Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant ieškovui E. K., jo atstovei advokatei I. M., atsakovei V. K., jos atstovei advokatei I. A., Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo E. K. ieškinį atsakovei V. K., institucija teikianti išvadą Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas E. K. ieškinį prašė tenkinti. Pagrindinis motyvas ieškiniui tenkinti yra, tai kad pablogėjo jo sveikata, dėl to negali susirasti darbo, pats pragyvena iš socialinės pašalpos 350 litų. Po santuokos nemokėjo išlaikymo sūnui, nes tarp jo ir atsakovės buvo toks žodinis susitarimas, kadangi jis visą savo turtą paliko atsakovei, o jam priklausančią dalį paliko sūnui S., todėl atsakovė sakė, kad iš jo nereikalaus teismo sprendimu nustatyto išlaikymo pinigais. Kol galėjo dirbo, o pablogėjus sveikatai dėl stuburo negali dirbti statybinių darbų. Registruotas darbo biržoje, tačiau kol kas jam darbas nėra siūlomas. Jis yra vidurinio išsilavinimo, turi statybininko ir apželdinimo vadybos specialybes. Tačiau šių darbų dirbti negali dėl nugaros skausmų. Neįgalumas jam nenustatytas, tačiau gali reikti atlikti stuburo operaciją. Po santuokos nutraukimo jo padėtis pasikeitė į blogą pusę, nes jis neturi būsto, asmeninių daiktų, pablogėjo sveikata, gyvena pas savo senelius. Jis pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau buvo suklaidintas, bet sprendimo neskundė. Mano, kad santuokoje įgyto buto vertė didesnė, nes butas buvo suremontuotas. Su sūnumi S. ryšių nepalaiko, santykiai nutrūkę, kiek reikia lėšų vaikui išlaikyti nežino. Jis pats pragyvena iš gaunamos pašalpos 350 litų, padeda močiutė.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. K. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad ji siekdama, kad vaikas kuo labiau būtų aprūpintas daug dirba, dėl to papildomai mokėsi ir dirba pusantro etato. Ji taip pat turi sveikatos problemų, turi kasdien kūrenti pečius. Sūnaus išlaikymui reikia – 1200 litų. Ji viena išlaiko butą, vaiką, nelieka pinigų pramogoms. Ieškovas visiškai nebendrauja su vaiku. Jos gaunamos pajamos apie 1700 litų, automobilį nusipirko, nes buvo būtina, kadangi dažnai tenka sūnų vežti į mokyklą, pas gydytojus, tačiau specialiųjų poreikių jis neturi. Sūnus S. mokosi 5 klasėje, lanko būrelius. Sūnus lanko krepšinį už tai reikia mokėti 50 litų per mėnesį, ir du kartus per savaitę vežioti iš Jiezno į Prienus apie 35 km. Maistui išleidžia ne mažiau kaip 400 litų, mokymosi priemonėms – 100 litų, papildomos anglų kalbos pamokos – 160 litų. Kadangi vaikas turi problemų su dantim, jų tvarkymui išleidžia apie 100 litų per mėnesį. Gydytis dantis sūnų vežioja į Alytaus miestą, kadangi ji dirba tai ne visuomet pati gali nuvežti jį pas gydytoją, todėl kartais nuveža jos brolis, o yra vežęs ir brolio draugas. Ji viena išlaiko butą, todėl jai tenka išlaikyti ir vaiko turto dalį. Būsto išlaikymas mėnesiui sudaro apie 200 litų. Vaikui pirko naują patalynę, naują dviratį, nes senas jau susidėvėjo. Tarp jos ir ieškovo nebuvo jokio žodinio sutarimo, kad ji nereikalaus piniginių lėšų. Jie abu santuokos teisinių pasekmių sutartį pasirašė atskirai, ieškovas pasirašė vadinasi sutiko su tokia sąlyga. Po santuokos nutraukimo ji gauna daugiau pajamų t.y. gaudavo 1300 litų, o dabar gauna apie 1700 litų. Nurodo, kad ieškovas vykdo nelegalią veiklą iš jos pragyvena, tačiau ji nieko negali pateikti, kad tai patvirtinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė I. A. ieškinį prašė atmesti ir nurodė, jog ieškovas visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir nors ieškovas teigia, kad jo teismo sprendimas netenkino, tačiau jo neskundė, todėl sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Atsakovė iš karto nesikreipė į antstolį, tikėdamasi, kad ieškovas gera valia vykdys sprendimą. Mano, kad ieškovas nepragyvena iš gaunamos 350 litų pašalpos, tačiau elgiasi nesąžiningai ir slepia savo turtinę padėtį. Ieškovas yra jaunas, turi specialybes, tačiau nedirba, nors nepateikė įrodymų, kad negali dirbti.

