- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- A17.-287-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00117-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Pažeidėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 21.5.2Administracinio nusižengimo protokolo turinys (ANK 609 str.)
- 21.1.6Teisenos kalba (ANK 568 str.)
- 21.9.1Pasirengimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą (ANK 627 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis T. A. 2019 m. balandžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 73-ANR_P-2001-2019 E. G. dėl to, kad ji
2019 m. balandžio 21 d., 2.10 val., (duomenys neskelbtini) pranešė bendrajam pagalbos centrui numeriu 112, kuris informavo tuo metu dirbusius Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnus, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos 15 metų sūnus 7 val. išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo, spėja, kad gali būti (duomenys neskelbtini) name. Pranešėja atsisakė nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą. Pranešėja neprisistatė, sūnaus vardo ir pavardės nepasakė. Nuvykus minėtu adresu pranešėja E. G. teigė, kad sūnus (kuris minimas pranešime) su ja negyvena. Sūnus gyvena Rusijoje, todėl pateikta informacija neatitiko tikrovės. E. G., žinodama, kad pagalba nereikalinga, iškvietė policiją.
Protokole nurodyta, jog E. G. tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama E. G. neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad tą naktį ji skambino į Bendrosios pagalbos centrą telefono Nr. 112 ne dėl to, kaip nurodyta protokole, jog jos 15 metų sūnus išėjo iš namų ir iki šiol negrįžo, ir, kad ji spėja, kad sūnus gali būti (duomenys neskelbtini) name. Ji Bendrajam pagalbos centrui rusų kalba paaiškino, kad jų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), nepilnamečiai vaikai, atvykę į jos kiemą, vartoja alkoholį, triukšmauja. Bendrojo pagalbos centro darbuotoja kalbėjusi su ja telefonu nemokėjo rusų kalbos ir negalėjo suprasti ko ji nori, todėl policijai pateikė netinkamą informaciją. Jos sūnus gyvena Rusijoje, su ja kartu negyvena ir ji neturėjo jokio reikalo kreiptis į policijos pareigūnus dėl sūnaus dingimo. Ji yra Rusijos pilietė ir lietuviškai nesupranta. Policijos pareigūnai protokolą surašė nedalyvaujant vertėjui. Protokolo tekstą jai iš lietuvių kalbos į rusų kalbą išvertė jos neblaivus vyras, kuris tą naktį jai padėjo susikalbėti su lietuvių kalbos nemokančiais pareigūnais.
Byla grąžintina administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai.
ANK 568 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis.
ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę kalbėti gimtąją kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos.
Vadovaujantis minėtomis teisės normomis, pareigūnai, surašantys administracinio nusižengimo protokolą, privalėjo suteikti visas galimybes administracinėn atsakomybėn traukiamai E. G. pasinaudoti vertėjo paslaugomis ir tinkamai išaiškinti, kokį pažeidimą padarė, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo protokolo turinio negali išversti jį surašęs (ar kitas) pareigūnas, apie tai aiškiai pažymint protokole ir tą patvirtinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Paskirti vertėją lietuvių kalbos nemokančiam asmeniui yra būtina, nes nedalyvaujant vertėjui surašant administracinio nusižengimo protokolą būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į gynybą. Procesinės kalbos užtikrinimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) garantuojamos teisės į gynybą, įtvirtintos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje, sudedamoji dalis. Ši Konstitucijos garantuojama teisė yra susijusi su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įvirtintu sąžiningo bylos nagrinėjimo proceso užtikrinimo reikalavimu, kai Konstitucijos 31 straipsnis nėra straipsnis sietinas išimtinai tik su baudžiamuoju procesu. Todėl teisės kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ar kitas proceso dalyvis moka, ir teisės naudotis vertėjo paslaugomis neužtikrinimas gali būti laikoma svarbia priežastimi taisyti administracinio nusižengimo protokole ir administracinio nusižengimo byloje esančius trūkumus.
Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad E. G. administracinio nusižengimo protokole paaiškinimą surašė rusų kalba, nei protokole, nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra duomenų, kad E. G. surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo suteikta teisė naudotis vertėjo paslaugomis ar administracinio nusižengimo protokolo turinį būtų išvertęs jį surašęs (ar kitas) policijos pareigūnas.
Byloje nesant rašytinių įrodymų, jog administracinio nusižengimo protokolą surašęs policijos pareigūnas supranta rusų kalbą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiama E. G. negalėjo tinkamai paaiškinti policijos pareigūnui situacijos aplinkybių, o policijos pareigūnas tinkamai išsiaiškinti E. G. kreipimosi pagalbos aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnas, surašęs administracinio nusižengimo protokolą, žinodamas, kad E. G. kalba tik rusų kalba, būtų išsireikalavęs iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašą ir tyręs aplinkybę, kokia kalba su E. G. kalbėjo Bendrosios pagalbos centro darbuotojas, ar jis apskritai suprato, apie kokį įvykį pranešė, ko prašė ir kokias aplinkybes nurodė skambinusi moteris.
Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 568 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba, administracinio nusižengimo protokole esantis E. G. paaiškinimas surašytas rusų kalba turi būti išvestas į lietuvių kalbą.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamai E. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka protokolui keliamų reikalavimų, bylos medžiaga nėra išsami, be to, buvo grubiai pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo moka, ir taip buvo neužtikrinta teisė naudotis vertėjo paslaugomis, todėl nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinį nusižengimą tyrusiai institucijai – Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, administracinio nusižengimo protokolo, surašyto E. G., turinio trūkumams pašalinti bei reikalingiems įrodymams surinkti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą grąžinti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui trūkumams ištaisyti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių arba Akmenės rūmus.