Telšių apylinkės teismo sprendimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant I. V., I. D., dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjusi ieškovų L. M. ir R. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo bei atsakovo J. S. priešieškinį ieškovams L. M. ir R. M. dėl paskolos sutarties nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ankstesniame teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė L. M. nurodė, kad atsakovas yra jos buvęs sutuoktinis, jis po santuokos nutraukimo liko gyventi su savo mama, ji sukūrė kitą šeimą. Ji su buvusiu vyru bendravo nuolat, jis dažnai iš jos ar jos vyro skolindavosi įvairias sumas – ir buteliui, ir 1000 litų yra paskolinę, visada atiduodavo. Paskui S. paprašė jų paskolinti 26000 litų, kažką norėjo pirkti, o kadangi jie turėjo santaupų, buvo sutaupę iš mokėtų alimentų, vyras dirbo, nutarė pinigų paskolinti, surašė pas notarę sutartį, ten kelis kartus jo klausė, ar jis tikrai gavo pinigus, S. patvirtino, kad pinigus gavo. Pinigus jie davė S. grynais, niekas nematė, kaip jie su vyru atidavė S. pinigus. Ji teigia, kad S. jam yra sumokėjęs 20000 litų alimentų įsiskolinimo ir jai nėra skolingas. Apie tai parašė pas antstolius, kad gavusi tokią sumą grynais. Kodėl vėl parašė į tą patį pareiškimą, kad S. yra skolingas 20000 Lt, ji negali paaiškinti. S. skolino 20000 Lt, tik pas notarą surašė, kad skolina 26000 Lt, nes S. pats sutiko, kad tai bus kaip ir palūkanos, prižadėjo grąžinti 26000 Lt. Notarei nesakė, kad S. jie paskolina tik 20000 Lt. Alimentus S. jai buvo sumokėjęs prieš 2 ar 3 metus, pas antstolę buvo parašiusi pareiškimą, kad jis jai nebeskolingas. Anksčiau kalbėdama, ji gal susipainiojo, sakydama, kad paskolos sutartis sudaryta dėl alimentų įsiskolinimo, bet paskolinti S. buvo alimentiniai pinigai, kurių nebuvo išleidę. Su priešieškinio reikalavimais ji nesutinka, paskolos sutartį pas notarę S. pasirašė blaivas, nebuvo nei sumuštas, nei sergantis, suprato, už ką pasirašo. Faktiškai paskolino S. 20000 Lt, todėl 6000 Lt ieškinio dalyje atsisako. Prašo priteisti iš S. 19000 Lt, nes 500 Lt jai buvo vieną kartą pervesta. Dėl palūkanų sutartyje jie nieko neaptarė, tokiuose dalykuose nesusigaudo, juk įrašė, kad skolina didesnę sumą, ją S. ir pasižadėjo jiems grąžinti.

Ankstesniame teismo posėdyje dalyvavęs ieškovas R. M. teismui paaiškino, kad atsakovas buvo nutaręs važiuoti dirbti ir gyventi į užsienį, norėjo ten pirkti nekilnojamo turto, todėl paprašė jų paskolinti pinigų. S. iš užsienio jiems atsiuntė tik 500 litų, o paskui pranešė, kad yra nebeskolingas. Jie tikrai S. pinigus skolino. 2005 metais S. pradėjo lankytis jų šeimoje, nes ėmė artimai bendrauti su savo dukra, ko anksčiau nebuvo. S. ėmė važinėti dirbti į užsienį ir sumokėjo grynais 20000 Lt skolą už anksčiau dukrai ir sūnui nemokėtus alimentus. Jis su M. susituokė 2007 metais, gal tais pačiais metais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas antstolę, ten M. parašė antstolei pareiškimą, kad alimentų 20000 Lt skola yra sumokėta, ji S. pretenzijų neturi. Antstolė nustebo, kodėl nepervesta per banką, jie pasakė, kad skolą gavo grynais. Jis negali paaiškinti, kaip paskui vėl ant M. pareiškimo atsirado prierašas, kad jis vėl skolingas 20000 Lt alimentų. Šią sumą S. tikrai atnešė dukrai, bet ji tada buvo nepilnametė, todėl gautus iš S. alimentų pinigus jie laikė pas save, ketino atidaryti verslą, kai kam paskolindavo pinigų nedidelėmis sumomis. Kai S. paprašė paskolinti didelę sumą, jie nuėjo pas notarą ją apiforminti. Parašė sutartyje, kad skolina S. 26000 Lt, nors faktiškai paskolino 20000 Lt, taip surašė sutartį, kad nereikėtų rašyti palūkanų, o S. ir prižadėjo tokią sumą grąžinti. Pas notarę jis buvo blaivas, nesumuštas, nesergantis, notarė keletą kartų klausė, ar gavęs pinigus, atsakovas patvirtino, kad gavęs, todėl su atsakovo priešieškiniu nesutinka. S. su broliu ketino užsienyje pirkti nekilnojamą turtą, tam pinigus ir skolinosi, tuo metu jie turėjo pinigų, tai galėjo paskolinti, tik vėliau didelės sumos buvo reikalingos už sutuoktinės gydymą. S. grąžino jiems 500 Lt, vėliau pasakė, kad yra nebeskolingas, todėl jie kreipėsi į teismą. Jiems advokatas surašė tokį ieškinį, nenurodė, kad buvo skolinta tik 20000 Lt, todėl mažina ieškinio reikalavimą ir prašo iš S. priteisti 19500 Lt negrąžintos skolos.

