Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2016-05-23 · Byla Nr. A2.6.-385-334/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
A2.6.-385-334/2016
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00186-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Pažeidėjas
V. G.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-385-334/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00186-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.; 2.14.5. (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 23 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjai Danutei Švitinienei,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. G.,jo atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, pensininko, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. 2015-12-25 apie 11.32 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, vairuodamas automobilį Ford Transit, valst. nr. (duomenys neskelbtini) manevruodamas jį atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį Toyota Avensis bei jį apgadino. Tokiais veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 str. 2 d.

V. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-12-25 su žmona nuvažiavo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mikroautobusiuką „Ford Transit“ pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažinėjo apie 11.00 val. Žmona išnešė šiukšles, o jis manevravo iš aikštelės atbuline eiga. Aikštelėje buvo daug automobilių. Buvo šviesu, linojo. Žiūrėjo į automobilius, automobilio „Toyota Avensis“ nematė. Jokio kontakto su kitu automobiliu nejuto. Išnešusi šiukšles, atėjo žmona, įlipo į automobilį ir išvažiavo. Jei būtų jautęs kontaktą su kitu automobiliu, tikrai nebūtų išvažiavęs. Vairuoja nuo 1978 m. Jo automobilis draustas, atlikta techninė apžiūra, buvo blaivus, todėl pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo jokios priežasties. Jei liudytojas būtų stabdęs ar surikęs, būtų girdėjęs. Apie 15-16 val. į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir pranešė, kad jis kliudė kitą automobilį, paėmė jo paaiškinimą. Policijos pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, pažeidimų ant automobilio nebuvo. Policijos pareigūnė sakė, kad automobilio „Toyota Avensis“ pažeidimas nedidelis. Pareigūnai sakė, kad kitą automobilį jis galėjo kliudyti buferiu. Ant jo automobilio buferio buvo nedidelis nubrozdinimas, tačiau šis pažeidimas buvo iš anksčiau. Automobilis galėjo liestis tik buferiu, nes buferis yra išlindęs 5 cm. Pirmą kartą atvažiavę policijos pareigūnai sakė, kad automobilis kliudytas tik vienoje vietoje, padarė nuotraukas. Paskui atsirado nauja nuotrauka, kad pažeistos abejos durelės.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad 2015-12-25 apie 11.30 val. su šeima ruošėsi važiuoti pas giminaičius. Išėjo prie savo automobilio „Toyota Avensis“ ir pamatė, kad apgadintos automobilio vairuotojo pusės durelės, ant automobilio likę mėlynos spalvos dažai (pridėjo spalvotą nuotrauką). Atsisėdęs į automobilį, pamatė, kad už valytuvo yra užkištas raštelis, kuris buvo įdėtas į įmautę (raštelis pateiktas teismui). Vienas lapelis buvo užkištas už automobilio valytuvo, ant kito lapelio liudytojas užrašė valstybinį numerį ir markę. Paskambino raštelyje nurodytu telefonu. Atsiliepęs asmuo pasakė matęs, kad jo (G. B.) automobilį kliudė kitas automobilis, pasakė, kad tuoj privažiuos. Belaukiant iškvietė policiją. Pirmas atvažiavo vyras, su kuriuo kalbėjo telefonu, pasakė matęs, kaip mėlynos spalvos autobusiukas „Ford Transit“, manevruodamas atbuline eiga, kliudė jo (G. B.) automobilį. Liudytojas sakė, kad bandė „Ford Transit“ stabdyti, mosikavo rankomis, tačiau automobilis nuvažiavo, įvykį matė ne vienas, o su draugu. Taip pat liudytojas nurodė, kad iš automobilio „Ford Transit“ buvo išlipusi moteris, tačiau neatkreipė dėmesio, ar moteris vairavo, ar buvo keleivė, tačiau moteris pasižiūrėjo, numojo ranka, atsisėdo į automobilį ir automobilis „Ford Transit“ iš aikštelės išvažiavo. Liudytojo L. V. asmeniškai nepažįsta. Jo automobilio apgadinimai ryškūs, kai kur įlenktos durelės. Remontavo abejas vairuotojo pusės dureles. Draudimas jam atlygino, tik reikėjo sumokėti 90 Eur.

