- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- I-347-505/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01809-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas D. Š. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 000 Eur neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde (b. l. 4), jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN) bausmę bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose atliko nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. Teigė, jog vienam asmeniui teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta teisės aktuose. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose trūko inventoriaus, dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę po 15 minučių, pataisos namų pasivaikščiojimo kiemelių stoguose, sienų izoliacijose, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijose naudojama kenksminga medžiaga asbestas, lovos pasenusios, ilgis nesiekia 1,80 cm. Pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose netinkamas vėdinimas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, todėl atliekant gamtinius reikalus pareigūnai galėjo stebėti pareiškėją, buvo pelių, blakių, nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valymo inventorius, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, prarastu pasitikėjimu savimi. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 18-26). Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją atvyko 2009 m. kovo 5 d. Pažymėjo, kad vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, tuomet likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamojo ploto. Pareiškėjo atžvilgiu minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose ir kamerų tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų ploto norma praktiškai pažeista nebuvo.
Pravieniškių PN nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, pareiškėjas per visą bausmės atlikimo laiką gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, taigi, jis turėjo galimybę pasinaudoti teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis, lankytis koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose. Net ir nustačius nedidelį ploto trūkumą, šis neatitikimas negalėtų lemti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes gyvenamojoje patalpoje nuteistajam privaloma būti tik naktį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad pataisos namų administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.
Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Į nuteistųjų gyvenamąsias patalpas šildymas tiekiamas centralizuotai. Sanitarinio mazgo kabinos įrengtos tinkamai pagal reikalavimus visose Pravieniškių PN 3-io sektoriaus kamerose.
Gyvenamųjų pastatų stogo dangoje yra asbestinio šiferio. Asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje nevykdomi darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių.
Pareiškėjas daug kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, skundėsi įvairiais sveikatos sutrikimais, buvo konsultuotas ir gydytas vidaus ligų gydytojo, gydytojo psichiatro bei gydytojo odontologo, siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų, įtakojusių jo sveikatos sutrikimus į Pravieniškių PN gydytojus nesikreipė. Pareiškėjas atlikdamas bausmę, Psichologinės tarnybos specialistų buvo ne kartą konsultuotas dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sutrikimų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos, blogėjančios sveikatos. Pareiškėjas ne kartą save žalojo susipjaustydamas bei pataisos namuose yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą.
Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, kam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN buvo pažeisti ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pataisos namuose pablogėjo jo sveikatos būklė. Atsakovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau konkrečiai neįvardijo iš ko konkrečiai susideda jo prašoma atlyginti žala, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovės atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens atstovas, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 77 str. 3 d.), todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.
Atsakovės atstovas prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį (b. l. 18-19).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimui jo prašomas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 4). Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo įkalinimo pradžios, t. y. 2009 m. kovo 5 d. (b. l. 28), nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Pravieniškių PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.
Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2009 m. kovo 5 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 6 d. (b. l. 10).
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, prašymas tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2013 m. rugsėjo 6 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad jo gyvenamosiose patalpose trūko ploto.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau tekste – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. Š. ginčui aktualiu laikotarpiu 3-iame sektoriuje nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 11,87 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,96 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 8 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 28,24 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 8 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 11,87 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,96 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2014 m. balandžio 2 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 28,24 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 11,87 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,96 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2015 m. sausio 15 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 35,07 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,92 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 20 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrį 4 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 17,50 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,83 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2015 m. liepos 15 d. buvo paskirtas gyventi į 12 būrį 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 11,87 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,96 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 15 d. iki 2016 m. balandžio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 9 būrį 9 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 33,92 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,65 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 2 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 28,24 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,13 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 7 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 6 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 30,16 kv. m, joje įrengta 8 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,77 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 30 d. buvo paskirtas gyventi į 1 būrį 1 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 12,16 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos (b. l. 19, 31), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,05 kv. m.
Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu 2-ame sektoriuje nuo 2015 m. spalio 28 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. buvo paskirtas gyventi į 11 būrį 1 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 60,60 kv. m, joje įrengta 19 miegamųjų vietų (b. l. 19), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,18 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. buvo paskirtas gyventi į 15 būrį 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 51,82 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 19), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,23 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. kovo 17 d. buvo paskirtas gyventi į 16 būrį 5 brigadą, kurios gyvenamasis plotas yra 52,05 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų (b. l. 20), todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,25 kv. m.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis bausmę atlikinėjo ir kamerų tipo patalpų kamerose. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas 3-iame sektoriuje nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 20, 34, 36).
Pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2013 m. spalio 7 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 8, kurios plotas 15,65 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,91 kv. m (b. l. 20, 34, 36).
Pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2014 m. sausio 27 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 20, 34, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. sausio 27 d. iki 2014 m. vasario 2 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 11, kurios plotas 16,27 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,06 kv. m (b. l. 20, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. vasario 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 20, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 26 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 2, kurios plotas 14,67 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,89 kv. m (b. l. 20, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., nuo 2014 m. balandžio 16 d. iki 2014 m. gegužės 1 d., 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 3, kurios plotas 13,13 kv. m, joje įrengta 3 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,37 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. birželio 4 d., nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2014 m. birželio 27 d., 2014 m. birželio 27 d. iki 2014 m. liepos 12 d., nuo 2014 m. liepos 12 d. iki 2014 m. gruodžio 9 d., nuo 2015 m. sausio 28 d. iki 2015 m. kovo 29 d., 2015 m. kovo 29 d. iki 2015 m. balandžio 8 d., nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 13, kurios plotas 5,38 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,69 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 5, kurios plotas 14,61 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,43 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 4, kurios plotas 13,63 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,40 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 12, kurios plotas 4,89 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,44 kv. m (b. l. 21, 35, 36).
Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d., nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 14, kurios plotas 4,88 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,44 kv. m (b. l. 21, 35, 36, 37).
Pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. balandžio 3 d., nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. balandžio 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 10, kurios plotas 15,10 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,77 kv. m (b. l. 21, 35, 37).
Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki 2016 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 17, kurios plotas 14,71 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7,35 kv. m (b. l. 21, 35, 37).
Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 12, kurios plotas 33,50 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,72 kv. m (b. l. 21, 35, 37).
Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 11, kurios plotas 32,39 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,56 kv. m (b. l. 21, 35, 37).
Pareiškėjas 2-ame sektoriuje nuo 2015 m. spalio 9 d. (12 parų) buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 14, kurios plotas 6,03 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,01 kv. m (b. l. 21).
Pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 22 d. (15 parų) buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 15, kurios plotas 6,37 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,18 kv. m (b. l. 22).
Pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 6 d. (13 parų), 2016 m. sausio 29 d. (14 parų), 2016 m. vasario 12 d. (14 parų), 2016 m. vasario 26 d. (14 parų), 2016 m. kovo 14 d. (7 paras) buvo paskirtas į kamerų tipo kamerą Nr. 1, kurios plotas 6,58 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,29 kv. m (b. l. 22).
Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas 96 paras atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurių plotas 0,14 kv. m ir 0,18 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir 690 parų kamerų tipo patalpose, kurių plotas 0,91 kv. m, 1,17 kv. m, 0,2 kv. m, 1,16 kv. m, 0,59 kv. m, 0,42 kv. m, 0,31 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerose nebuvo tinkamo vėdinimo, patalpose kaupėsi drėgmė.
Reikalavimai gyvenamųjų patalpų temperatūrai, apšvietai ir drėgmei reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 (galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 22 punkte numatyta, jog gyvenamosiose patalpose santykinė oro drėgmė turi būti 35-65 proc. šiltuoju metų periodu ir 35-60 proc. – šaltuoju metų periodu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (įsigaliojusioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau - HN 134:2015) 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas bei kamerų tipo patalpų, kuriose atliko paskirtas nuobaudas, netinkamos ventiliacijos. Byloje pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-28(17.4.1 2.12) higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 103-113), Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 3 d., atlikęs periodinę kontrolę, patikrinimo akte Nr. 36-234(7,8) higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo pažeidimų nenustatė (b. l. 114-118). Todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos ventiliacijos ir dėl to susikaupusios drėgmės, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, jog trūko inventoriaus.