Liudytoja O. A. A. paaiškino, kad po santuokos nutraukimo pas ją namuose gyvena jos anūkas E. K.. Jam skauda nugarą jis negali dirbti, todėl ji padeda E. K., duoda jam pinigų. Atsakovė buvo sakiusi, kad iš ieškovo nereikalaus pinigų sūnaus S. išlaikymui, nes jis viską paliko atsakovei ir sūnui.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad atsakovė jo sesuo, viena gyvena su sūnumi. Ji turi sveikatos problemų, tačiau nesiskundžia. Kai reikia jis padeda atsakovei nuvežti vaiką pas dantų gydytoją. Buvo ir toks atvejis kai jis ir pats negalėjo S. nuvežti pas dantų gydytoją, tuomet nuvežė jo draugas V.. Žino, kad S. lanko būrelius.

Institucija teikianti išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, išvadoje nurodė, kad sprendimu priteisėtą išlaikymo dydį keisti vaikui nėra pagrindo, nes tai pažeistų nepilnamečio S. K. interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės sūnus (b.l.8). 2013 m. sausio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta šalių santuoką bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria iš E. K. priteisė nepilnamečio sūnaus S. K., išlaikymui nekilnojamąjį turtą – jam tenkančią asmeninės nuosavybes teise ½ dalį gyvenamosios patalpos buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ) esančio, (duomenys neskelbtini), 10750 Lt vertės, išdalijant nekilnojamo turto vertę iki sūnaus S. K. pilnametystės sūnui kas mėnesį skiriama išlaikymo suma sudaro 108,59 Lt. E. K. įsipareigoja mokėti sūnaus S. K. išlaikymui po 320 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2013 m. sausio 10 d. iki sūnaus S. K. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti nepilnamečiui S. K. priklausančią ½ dalį turto ir pinigines lėšas uzufrukto teise valdyti V. K. iki sūnaus pilnametystės (b.l.9-11). Minėto sprendimo pagrindu 2014 m. kovo 5 d. atsakovei, kaip išieškotojai, buvo išduotas vykdomasis raštas (b.l.22), kuris buvo pateiktas vykdyti antstolės D. M. kontorai, pagal kurį išlaikymo įsiskolinimas 2014-03-01 yra 4377 Lt (b.l.22). VSDFV duomenimis ieškovas nedirba nuo 2013-05-27 kuomet darbo sutartis buvo nutraukta jo iniciatyva (b.l.16,17). VĮ Registrų centras duomenimis E. K. nekilnojamųjų daiktų neturi (b.l.14). Ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b.l.13). E. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2014-03-26 yra (duomenys neskelbtini) (b.l.15). Iš medicininių dokumentų matyti, kad E. K. skundžiasi stuburo skausmais (b.l.18,19), skirtas gydymas, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2013-02-26 iki 2013-03-15, pasikartojus stuburo skausmas išduotas nedarbingumo pažymėjimas nuo 2014-06-03 iki 2014-07-14 (b.l.51). Medicininiai duomenys patvirtina, kad E. K. nustatyta stuburo juosmens osteochondrozė, ateityje galima operacija (b.l.141-143,147). Pranešimu apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą patvirtinama, kad E. K. dėl ligos nedarbingas laikotarpiu nuo 2014-09-13 iki 2014-09-19 (b.l.120). Prienų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pažymos patvirtina, kad E. K. nuo 2014-03-01 iki 2014-06-01 paskirta 350 litų pašalpa (b.l.20), nuo 2014-06-01 iki 2014-09-01 paskirta 350 litų pašalpa (b.l.52), nuo 2014-09-01 iki 2014-12-01 paskirta 350 litų pašalpa (b.l.144). Nuo 2014-03-06 E. K. įregistruotas darbo biržoje (b.l.21).