Liudytoja B. G., apklausta teisme 2016-02-18 , parodė, kad ji 2015-12-25 apie 11 val. buvo namo kieme (duomenys neskelbtini). Jie susiruošė važiuoti į namus. Vyras V. G. manevravo, išsisukinėjo automobiliu kieme, o ji tuo metu išnešė šiukšles į konteinerį. Kai įsėdo į automobilį jokios kalbos, jog vyras kliudė kitą automobilį, nebuvo. Ji pati prie kito automobilio priėjusi nebuvo. Užmiršo bute vaflinę, bet pagalvojo, kad nebegrįš, numojo, ir sėdo į automobilį ir jie išvažiavo iš kiemo.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. G. savo kaltės dėl eismo įvykio nepripažino ir parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo, vairavo automobilį atbuline eiga, tačiau į nukentėjusiojo automobilį tikrai neatsitrenkė, tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus dalyje dėl eismo įvykio nesukėlimo teismas atmeta kaip prieštaraujančius nukentėjusiojo G. B. parodymams, rašytinei bylos medžiagai. Teismas V. G. parodymus dalyje dėl eismo įvykio nesukėlimo, jo neprisipažinimą vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia kitų byloje esančių įrodymų visuma. Tai, kad V. G., manevruodamas automobilį atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį ir jį apgadino patvirtina nukentėjusiojo G. B. parodymai, rašytinė bylos esanti medžiaga. Tai, kad įvykio vietoje V. G. tikrai vairavo savo automobilį patvirtina tiek jo paties parodymai, kur jis parodė, kad 2015-12-25 apie 11.00 val. išvažinėjo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Kol jis manevravo iš aikštelės atbuline eiga, žmona išnešė šiukšles. Išnešusi šiukšles, atėjo žmona, įlipo į automobilį ir jie išvažiavo. Taip pat ir liudytojos B. G. parodymai, kad kol V. G. išsisukinėjo iš kiemo aišktelės, ji išnešė šiukšles, nebegrįžo į butą dėl vaflinės, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Tai patvirtina nukentėjusiojo G. B., kur jis tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 19), tiek teisme parodė, kad 2015-12-25 apie 11.30 val. išėjo prie savo automobilio „Toyota Avensis“ ir pamatė, kad apgadintos automobilio vairuotojo pusės durelės, ant automobilio likę mėlynos spalvos dažai. Atsisėdęs į automobilį, pamatė, kad už valytuvo yra užkištas raštelis, kuris buvo įdėtas į įmautę. Vienas lapelis buvo užkištas už automobilio valytuvo, ant kito lapelio liudytojas užrašė valstybinį numerį ir markę. Paskambino raštelyje nurodytu telefonu. Atsiliepęs asmuo pasakė matęs, kad jo automobilį kliudė kitas automobilis, pasakė, kad tuoj privažiuos. Belaukiant iškvietė policiją. Pirmas atvažiavo vyras, su kuriuo kalbėjo telefonu, pasakė matęs, kaip mėlynos spalvos autobusiukas „Ford Transit“, manevruodamas atbuline eiga, kliudė jo automobilį. Taip pat liudytojas nurodė, kad iš automobilio „Ford Transit“ buvo išlipusi moteris, kuri pasižiūrėjo, numojo ranka, atsisėdo atgal į automobilį ir automobilis „Ford Transit“ iš aikštelės išvažiavo. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2016-01-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-47851244-16 (b.l. 5-6); policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, patvirtinantys nukentėjusiojo G. B. nurodytas aplinkybes, kad rado apgadintą savo automobilį, už automobilio valytuvų užkištą raštelį, kuriame nurodyta apgadinusio automobilio markė, valstybinis numeris, liudytojo telefono numeris. Suradus apgadinusio automobilio savininką V. G., apžiūrėtas jo automobilis Ford Transit, kurio apgadinimų aukštis sutapo su apgadinto automobilio aukščiu (b.l. 10, 11); eismo įvykio vietos schema (b.l. 12); fotolentelės, iš kurių matyti automobilio Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Transit, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, kurių aukštis ir pobūdis sutampa (b.l. 14-17); rašteliai, ant kurių yra užrašas apie tai, kad asmuo matė, jog į automobilį atsitrenkė kitas automobilis, atsitrenkusio automobilio markė – Ford Transit, valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) liudytojo telefono numeris (b.l. 30); kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau nurodytais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, papildantys vienas kitą, sutampantys su rašytine bylos medžiaga ir atitinkantys bylos faktines aplinkybes, apkalbėjimo požymių teismas neįžvelgia, todėl remiasi jais kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Teismas pažymi, kad nors ir nukentėjusiojo G. B. parodymai nėra tiesioginiai, nukentėjusysis apie eismo įvykio aplinkybes sužinojo iš eismo įvykį mačiusio liudytojo, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai, tai policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, fotolentelės, į bylą pateikti rašteliai. Teismas, pagrįsdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą, remiasi ne pavieniais įrodymais, o byloje ištirtų įrodymų visuma.

Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje, manevruodamas atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį Toyota Avensis bei jį apgadino, kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją, todėl jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal šią teisės normą surašytas pagristai, pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai ir jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo V. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

V. G. 2016-01-06 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas ir už tai, kad jis 2015-12-25 apie 11.32 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, kliudęs stovėjusį automobilį Toyota Avensis ir jį apgadinęs, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, pažeisdamas KET 222 p. reikalavimus, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir, ją ignoruodamas, pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. G., vairuodamas automobilį, manevravo automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovėjusį automobilį Toyota Avensis ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus, tačiau, anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis tikrai nejuto, jog kliudė nukentėjusiojo automobilį, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, jeigu būtų jautęs, kad kliudė, būtų tikrai sustojęs. Teismas, nustatydamas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juto, kad kliudė kitą automobilį, ir, turėdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, ignoravo šią pareigą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vertina nustatytas faktines bylos aplinkybes. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti automobilio Toyota Avensis, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Transit, valst. nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad apgadintos automobilio Toyota Avensis galinės vairuotojo pusės durelės, automobilio Ford Transit apgadintas kairės pusės galinis sparnas ir galinis kairės pusės žibintas. Automobilių apgadinimai nėra žymūs, todėl savo pobūdžiu traktuotini kaip įbrėžimai. Taip pat pažymėtina, jog automobilis, vairuojamas V. G. –autobusiukas ir savo gabaritais žymiai didesnis už nukentėjusiojo automobilį, dėl ko galėjo nejusti smūgio. Ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G. sutuoktinė išnešė šiukšles ir numojo ranka, jog kažką užmiršo, o ne apžiūrėjo automobilius po kontakto, teisme ištirtų įrodymų visuma nėra paneigta. Be to, iš visų byloje surinktų duomenų matyti, kad V. G. neturėjo priežasčių ir motyvo sąmoningai pasišalinti iš eismo įvykio vietos, kadangi byloje nėra duomenų, kad V. G. eismo įvykio metu būtų neblaivus, taip pat neturėjęs galiojančių dokumentų ar vairuotojo pažymėjimo. Atsižvelgiant į V. G. asmenybę, jo parodymus teisme, rašytinę bylos medžiagą, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nei kiekybine, nei kokybine prasme nėra pakankama pagrįsti V. G. veikoje esant tiesioginę tyčią, taigi ir pripažinti jį padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Kadangi prielaidomis asmens kaltė negali būti grindžiama, visos abejonės vertinamos V. G. naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šio straipsnio V. G. atžvilgiu nutrauktina jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjo asmenybę – neteistas (b.l. 9), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 7-8), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kitas konkrečias bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. ir 30² str. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti V. G. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, artimą vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. paskirti administracinę nuobaudą – 40 Eur (keturiasdešimt eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. V. G. atžvilgiu nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo paskirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį teisės pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini), gavėjo kodą 188659752.

Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d.).

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.

Teisėja Danutė Švitinienė