Nuteistųjų gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais ir inventoriumi aprūpinamos vadovaujantis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad trūko inventoriaus, įrenginių, tačiau šios aplinkybės nedetalizavo (kokioje gyvenamojoje patalpoje kokio konkrečiai inventoriaus trūko), neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.
Reikalavimai pataisos namų kameros sanitarinio mazgo įrengimui yra nurodyti Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad netinkami įrengtas sanitarinis mazgas, todėl pareigūnai galėjo stebėti atliekantį gamtinius reikalus.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau –Taisyklės), 16.5 punktas nustato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant, ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti įrengtas klozetas arba unitazas. Daroma išvada, kad unitazo įrengimas kamerų tipo patalpose neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Kita vertus, LVAT nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015 m. birželio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Šiuo atveju atsakovo atstovas turėjo pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl netinkamai įrengto sanitarinio mazgo laikytinos nustatytomis.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje nebuvo valymo priemonių arba tokios priemonės nebuvo išduodamos.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei vykdyti visoms, susijusioms su laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimu įstaigoms privalomus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Patalpoms, kurias pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 punktas).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam neišduotų valymo priemonių yra bendro pobūdžio, jis nenurodė konkretaus atvejo, susijusio su galimu jo teisių pažeidimu neišduodant jam valymo priemonių, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus ar administraciją dėl valymo priemonių išdavimo, o ši jo prašymo netenkino, todėl abstrakčių, įrodymais nepagrįstų aplinkybių pagrindu negalimas atsakovo neteisėtų veiksmų neišduodant valymo priemonių pareiškėjui konstatavimas. Pažymėtina, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-28(17.4.1 2.12) nurodyta, kad išduodamos valymo ir dezinfekcinės medžiagos, patalpų valymui kiekviename būryje, baudos izoliatoriuje yra įdarbinti asmenys (nuteistieji), kurie pagal sudarytą grafiką valo jiems priskirtas patalpas (b. l. 106, 108)
Pareiškėjo teigimu, kamerų tipo patalpose buvo blakių, pelių.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose buvusių parazitų. Į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. balandžio 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-28(17.4.1 2.12) nurodyta, kad 2016 m. kovo 24 d. 3-io sektoriaus būrių Nr. 1, 10, 11, 8, 9, baudos izoliatoriaus, virtuvės patalpose atliktas nariuotakojų (blakių, tarakonų) naikinimas, patikrinimo metu minėtose patalpose tarakonų ir sliekų nenustatyta (b. l. 106), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akte Nr. PA.2-872(17.4.1. 2.12) pažymėta, kad gyvų blakių, tarakonų, erkučių 3-io sektoriaus 1 būryje neaptikta (b. l. 111-112). Atsižvelgiant į išdėstyta, pareiškėjo teiginiai dėl parazitų buvimo kamerų tipo patalpose ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su jo laikymu kamerų tipo patalpose kartu su rūkančiais asmenimis.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Higienos normos HN 76:2010 14 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Higienos normos HN 134:2015 7 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punktą asmenims, esantiems kamerų tipo patalpose, turėti tabako gaminius draudžiama.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas sutinka nuobaudą atlikti vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis, žalingas įprotis yra rūkymas (b. l. 119, 120, 123), todėl teismas pagal bylos duomenis atsakovo veiksmuose, patalpinant pareiškėją vienoje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis, pažeidimų nenustatė. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiškėjas jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru atmestini kaip neįrodyti (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas skundžiasi ir tuo, kad lovos buvo netinkamos naudoti, pasenę ir netvarkingos, jų ilgis nesiekė 1,80 cm, tačiau nepateikia šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų.. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigose lovų išmatavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogų, sienų izoliacijai, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacijai yra naudojama uždrausta medžiaga - asbestas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tvirtino, kad Pravieniškių PN gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje yra asbestinio šiferio (b. l. 24). Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam ar jo sveikatai kėlė gyvenamųjų patalpų konstrukcijoje buvęs asbestas. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose būtų buvę vykdomi remonto darbai, kurių metu susidaro sveikatai kenksmingos asbesto dulkės, tai patvirtina 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas Nr. 36-1248(7) (b. l. 51-54), todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl asbesto buvimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš jo teisės nusiprausti po šiltu dušu pažeidimo. Nurodė, kad nusiprausti duše buvo leidžiama tik kartą per savaitę 15 minučių. Sportuoti galėjo kiekvieną dieną, todėl pagal Higienos normos nuostatas, kuriose reikalaujama prie sporto salės įrengti dušą, jam turėjo būti sudaryta galimybė po sporto pasinaudoti šiuo dušu.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 30.1.- 30.7 punktuose buvo nustatyti reikalavimai sporto salėms ir kitoms sportui skirtoms patalpoms. Higienos normos HN 76:2010 30.6. punkte buvo nurodyta, kad prie sporto salės turi būti persirengimo kambarys, dušas, tualetas, patalpa valymo priemonėms. Šios teisės normos pažeidimu pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Pažymėtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo nauja Higienos norma HN 134:2015, kurioje reikalavimų sporto salėms ir kitoms sportui skirtoms patalpoms nėra nustatyta, todėl konstatuotina, jog iki 2015 m. lapkričio 1 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės dėl galimybės pasinaudoti dušu po apsilankymo sporto salėje.