Tretysis asmuo Akmenės rajono 2-o notaro biuro notarė S. M. teismui paaiškino, kad tarp ieškovų ir atsakovo 2008-02-28 buvo sudaryta paskolos sutartis, jos pas notarą net nebūtina tvirtinti. Tačiau jei žmogus ateina, jie surašo tokią sutartį. Šių žmonių ir sutarties sudarymo aplinkybių neprisimena, tačiau bet kokiu atveju sutartis su neblaiviu asmeniu nėra sudaroma. Apie pinigus visada paklausiama, ar yra gavę, patvirtina, kad yra atsiskaitę. Iš sutarties mano, kad atsakovas buvo blaivus, matosi iš rašto, pasirašyta visa pavardė. Notaras neprivalo tikrinti, ar pinigai tikrai perduoti, jei šalys geranoriškai susitarė, pageidavo sudaryti paskolos sutartį, ji buvo sudaryta, geranoriškai pasirašyta, vadinasi, apgaulės nebuvo. Negali pasakyti, ar buvo kalba, kad tai alimentų įsiskolinimas, tačiau tokios sutarties dėl alimentų skolos notaras negali sudaryti.

Liudytoja E. S. teismui paaiškino, kad ji yra atsakovo mama. Sūnus dirbo užsienyje, siųsdavo jai pinigus, o ji pervesdavo per antstolius alimentus vaikams. Sutartį pas notarą, kad skolinasi iš M. pinigus, sūnus buvo priverstas pasirašyti per prievartą, prieš tai jis buvo sumuštas, buvo išgėręs, net neprisimena, kad buvo pas notarą. M. gąsdino, kad viską areštuos ir J. nebeišvažiuos į užsienį. Jokių pinigų J. iš M. negavo.

Liudytoja G. P. teismui paaiškino, kad atsakovą ir jo mamą pažįsta seniai, atsakovo mama yra neprigirdinti, tai ji padeda sutvarkyti jai įvairius reikalus. O prieš važiuodamas į (duomenys neskelbtini), S. 2000 Lt skolinosi iš jos, jie surašė paskolos raštelį, vėliau tuos pinigus, gautus iš sūnaus jai atnešdavo ir grąžindavo po truputį S. mama, tas irgi yra raštelyje užfiksuota. Ji tikrai įsitikinusi ir žino, kad M. J. pinigų neskolino, nes patys neturėjo iš ko, patys buvo prasiskolinę, tai faktas. Apie pas notarą 2008-02-28 sudarytą paskolos sutartį jai nieko nėra žinoma, tik supranta, kad J. liko apgautas, per savo naivumą ir patiklumą nemoka savęs apsiginti. Dėl alimentų skolos jai irgi žinoma, kad antstolės kontoroje S. buvo pasakyta, kad S. nebeskolingas alimentų. Ji pateikia teismui raštelį apie paskolintus pinigus S. (II tomas, 60 b. l.).

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba antstolės E. M. kontoroje padėjėja. Jų kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl priteisto išlaikymo iš S. nepilnamečiams vaikams V. ir A. Iš vykdomosios bylos matyti, kad kontoroje buvo gautas išieškotojos M. pareiškimas, kad ji 2007 m. sausio mėnesį gavusi 20000 Lt vaikų išlaikymui, nors matyti, kad ir vėliau išieškotojai buvo pravedamos iš J. S. įvairaus dydžio sumos. Vykdomoji byla baigta 2008-10-07 ir persiųsta į (duomenys neskelbtini).

