-29 nuosprendžiu jį pripažino kaltu pagal BK 90 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimas 3 metams, vadovaujantis BK 43 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) pagal Klaipėdos m. apylinkės teismo 1993-09-29 nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. teismo 1991-11-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 metai 2 mėnesiai, pritaikius BK 1993-06-15 įstatymo Nr. 1-182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 str. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė 2 metai 10 mėnesių (b. l. 26).

Kaišiadorių rajono policijos komisariatas dėl pareiškėjo veikos 1993-07-10 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 16 str., 90 str. 3 d. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) (atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, valstybinio turto grobimas vagystės būdu). Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 16 str., 90 str. 3 d. laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 43 str. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 1993-09-29 nuosprendžiu ir galutinė bausmė 4 metai 2 mėnesiai, pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo Nr. 1-182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ 3 str. bausmė sumažinta iki 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo ir galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 1994-10-11 nutartimi vadovaujantis BK 54-2 str. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) paleistas lygtinai 1 metams 7 mėnesiams 12 dienų (b. l. 27).

Klaipėdos rajono policijos komisariatas 1995-05-10 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo veikos pagal BK 272 str. 3 d., (BK str., galiojo iki 2003-05-01) (atsakomybė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, plėšimas). Klaipėdos apygardos teismo 1996-06-10 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 235 str. (BK str., galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 42 str. paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 1996-08-28 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1996-06-10 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Klaipėdos apygardos teismas 1997-08-05 nuosprendžiu pareiškėją pripažinto kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 235 str., 300 str. 1 d., (BK str., galiojo iki 2003-05-01), vadovaujantis BK 42 str. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 1997-10-08 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 1997-08-05 nuosprendžio dalį, kurioje pareiškėjas nuteistas pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 235 str., 300 str. 1 d. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) panaikino dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo ir perdavė baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 1998-01-26 nuosprendžiu pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 272 str. 3 d., 235 str., 300 str. 1 d. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) ir paskyrė galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu. 1999-12-23 vadovaujantis Lietuvos Respublikos prezidento dekretu Nr. 731 „Dėl malonės suteikimo“ bausmė sumažinta 1 metams ir galutinė bausmė 5 metai 6 mėnesiai. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-27 nutartimi, vadovaujantis BK 54-2 str. (BK str., galiojo iki 2003-05-01) paleistas lygtinai 9 mėnesiams 13 dienų (b. l. 28, 29).

Pareiškėjo padarytas nusikaltimas – plėšimas (svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis) – nustatytas BK 272 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), yra veiksmai, susiję su sunkaus kūno sužalojimo padarymu arba padarytas įsibraunant į gyvenamąją patalpą, arba stambiu mastu, arba itin pavojingo recidyvisto, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dvylikos metų su bauda ar be baudos. Minėtame BK straipsnyje nustatyta didžiausia bausmė viršijo 3 metus laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ir BK 8¹ str. 2 d. nustatė, kad plėšimas laikomas sunkiu nusikaltimu, sukeliančiu padidintą pavojų visuomenei. Teismas daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas Įstatymo prasme negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir neturi teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, jam negali būti išduodami leidimai laikyti ar nešiotis ginklus.

Aplinkybė, kad pareiškėjo teistumas jau yra išnykęs, neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p. nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos svarbus pats nusikaltimo padarymo faktas, o ne teistumo buvimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo sprendimas priimtas kompetentingo subjekto jam suteiktų įgalinimų ribose, nepažeidžiant procedūrinių taisyklių, tinkamai nustačius faktines aplinkybes bei teisingai pritaikius Įstatymo normas, todėl pagrindo jį naikinti nėra (ABTĮ 89 str.). Atsakovas prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo pareiškėjui išnagrinėjo tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo E. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.