- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-07
- Bylos Nr.
- II-84-993/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01739-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – ir institucija) viršininkės R. B. 2021 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-12796-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21144103906 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos viršininkės R. B. 2021 m. spalio 12 d. nutarimu R. V. nubaustas 1100 Eur dydžio nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį. Nutarime nurodyta, kad R. V. buvo nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Fiat Freemont“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas nepaliko tokio tarpo, kad eismas būtų saugus, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį „Volvo V60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Padaręs turtinę žalą nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126, 219.1, 222 punktus ir padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. skunde prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2021 m. spalio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, panaikinant aplinkybę, kad jis pasitraukė iš įvykio vietos ir atitinkamai sumažinant paskirtos baudos dydį. Skunde nurodė, kad iš esmės sutinka su viskuo, kas yra parašyta nutarime, tačiau nesutinka su tuo, kad jis suprato, jog kliudė kitą automobilį. Jis nejautė jokio smūgio ir išvažiavo, nesuprasdamas, kad kliudė kitą automobilį. Važiuodamas jis judėjo labai lėtai, tai patvirtina policijos turimas vaizdo įrašas. Įvykio diena buvo karšta, jo automobilio kondicionierius veikė labai garsiai, jis gerai negirdėjo parkavimo daviklių, o jo paties atidumą veikė aukšta oro temperatūra. Jo vairuojamas automobilis yra didelis ir sunkus, jis net nepastebėjo ant jo automobilio esančių apgadinimų, kol kitą dieną jų neparodė pareigūnai. Jis neturėjo jokio motyvo bėgti iš įvykio vietos, jo automobilis yra draustas tiek vairuotojų civilinės atsakomybės tiek „Kasko“ draudimu, tuo metu jis buvo blaivus. Be to, išvažiavo įsijungęs avarines šviesas ir labai lėtai, todėl nebuvo jokio pabėgimo. Jis nejautė jokio smūgio, to nematė nei per galinio vaizdo kamerą nei per veidrodėlius, todėl kategoriškai nesutinka, kad pabėgo iš įvykio vietos. Jis nesuprato, kad susidūrė su kita transporto priemone, todėl mano, kad nutarimas yra neteisingas, baudos dydis neproporcingas ir neadekvatus padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į R. V. skundą institucija nurodė, kad su apelianto skundo reikalavimais nesutinka, prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Teigia, kad pareiškėjo parodymai yra paneigti bylos visuma. Nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, nėra tikslinga vadovautis vien atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kadangi gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo gali neatskleisti tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Be to, ANK nuostatos neįpareigoja jo sakyti tiesą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad smūgio nejautė, jo nematė nei per automobilio kamerą, negirdėjo parkavimo daviklių ir nematė per galinio vaizdo veidrodėlius. Šie teiginiai suponuoja tai, kad pareiškėjas, prieš keisdamas važiavimo kryptį ar pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu. Nesiėmė priemonių saugiam eismui užtikrinti. Iš pareiškėjo teiginių susidaro įspūdis, kad jis visada stebi tik priekį ir važiuodamas atbulomis nepasižiūri per petį, jeigu nepasitiki automobilyje įrengtomis ir pagalbinėmis priemonėmis. Tai, kad pareiškėjas turėjo jausti, jog susidūrė su kita transporto priemone paneigia administracinio nusižengimo protokolas, transporto priemonės apžiūros protokolas ir jame padaryta išvada, foto nuotraukos, vaizdo įrašas, žalos dydis ir kita bylos medžiaga. Vaizdo įraše yra užfiksuotas automobilis, kuris važiuodamas atbulomis atsitrenkia į kitą automobilį. Įraše akivaizdžiai matyti, kad smūgis yra stiprus, nes atbulomis važiuojantis automobilis stipriai sulinguoja. Be to, pareiškėjas, kaip eismo dalyvis, visuomet turi būti atidus ir prieš sėsdamas į transporto priemonę turi įvertinti aplink jo transporto priemonę esančius objektus. Netyčia atsitrenkus į kitą transporto priemonę, asmuo turėjo suvokti pareigą likti įvykio vietoje ir neapsunkinti aplinkybių nukentėjusiajam atlyginti žalą.
Šalies argumentai
R. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su viskuo, kas nurodyta administracinio nusižengimo nutarime, tačiau nesutinka, kad turėjo jausti, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Tą dieną buvo labai karšta, ventiliatorius veikė garsiai, jo automobilis yra sunkus ir didelis džipas. Jis važiavo itin atsargiai, papildomai buvo įjungęs avarinį automobilio signalą. Jis matė automobilį visuose trijuose veidrodėliuose ir užpakalinio vaizdo kameroje, tačiau vis tiek nejautė, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Iš aikštelės jis išvažiavo lėtai. Vairavo būdamas šiek tiek pavargęs. Jis važiuodamas atsargiai, tikėjosi, kad viską mato, jis girdėjo ištisinį parkavimo daviklių pypsėjimą, vis dėl to, matydamas vaizdą veidrodėliuose manė, kad išsuks ir kad kliūtis dar nėra prie pat. Tą kampą užstojo jo automobilio rankenos. Kitą dieną grįžus į parduotuvę policijos pareigūnai paklausė jo, ar jis buvo prie parduotuvės „Iki“. Pareigūnai ir parodė jo automobilio pažeidimą. Jo automobilis buvo apgadintas nežymiai. Prašo atsižvelgti, kad neturi kitų galiojančių nuobaudų, turi 40 metų vairavimo stažą, laikosi taisyklių ir neturėjo jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos. Jei jis būtų važiavęs greičiau, galimai būtų pajautęs smūgį, tačiau šiuo atveju, jis judėjo lėtai. Jei būtų jautęs, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos. Vaizdo įrašas įrodo tai, kad jis važiavo itin atsargiai.