Liudytoja R. M. teismui paaiškino, kad atsakovas J. S. buvo su jos vyru draugai, jį pažįsta seniai. Su M. ji taip pat yra pažįstama, bendraudavo, jie dažnai pas ją užeidavo, ji yra jiems keletą kartų skolinusi pinigų, tačiau skolos M. jai negrąžino. Ji žino, kad S. buvo įsiskolinęs vaikams alimentų, M. jį prikalbino nueiti sudaryti sutartį. Ji sakė, kad S. nueitų pas antstolę sužinoti, koks yra įsiskolinimas, kad neapgautų, bet jis tada jos nepaklausė. Po sutarties sudarymo M. buvo pas ją užėję, jai rodė tą sutartį, kad paskolinę S. 26000 Lt. Ji dar klausė, kodėl nesudarė sutarties dėl alimentų skolos, tačiau M. atsakė, kad jie taip surašė, kaip skolą. Dėl alimentų skolos jai buvo žinoma, kad buvo tokia skola, bet S. ėmė važinėti į užsienį, siųsdavo pinigų mamai, ši pervesdavo M. Kokia buvo skolos suma, ji nežino. M. buvo prigąsdinę S., kad jis nebeišvažiuos per sieną, todėl gal tai jį paveikė ir sudarė tokią sutartį, nes M. tikrai tokių pinigų neturėjo, patys skolindavosi.

Liudytoja G. T. teismui paaiškino, kad atsakovą S. pažįsta seniai. Jai yra žinoma, kad S. buvo vedęs L., susilaukė dukros, o S. dar turėjo sūnų, kurį S. lyg tai buvo įsisūnijęs. Nutrūkus jų santuokai, S. liko gyventi pas motiną, pragyveno sunkiai, iš pradžių alimentų vaikams nemokėjo, tačiau kai pradėjo važinėti dirbti į užsienį, jo padėtis pagerėjo, kiek galėdavo vaikams padėdavo. Apie sutarties sudarymo aplinkybes jai nieko nėra žinoma.

Liudytoja L. G. teismui paaiškino, kad S. ir jo mamą pažįsta seniai. Iš pradžių S. su L. normaliai gyveno, bet jiems išsiskyrus, kai L. apsivedė su M., jie vis žiūrėjo, kaip J. pavergti. Kai jis dirbo (duomenys neskelbtini), nuvažiavo, atėmė visus pinigus, atimdavo jo daiktus. Paskui J. brolis pasiūlė jam dirbti užsienyje, tada ji J.skolino 400 litų, pinigus atidavė S. Apie skolas, sutarčių sudarymą jai nėra žinoma.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų ieškinys atmestinas.

Atsakovo priešieškinis tenkintinas.

Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, ištyrė bylos medžiagą – paskolos sutartį, iš kurios matosi, kad 2008-02-28 L. M. bei R. M. paskolino J. S. 26000 Lt (I tomas 4 b.l.); antstolės E. M. 2009-04-21 pažymoje nurodyta, kad pagal vykdomąjį raštą dėl priteistų vaikų išlaikymui lėšų iš skolininko J. S., vykdymo eigoje 2007-02-20 buvo gautas išieškotojos L. M. pareiškimas, kad J. S. 2007 m. sausio mėnesį jai sumokėjo 20000 Lt skolą (I tomas 38 b.l.); Akmenės rajono PK pažymoje nurodyta, kad dėl J. S. sumušimo 2008 m. vasario mėnesį, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo (I tomas 58 b.l.); iš VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro pažymos matyti, kad J. S. centro įskaitoje neįrašytas (I tomas 59 b.l.); iš Gydymo stacionare ligos istorijos Nr.46/527 matyti, kad J. S. 2008-02-07 – 2008-02-11 buvo gydomas VšĮ Naujosios Akmenės ligoninės traumatologijos skyriuje, iš epikrizės matyti, kad buvo atvežtas greitosios pagalbos, praėjus 1 val. po traumos buityje, buvo sumuštas pažįstamų vyrų, diagnozuota daugybinės muštinės galvos žaizdos, kairio stipinkaulio lūžimas (iš Gydymo stacionare istorijos); iš vykdomosios bylos matyti, kad .