Atsakovės V. K. ir S. K. vardu registruotas butas esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.61), atsakovės vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l.62,63). Atsakovė dirba Jiezno globos namuose gaunamos pajamos apie 1800 litų per mėnesį (b.l.56,57). Jos vardu įregistruota transporto priemonė Audi A4 (b.l.64). Bendras šeimos išlaidas maistui pavirtina kasos čekiai ((b.l.69,70), išlaidas vaistams, vitaminams patvirtina vaistinės čekiai (b.l.71), išlaidas vaiko lavinimui, ekskursijoms, atostogoms, telefono apmokėjimui patvirtinami pridedamais dokumentais (b,l.72-75). Mokamus mokesčius už vandenį, atliekų tvarkymą, už elektrą, už buto šildymą, patvirtina V. K. atlikti mokėjimai (b.l.76-82). Atsakovės pateiktais duomenimis, patvirtinama, kad ji turi išlaidų automobiliui, remontavo kaminą, pirko vaikui kompiuterį, vaiko poreikiams įvedė internetą, pirko dviratį, patalynę (b.l. 83–91, 123,124). Atsakovės rašyti rašteliai mokyklos direktoriui tvirtina, kad S. K. dėl negalavimų, vykimo pas dantų gydytoją praleido pamokas (b.l.128-134). Gydytojo rašytinė informacija patvirtina, kad S. K. lankosi odontologiniame kabinete, atvyksta pora kartų į mėnesį, reiks lankytis dar 3-4 metus, vienas apsilankymas kainuoja 50 litų (b.l.97).

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti pajamas, reikalingas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, tačiau turi sveikatos problemų susijusių su stuburo skausmais, po santuokos nutraukimo nėra sukūręs kitos šeimos, nuo 2013-05-27 neturi darbo, nuo 2014-03-06 yra registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, nuo 2014-03-01 gauna 350 litų pašalpą iš kurios gyvena ir kaip nurodė ieškovas jam padeda močiutė. Ieškovas savo nuosavo būsto neturi, gyvena pas senelius namuose, kurie jam padeda pragyventi, neturi kitų išlaikytinių. Nors medicininiai duomenys patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų, jis dėl ligos buvo kelis laikotarpius nedarbingas, tačiau nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas. Atsakovė turi nuosavą būstą, kuris priklauso jai ir jos sūnui S. K.. Atsakovė dirba, turi nuolatines pajamas, iš kurių ji ir sūnus S. K. pragyvena, kitų pajamų atsakovė neturi, teismo sprendimu nustatyto išlaikymo ieškovas nemoka. Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi, turi savo vardu registruotą žemės sklypą su namu ir priklausiniais, kuriame kaip nurodė atsakovė gyvena jos motina. Po santuokos nutraukimo, esant būtinybei įsigijo automobilį. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai - tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs - amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turintis sveikatos problemų, tačiau neįgalumas nenustatytas. Atsakovė V. K. yra jauna ir darbinga moteris, papildomai mokėsi, dirba, kad galėtų daugiau dirbti ir uždirbti, tam, kad kuo geriau patenkintų vaiko poreikius.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visetą darytina išvada, kad po Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo 2013-01-14 priėmimo ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė. Nuo 2013-05-27 nedirba, todėl neturi pastovių pajamų šaltinio. Kad ieškovo turtinė padėtis nėra gera patvirtina ir tai, kad nuo 2014-03-01 jam socialinės paramos skyriaus yra paskira socialinė pašalpa trim mėnesiams ir jos mokėjimas pratęstas iki 2014-12-01. Nors ieškovas turi statybininko ir apželdinimo vadybininko specialybes, tačiau nurodė, kad šių darbų negali dirbti dėl stuburo skausmų. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas turi sveikatos problemų ir ateityje galima operacija. Nors išrašai iš medicinos dokumentų tvirtina, kad ieškovui nustatytas sveikatos problemos, tačiau nedarbingumo lygis ir neįgalumas jam nenustatytas. Ieškovas nuo 2014-03-06 yra registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra darbingas, jauno amžiaus turi susirasti darbą pagal savo sveikos būklę.