Pareiškėjo teiginiai dėl šilto vandens nesuteikimo tinkamai asmeninei higienai palaikyti, atmestini, kadangi pats pareiškėjas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė vieną kartą per savaitę pasinaudoti karštu dušu, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 258 punkte. Ginčo laikotarpiu (iki 2015 m. lapkričio 1 d.) galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktas taip pat numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogiška nuostata reglamentuota ir Higienos normos HN 134:2015 (galiojančios nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) 44 punkte. Teisės aktai nenumato karšto vandens įrengimo kiekviename būryje ar kamerose, jog nuteistieji galėtų praustis kiekvieną dieną. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas pažeidė paminėtą teisinį reglamentavimą. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, neteisėti atsakovo veiksmai šiuo atveju nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, emocine depresija, pablogėjusia sveikata, prarastu pasitikėjimu savimi. Iš byloje pateiktos Pravieniškių PN Sveikatos priežiūros tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. pažymos Nr. 81(3)-420 duomenų matyti, jog jis daug kartų kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus, skundėsi įvairiais sveikatos sutrikimais, buvo konsultuotas ir gydytas vidaus ligų gydytojo, gydytojo odontologo, siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau pareiškėjas dėl blogų gyvenimo sąlygų, įtakojusių jo sveikatos sutrikimus, Pravieniškių PN į gydytojus nesikreipė (b. l. 45). Tačiau iš Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos 2016 m. rugsėjo 29 d. pažymos „Dėl nuteistojo D. Š.“ matyti, jog pareiškėjas nuo 2009 m. kovo 30 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. Psichologinės tarnybos specialistų buvo ne kartą konsultuotas dėl netinkamų sąlygų pataisos namuose, bendravimo ir adaptacijos sunkumų bei dėl šių priežasčių nuolat išgyvenamo streso, kylančios nervinės įtampos, blogėjančios sveikatos, siekdamas palengvinti stresinius išgyvenimus bei kylančią emocinę įtampą pareiškėjas ne vieną kartą save žalojo susipjaustydamas bei pataisos namuose yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ir bandymo žudytis“ įskaitą (b. l. 44). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog savęs žalojimą galimai lėmė netinkamos kalinimo sąlygos, jo paskyrimas į kamerų tipo patalpas.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad byloje nenustatyta, jog Pravieniškių PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, šiuo atveju minėtu laikotarpiu pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Juolab kad byloje kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nenustatyti, tai patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos paneigiančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 15 str. 1 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad 96 paras pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN bendrabučio tipo patalpose ir 690 parų kamerų tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, į tai, kad konstatuotas dušo neįrengimas prie sporto salių (iki 2015 m. lapkričio 1 d.), netinkamas sanitarinio mazgo įrengimas, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintinas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 1 500 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTĮ 56 str.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą pažymą apie 121,59 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 154).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)17-T-275-1561 nuspręsta D. Š. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje parengiant procesinius sprendimus ir atstovaujant pirmos instancijos teisme, paskiriant advokatą Ričardą Lilą (b. l. 78-79).
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.
Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybės naudai turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkinamas (žr. pvz.: LVAT 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.