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, (toliau CPK) 12, 178 straipsniai)). Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms, laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai. Pagal formuojamą praktiką, šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Paskolos davėjui to neįrodžius, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

CK 6.875 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jei jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.

Kaip yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausias teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, kad paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t.y. paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą (sutartyje esantį įrašą apie paskolos sumos perdavimą) pareiga tenka pačiam paskolos gavėjui (CPK 12 str., 178 str.) (Lietuvos Aukščiausio teismo 2010-09-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-366/2010; 2011-03-14 nutartis cb. Nr.3K-3-107/2011). Tam, kad sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų- perdavimo paskolos gavėjui momentas. Nagrinėjamu atveju byloje ieškovų pateiktoje paskolos sutartyje užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas – atsakovas J. S. pasirašė, kad patvirtina, kad pinigus gavo prieš pasirašant šią sutartį (I tomas, 4 b.l.).

Konkrečiu atveju, šioje byloje ieškovai nurodė paskolinę atsakovui pinigų, kaip nurodyta notarinėje paskolos sutartyje – 26000 Lt, ką patys paaiškino ir parengiamajame teismo posėdyje. Vėliau ieškovai teismui nurodė, kad J. S. vykstant į užsienį, paskolino 20000 Lt, paaiškino, kad įrašė į paskolos sutartį 26000 Lt sumą, nes atsakovas ketinęs grąžinti daugiau ir jie taip įskaičiavę į paskolos sumą palūkanas. Ieškovai nurodė, kad tuo metu jie turėjo pinigų, nes tai buvo sutaupyta iš tos sumos, kurią buvo davęs kaip alimentų skolą, t.y. 20000 Lt atsakovas, be to, jie abu tuo metu dirbo, turėjo kitų pajamų. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas R. M. aiškino, kad patys buvo paėmę 10000 Lt paskolą (I tomas 28-29 b.l.). Vėlesnio posėdžio metu ieškovas teismui paaiškino, kad jis pats skolindavo pažįstamiems pinigus, gaudavo palūkanas (I tomas 50-52 b.l.).

Atsakovas nurodė, kad jokių pinigų, tuo labiau tokios didelės sumos, iš ieškovų negavo, sutartis buvo sudaryta siekiant jį apgauti, įbauginti. Kaip nurodė, jis iš tiesų alimentų įsiskolinimo ieškovei M. nebuvo sumokėjęs, o ieškovai, sužinoję, kad jis važinėja dirbti į užsienį, pradėjo jį bauginti, kad uždės areštą ir jis į užsienį nebeišvažiuos. Jis buvo įbaugintas ieškovų, be to, buvo neseniai sumuštas, turėjo galvos traumą, tai nelabai orientavosi, sutiko su ieškovų pasiūlymu sudaryti tokią paskolos sutartį dėl akių. Jis gal ir būtų grąžinęs per laiką tą alimentų skolą, bet jam mama pranešė, kad jokio įsiskolinimo nėra, M. yra parašiusi pas antstolius raštą, kad skolos nėra, todėl jis ir nebemokėjo M. pinigų. Pinigų važiuoti į užsienį jis skolinosi iš kitų žmonių.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2004-12-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu Nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ bei formuodamas teismų praktiką atskirose nutartyse dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas konstatuoja, kad ieškovai neįrodė perdavę atsakovui 26000 Lt sumą, t.y. paskolinę jam 26000 Lt. Vertinant byloje esančius įrodymus, atsižvelgtina į tai, kad ieškovai nepateikė teismui jokių įrodymų, duomenų, kad tokią sumą jie galėjo turėti, nepristatė pažymų, kad abu 2008 m. dirbo, koks buvo jų atlyginimas, kokias turėjo papildomas pajamas; nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad buvo paėmę 10000 Lt paskolą, iš kur ją paėmę ir panašiai. Kaip aiškino R. M., jis pats skolindavo pažįstamiems pinigų sumas, gaudavo dideles palūkanas, bet ir šio fakto įrodymui jokių duomenų nepateikta. Liudytojai G. P., R. M. patvirtino, kad M. pinigų neturėjo, patys skolindavosi nedidelėmis sumomis, yra prasiskolinę tūkstantines sumas už buto komunalinius patarnavimus. Dėl išvardinto, atsižvelgiant, kad ieškovai keitė savo paaiškinimus, teismui yra pagrindo ieškovų nurodytas aplinkybes dėl 26000 Lt paskolos suteikimo J. S. pripažinti neįrodytomis ir neegzistuojančiomis.