Nukentėjusysis A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko liepos 19 d. Tą dieną jis atvyko į šokių treniruotę, pasistatė automobilį prie „IKI“ parduotuvės, o grįžęs maždaug po 1,5 valandos pamatė, kad jo automobilis apgadintas. Iš gretimos kavinės atėjo darbuotoja, kuri pasakė, kad matė, jog į jo transporto priemonę atsitrenkė kitas automobilis. Todėl jis iškvietė policiją, pareigūnai atvyko, jie įformino eismo įvykį. Visas eismo įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameromis. Iš vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui atsitrenkus, abi transporto priemonės sujudėjo. Jo automobilis „Volvo“ markės, nemažas ir automobilio korpusas labai kietas, todėl padarant tokį įlenkimą asmuo tikrai turėjo tai pajausti, tokios nuomonės laikėsi ir jo automobilį tvarkę meistrai. „BTA“ yra kaltininko civilinės atsakomybės draudimas, jam žalą atlygino kaltininko draudimo bendrovė, t. y. už paskaičiuotą sumą suremontavo automobilį, todėl jokių pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad KET pažeidimai, išskyrus numatytus kodekse, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad sukėlė eismo įvykį ir padarė žalos kitai transporto priemonei, tačiau jis nesutinka su tuo, jog pabėgo iš eismo įvykio vietos, nes negirdėjo ir nesuprato, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dėl garsiai veikiančio kondicionieriaus jis negirdėjo, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, be to jį veikė karštis ir nuovargis. Savo skunde jis nurodė, kad gerai negirdėjo parkavimo daviklių, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad parkavimo daviklius vis dėl to girdėjo, bet net ir po garsinio įspėjimo, reiškiančio, kad kliūtis yra labai arti, toliau važiavo atbulas. Šiuo atveju, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad net ir išgirdus įspėjamąjį parkavimosi signalą iki kliūties dar yra šioks toks atstumas, tačiau išgirdus įspėjamąjį signalą reikia būti itin atidžiam, itin atidžiai tikrinti galinio matymo veidrodėlius, o per juos nematant viso vaizdo, galbūt net ir išlipti, siekiant nustatyti, koks atstumas yra tarp transporto priemonių. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad išvengtų susidūrimo su kitam asmeniui priklausančia transporto priemone.
Pareiškėjas nurodė, kad nejautė, jog atsitrenkė į kitą transporto priemonę, jo automobilis yra didelis, ant jo automobilio esantys apgadinimai nedideli, todėl jis tiesiog nepajautė smūgio. Šis pareiškėjo teiginys yra akivaizdžiai paneigtas byloje esančiu vaizdo įrašu, kadangi vaizdo įraše matyti, kaip atgal važiuojantis automobilis, atsitrenkęs į kitą transporto priemonę, sulinguoja. Sulinguoja ir nukentėjusiojo automobilis. Taigi, net ir neišgirdęs, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo pajausti savo automobilio sujudėjimą, o atsižvelgiant į tai, kad jis žinojo, jog už jo automobilio stovi transporto priemonė, turėjo suvokti, kad į ją atsitrenkė. Pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo, jog jo automobilio apgadinimai buvo nedideli. Iš byloje esančių nuotraukų matomas akivaizdus pareiškėjo automobilio apgadinimas, tai, kad jis jo galėjo nepastebėti tą pačią dieną galimai lėmė tai, kad apgadinimas yra galinėje automobilio dalyje. Pareiškėjo teiginį, kad nepajautė smūgio dėl savo automobilio dydžio taip pat paneigia ir tai, kad nukentėjusiojo asmens automobilis yra „Volvo“ markės, kaip nurodė pats nukentėjusysis „Volvo“ markės automobiliai yra itin tvirti, o automobilį nuvežus tvarkymui meistrai ir patys stebėjosi dėl stipraus įlenkimo ir nurodė, kad norint padaryti tokį įlenkimą, smūgis turėjo būti stiprus. Iš abiejų transporto priemonių nuotraukų, esančių byloje, akivaizdžiai matyti, kad abi transporto priemonės buvo apgadintos.
Teismas pažymi, jog atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kyla tuomet, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur). Šiuo atveju pareiškėjas padarė 966,79 Eur dydžio žalą ir ji viršija 15 bazinių bausmių dydį.
Nustatyta, kad R. V. buvo paskirta 1100 Eur dydžio bauda. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali bauda yra 1100 Eur, o maksimali – 2000 Eur, vadinasi R. V. buvo paskirta minimali bauda. Kaip matyti, institucija atsižvelgė į tai, kad R. V. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kitų aplinkybių, kodėl bauda turėtų būti mažinama, teismas nenustatė, todėl laikytina, kad skiriant baudą institucija nepažeidė ANK 34 straipsnyje nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkės R. B. 2021 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-12796-2021 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 21144103906 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21144103906 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.