- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-759-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02159-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- Utenos rajono savivaldybės tarybos
- Ieškovas
- Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-759-755/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Utenos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-185-356/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje ieškinį atsakovei Utenos rajono savivaldybės tarybai dėl 2014-08-28 sprendimo Nr. TS-252 „Dėl priedo skyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K.“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Vyriausybės atstovas Utenos apskrityje patikslintu ieškiniu prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimą Nr. TS-252 „Dėl priedo skyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) (toliau - (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) V. K.“ (toliau – Sprendimas). Nurodė, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ( toliau tekste_ SPĮĮ) 15¹ str. 6 d. numatyta, kad Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau – LNSS) viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieneriems metams. Teigė, kad mėnesinės algos kintamoji dalis negalėjo būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) 2013 metų veiklos finansiniai rezultatai buvo neigiami, todėl mėnesinės algos kintamoji dalis įstaigos vadovui negalėjo būti nustatyta. Teisės aktai, reglamentuojantys LNSS įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų darbo apmokėjimo tvarką nenumato galimybės taikyti Sprendimu nustatytą priedą, todėl Sprendimas yra neteisėtas. Ieškovė nurodė, kad Sprendimas yra nepagrįstas, nes nebuvo nurodyta jokių objektyvių (faktų) – darbo laiko apskaitos žiniaraščių ar kitų įrodymų Sprendime ar jo projekto rengimo medžiagoje. DK 197 str. numatyta taisyklė Sprendime netaikyta, nes nėra objektyvių duomenų nei apie darbuotojo darbo normą, nei apie padidėjusį darbų mastą ir konkretų to masto padidėjimą 40 proc.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos rajono savivaldybės taryba bei trečiasis asmuo VšĮ (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino ir Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014-08-28 sprendimą Nr. TS-252 „Dėl priedo skyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K.“ pripažino neteisėtu. Priteisė iš Utenos rajono savivaldybės tarybos valstybei 31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas vadovaujantis DK 2 str., 189 str., 197 str. normomis, nes (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nėra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, su juo buvo sudaryta darbo sutartis (SPĮĮ 15 str. 1 d., 28 str. 1 d. 6 p.,Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1 ir 2 dalys, 4 str. 5 d. 6 p.), todėl atsakovas, priėmęs ginčijamą sprendimą, juo nustatydamas tam tikrą priedą (duomenys neskelbtini), t. y. spręsdamas darbo apmokėjimo klausimą, veikė kaip darbo teisinių santykių subjektas, taigi ne viešojo administravimo srityje.Teismas nustatė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) finansinės būklės ataskaita pagal 2013 m. gruodžio 31 d. duomenis (8-47 b.l., t.1) – patvirtina, kad 2013 metų (duomenys neskelbtini) veiklos finansiniai rezultatai buvo neigiami, todėl atsakovas, vadovaudamasis SPĮĮ 15¹ str. 6 d. nuostatomis, centro (duomenys neskelbtini) neturėjo įstatyminio pagrindo nustatyti mėnesinės algos kintamosios dalies. Teismas, įvertinęs rašytinius bylos duomenis, nurodė, kad esant nepalankioms SPĮĮ 15¹ str. 6 d. nuostatoms, ASPĮ steigėjams buvo patarta ir rekomenduota ieškoti būdo, kaip dar iki SPĮĮ 15¹ str. 6 d. pakeitimo rasti galimybę LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantiems darbuotojams, remiantis DK normomis, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, skirti priedus, priemokas arba SPĮĮ 15¹ str. 7 d. pagrindu – premijas. Teismas nurodė, kad SPĮĮ yra specialus DK normų, reglamentuojančių darbo užmokestį, atžvilgiu, tačiau, pažymėjo, kad nėra draudimo DK normas, tame tarpe ir DK 197 str., šiuo konkrečiu atveju taikyti, nes minėtas specialus įstatymas - SPĮĮ darbo apmokėjimo, esant padidintam darbų mastui, nereglamentuoja. Po ginčijamo sprendimo priėmimo darbo sutartis, sudaryta su centro (duomenys neskelbtini), papildyta/pakeista nebuvo. Ginčijamas sprendimas yra įvykdytas, jo galiojimo terminas pasibaigė 2014-12-31, DK 224 str. 3 d. normos nustato, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto ir neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atvejus, CK 6.241 str. 1 d. 4 p. nustato, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta suma, išmokėta kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Centro (duomenys neskelbtini) darbo užmokestis ir kitos išmokos yra mokamos iš PSDF biudžeto lėšų, o atsakovas nėra šių lėšų savininkas, todėl atsakovas privalėjo veikti griežtai laikydamasis įstatymų reikalavimų, kadangi PSDF biudžeto lėšas naudoti privalo racionaliai ir ekonomiškai, įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo, kad ginčijamame sprendime buvo konkrečiai nurodyta, kad nustatomas priedas yra būtent už darbo masto padidėjimą, o ne už papildomų darbų, nesulygtų darbo sutartimi atlikimą. Atsakovas, vadovaudamasis DK 197 str. nuostatomis, privalėjo faktą – padidėjusį darbų mastą – nustatyti ne tik tuo tikslu, kad teisingai, t.y. proporcingai, apmokėti darbuotojui, tačiau ir tam, kad racionaliai ir ekonomiškai naudoti PSDF biudžeto lėšas. Teismas vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą įvykdė DK 197 str. reikalavimus, todėl ginčijamą sprendimą pripažino neatitinkančiu įstatymo (DK 197 str.) reikalavimų ir neteisėtu. Kadangi ginčijamo sprendimo galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl teismas sprendė, kad nebetikslinga jį panaikinti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Utenos rajono savivaldybės taryba prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti ieškovo Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje ieškinio. Nurodo, kad teismas formaliai įvertino aplinkybes – nepaisant byloje pateiktų įrodymų, 2013 m. (duomenys neskelbtini) veiklos ataskaitos, sutarčių, susijusių su projektų vykdymu, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dirbo darbą padidintu mastu. Teismas sprendė priešingai, remdamasis tik tuo, kad pavedimas dirbti darbą padidintu mastu ir priedas už šį darbą nenurodytas darbo sutartyje. Nesutinka su teismo pastebėjimu, jog privalėjo būti nurodyti ir darbai, kuriuos pavedama (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atlikti padidintu mastu, ir gautas jo sutikimas. Teigia, kad teismo tinkamai neįvertinos aplinkybės. Neatsiejama Sprendimo dalis yra jame nurodytas (duomenys neskelbtini) 2014-08-18 raštas Nr. 1.13-SD-696. Nurodo, jeigu viena darbo sutarties šalis prašo, kita sutinka, atskiro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutikimo dėl padidinto darbų masto krūvio ir jo apmokėjimo nebereikia. Viešojo administravimo įstatyme nėra nurodyta keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių – nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas rodo, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Teigia, kad tais atvejais, kai darbdavys neįformina apmokėjimo už darbą darbo sutarties pakeitimu nenurodant darbuotojui pareigos dirbti tam tikrus darbus padidintu mastu, bet tai padaro kitu dokumentu, šiuo atveju savivaldybės tarybos sprendimu, ši aplinkybė negali būti panaudota prieš darbuotoją, motyvuojant tokio įforminimo nebuvimu bei atsisakant laikyti teisėtu ir teisingu atlyginimu už faktiškai atliktą darbą. Tai yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose, todėl, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 197 str. nuostatas ir netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniu skundu nepateikiami jokie nauji faktai ar juos patvirtinantys įrodymai. Byloje jokie dokumentai nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kiek nors daugiau, ilgiau ar intensyviau, nei jam būtų priklausę dirbti pagal darbo sutartį, pareiginius nuostatus. Apeliaciniame skunde nurodomą Utenos PSPC 2014-08-18 raštą Nr. 1.13-SD-696 teismas tinkamai įvertino, jis tėra informacinio pobūdžio dokumentas, bet ne Sprendimo priedas. (duomenys neskelbtini) stebėtojų tarybos 2014-03-28 posėdžio aprašyme išdėstyta aiški įstaigos stebėtojų tarybos nuomonė dėl negalimumo įstaigos vadovui nustatyti kintamąją atlyginimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina,ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų .Remiantis šia įstatymo nuostata, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; kt.). Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 str.2 d. 2 punktas.
Ginčas byloje yra kilęs tarp Vyriausybės atstovo Utenos apskrityje tarnybos ir Utenos rajono savivaldybės tarybos dėl 2014 m. rugpjūčio 28 d. Utenos rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. TS-252 „Dėl priedo skyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K.“, kuriuo nuspręsta nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. skirti V. K. jo atlyginimo pastoviosios dalies 40 proc. dydžio priedą už padidintą darbų mastą iš įstaigos lėšų, skirtų darbo užmokesčiui (t.1, b.l. 8). Ginčo esmę sudaro tai ar ginčijamu Sprendimu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paskirtas 40 proc. priedas už padidintą darbų mastą, visų pirmą nustačius ar tokie darbai apskritai buvo atlikti, teisėtai ir pagrįstai, todėl šio ginčo išsprendimas betarpiškai liečia įstaigos vadovo teises ir pareigas. Šio ginčo išsprendimas, kolegijos vertinimu, betarpiškai liečia įstaigos vadovo, neįtraukto į bylą, teises ir pareigas, o pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinį, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų, o būtent dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K. materialiųjų teisių ir pareigų, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 str. 2 d. 2 p. Dėl šio skundžiamas sprendimas naikintinas bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą dalyvauti trečiuosius asmenis ir atitinkamai tikslinant ieškinio pareiškimą.
Pastebima, kad pirmosios instancijos teismas, nesant įtraukto į bylą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) V. K., ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu ir nepagrįstu Utenos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą, nors dar 2014-12-23 nutartimi, kuria nustatė ieškovui terminą nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, pats pažymėjo, kad ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad civilinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigoms, nurodė ieškovui spręsti klausimą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įtraukimo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje (t.1, b.l. 67-68). Ieškovui to nepadarius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pats, vadovaudamasis suteikta teise, privalėjo įtraukti V. K. į bylos nagrinėjimą( CPK 47 str.).Kadangi apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo negali pašalinti, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įtraukiant į bylą dalyvauti trečiąjį asmenį, t.y. pakartoti pirmosios instancijos teismo procesą.
Atsižvelgiant į tai, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015-05-08 sprendimas naikinamas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl materialinės teisės normų taikymo tikslumo nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.