Be to, ieškovai prašė priteisti iš atsakovo 6 % metines palūkanas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. 6 % metines palūkanas įstatymas numato tik tada, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, arba jei tai numatyta sutartyje. Šiuo atveju, šalys sutartyje palūkanų dydžio nenumatė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinys dėl skolos netenkintinas, ieškovų reikalavimas dėl 6 procentų palūkanų taip pat nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Teismas mano, kad atsakovas įrodė, kad jis pinigų iš ieškovų negavo. Liudytoja R. M. patvirtino, kad ji bendraudavo su M. ir J. S., žinojo, kad jis įsiskolinęs apie 20000 Lt alimentų. Ji pati girdėjo, kaip M. ragino nuolat S. eiti pas notarą sudaryti sutartį, tačiau, kad jis skolingas alimentus, tokios sutarties negalėjo sudaryti, tai sudarė, kad skolinasi tokią sumą kaip paskolą. Liudytoja G. P. teismui paaiškino, kad ji bendraudavo su S. šeima, J. S. sunkiai sekėsi Lietuvoje, jam brolis surado darbą užsienyje. J. S. neturėjo pinigų kelionei, todėl iš jos skolinosi 2000 Lt, surašė paskolos raštelį (II tomas 60 b.l.). Iš teismui pateiktos antstolės E. M. kontoros vykdomosios bylos matyti, kad 2006 m. bėgyje J. S. pravesdavo tik 102 Lt alimentų per mėnesį ( vykdomoji byla 43-45 b.l.), faktiškai jis pastovaus darbo neturėjo, neturėjo tokių pajamų, kad 2007 m. sausio mėnesį būtų galėjęs L. M. sumokėti 20000 litų įsiskolinimą, kaip nurodyta jos 2007-02-20 prašyme antstolei, tačiau prie to paties yra prierašas, kad J. S. 2007-02-01 vėl skolingas jai 20000 Lt alimentų skolos (vykdomoji byla 40 b.l.). Liudytoja R. M. patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad paskolos sutartis buvo sudaryta M. siekiant išgauti iš J. S. alimentų įsiskolinimą, jam buvo grasinama, kad jie paskųs antstolei ir jam nebeleis išvykti į užsienį. Tokie teismui pateikti duomenys leidžia teigti, kad, nors teoriškai paskolos sutartis tarp L. M., R. M. ir J. S. buvo sudaryta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau faktiškai tai buvo apsimestinė sutartis, nes ieškovai atsakovui sutartyje numatytos pinigų sumos neperdavė, o atsakovas iš jų pinigų faktiškai negavo, pripažintina, kad paskolos sutartis sudaryta nebuvo.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Byloje ieškovai pateikė duomenis, kad yra sumokėję 750,00 Lt žyminį mokestį (I tomas 3 b.l.) bei 300 Lt (I tomas 8 b.l) ir 800 Lt (I tomas 111 b.l.) atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys netenkintinas, ieškovų turėtos išlaidos neatlygintinos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies. Iš byloje pateikto 2010-01-26 mokėjimo kvito matyti, kad atsakovas, paduodamas priešieškinį, sumokėjo valstybei 780 Lt žyminį mokestį (I tomas 100 b.l.). Atsakovo atstovas pateikė teismui 2009-09-01 ir 2009-09-03 pinigų priėmimo kvitus, kad už teisines paslaugas iš J. S. paimta atitinkamai 300 Lt ir 700 Lt (II tomas 63, 63 b.l.) bei 2009-12-07 nurodymą pervesti grynus pinigus advokatui V. P. 2700 Lt sumoje (II tomas 64 b.l.), viso 5000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovo byloje pateiktų dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą, teismas šią sumą, teismas iš ieškovų atsakovui priteisia 2700 Lt atstovavimo išlaidų.

Vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis, iš ieškovų valstybei priteistino teismo turėto pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265 str. - 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškovų L. M. ir R. M. ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų, atmesti.

Atsakovo J. S. priešieškinį tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad 2008 m. vasario 28 d. paskolos sutartis tarp paskolos davėjų L. M. bei R. M. ir paskolos gavėjo J. S., sudaryta nebuvo, nes pinigai paskolos gavėjui nebuvo perduoti.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 780 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio, 2700 Lt (du tūkstančius septynis šimtus litų) išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 226,20 Lt (du šimtus dvidešimt šešis litus 20 ct) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.