Sprendimu šalys susitarė, kad sūnaus S. K. išlaikymui priteisti iš pareiškėjo E. K. nekilnojamąjį turtą – jam tenkančią asmeninės nuosavybes teise ½ dalį gyvenamosios patalpos buto, esančio, (duomenys neskelbtini), 10750 Lt vertės, išdalijant nekilnojamo turto vertę iki sūnaus S. K. pilnametystės sūnui kas mėnesį skiriama išlaikymo suma sudaro 108,59 Lt. E. K. įsipareigoja mokėti sūnaus S. K., išlaikymui po 320 Lt kas mėnesį, mokamų periodinių išmokų nuo 2013 m. sausio 10 d. iki sūnaus S. K. pilnametystės. Nors ieškovas nurodė, kad tokį susitarimą sudarė, tačiau žodžiu su atsakove buvo sutarę, kad ji nereikalaus piniginių išmokų, tačiau tai nėra reikšminga aplinkybė, kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas. Priešingai, ieškovas, būdamas apdairus ir sąžiningas, išlaikymo pareigą tokiu atveju privalėjo vykdyti pats geranoriškai, o ne nusišalinti nuo išlaikymo pareigos tai motyvuojant nesuvokimu. Nors ieškovas nurodo, kad buto vertė buvo didesnė nei nurodyta Registrų centro duomenimis, tačiau priimant sprendimą 2013-01-14 buto vertė buvo nustatyta, pagal Registrų centro duomenis, kitų duomenų dėl turto vertės nebuvo pateikta, todėl teismas buto vertę nustatė gautais duomenimis sprendimo priėmimo metu (CK 3.4, 3.119 str.)

CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Jei vienam iš tėvų pareiškiamas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo, tai priteisiamo išlaikymo dydis turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant ir į kito iš vaiko tėvų gaunamas pajamas. Taigi, didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo, išlaikymo naštos negalima perkelti kartu su vaiku gyvenančiai motinai. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo sumažinimo. Vadovaujantis CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, tokio amžiaus vaikams išlaikyti turėtų būti skirta apie 1000 Lt. Taikant proporcingumo principą, atsižvelgiant į šalių gaunamas pajamas, turtinę padėtį, vaiko poreikius, darytina išvada, kad vaiko poreikiams tenkinti ieškovas ir atsakovė turėtų skirti po 500 Litų išlaikymo sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo ir atsakovo turtinė padėtis ir galimybės išlaikyti savo vaiką nėra lygios. Ieškovas pakankamą laiko tarpą nedirba, turi sveikatos problemų, nors ir nėra nustatytas nedarbingumas, ieško darbo, pragyvena iš gaunamos 350 litų socialinės išmokos. Nenustatyta, kad ieškovo turtinė padėtis, susiklostė dėl jo paties tyčinių veiksmų, kad jis turėtų žalingų įpročių, kurie būtų turėję įtakos jo padėties pablogėjimui. Ieškovė dirba, gauna stabilias pajamas, kurios yra padidėję palyginus su jos gautomis pajamomis iki santuokos nutraukimo, turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, automobilį. Iš aptarto darytina išvada, kad ieškovo turtinė padėtis, lyginant su atsakove šiuo metu yra prastesnė ir ieškovo turtinė padėtis iš esmės po santuokos nutraukimo yra pasikeitusi. Todėl ieškovo galimybės teikti 2013-01-14 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu pritiestą dydžio išlaikymą, teismo manymu, yra mažesnės.

Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Nors ieškovas prašo išlaikymą sūnui nustatyti tik turtu ir nepriteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis. Tačiau išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, kurios ½ priteista sūnaus S. K. išlaikymui yra jo ir atsakovės gyvenamasis būstas, kurio vertė yra neaukšta10750 Litų (sprendimo priėmimo metu) ir nėra galimybės jo realizuoti tam, kad būtų patenkinami vaiko poreikiai. Kadangi nepilnamečiui S. K. išlaikymui priteisto turto vertė yra mažesnė ne nustatyta išlaikymo suma jam išlaikymas priteistinas ir periodinėmis išmokomis. Analizuodamas vaiko poreikių turinį ir apimtį, vertindamas tėvų turtinę padėtį, įvertinęs visas aplinkybes ir įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškinys tenkintinas iš dalies. Išlaikymas S. K. sumažintinas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo iki 160 Lt išlaikymo dydžio.

Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas, įrodė savo turtinės padėties iš esmės suprastėjimą po 2013-01-14 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo, tačiau neįrodė vaiko poreikių sumažėjimo, tačiau jis negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui vykdymo ir nagrinėjamu atveju reikalauti, kad teismas jo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo sumažintų t.y. pakeisti pareigą mokėti dalį išlaikymo periodinėmis išmokomis. Ta aplinkybė, kad ieškovui, per sunku teikti tokio dydžio išlaikymą, neatleidžia ieškovo, kaip S. tėvo, nuo absoliučios pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, išlaikyti savo vaiką iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Atsakovė, proporcingai jos turtinei padėčiai, priešingai ieškovui mokyklinio amžiaus sūnaus išlaikymui skiria didesnę nei ieškovas pinigų sumą, ką pagrindžia vaiko poreikiai ir kiti faktiniai bylos duomenys, be to, ji nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su ja neišvengiamai prisiima ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, ypač atsirandančių dėl vaiko parengimo mokslo metams, apmokant vaiko ugdymo užklasinėje srityje išlaidas bei pragyvenimo išlaidas. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė neįrodė vaiko išlaidų dydžio, tačiau vaiko poreikių – papildomi užsiėmimai, išvykos, susijusios su sportine veikla, nereikalauja papildomo įrodinėjimo tenkinti būtinus S. poreikius (vystymosi sąlygas) – maistui, aprangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 1 d.). Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl didesnės sumos nei MMA, atsakovė nepagrindė išlaikymo sumos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes spręstina, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimu priteistas 320 Lt išlaikymo dydis mažintinas iki 160 Lt. Tokia teismo išvada daroma įvertinus dabartinę šalių turtinę padėtį.

Bylinėjimosi išlaidos.

Patenkinus ieškinį iš dalies (50 procentų), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovui iš atsakovės priteisiama turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis. Ieškovas sumokėjo 72,00 Lt žyminio mokesčio (b.l.6) ir turėjo 1000,00 Lt išlaidos advokatui apmokėti (b.l148). Ieškovui iš atsakovės priteisiama 36,00 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė sumokėjo 900,00 Lt advokatui apmokėti (b.l.156,157) ir turėjo 32,00 Lt išlaidų už pažymas (b.l.151–155). Atsakovei iš ieškovo priteisiama 450,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 16.00 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio mėn. 14 d. sprendimu, patvirtintą 2012-12-18 sutarties 5 p., dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalyje dėl kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, ir nustatyti iš E. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus S. K. a/k (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą, sumažinti iki 160 Lt/ 46,34 EUR (šimtas šešiasdešimt litų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos t.y. 2014-04-10 iki sūnaus S. K. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis sumomis uzufrukto teise valdyti V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės.

Priteisti iš ieškovo E. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K. 466,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. K. 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 36,00 (trisdešimt šeši litai) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.