- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-19
- Bylos Nr.
- I-1331-815/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- J. D., E. U., T. Š., V. P., R. B., G. Z., V. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. D., E. U., T. Š., V. P. (V. P.), R. B., G. Z., V. A. skundus atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundais, prašydami priteisti neišmokėtą darbo užmokestį (t. 1, b. l. 1–5, 35–38, 65–68, 94–100, 126–129, 154–157; t. 2, b. l. 2–7). Be to, pareiškėjai T. Š. prašo panaikinti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) pavaldžios įstaigos – Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 9-5997(09), R. B. prašo panaikinti Vilniaus PN 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 9-5993(09), G. Z. prašo panaikinti Vilniaus PN 2013 m. spalio mėn. 14 d. sprendimą Nr. 9-6117(09).
Pareiškėjai skundus iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, be kita ko nurodo, pareiškėjas J. D. yra statutinis valstybės tarnautojas, pareigūnas, dirbantis Vilniaus PN. E. U. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu ėjo Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) pareigas, jo pareigybės lygis – (duomenys neskelbtini), pareigybės kategorija – (duomenys neskelbtini) rangas (duomenys neskelbtini), kvalifikacinė kategorija – (duomenys neskelbtini). T. Š. nuo (duomenys neskelbtini) dirba Vilniaus PN, nuo (duomenys neskelbtini) eina Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas (statutinis valstybės tarnautojas), pareigybės lygis – (duomenys neskelbtini), pareigybės kategorija – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacinė kategorija. V. P. pažymėjo, kad eina tarnybą Vilniaus PN. R. B. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) dirba Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigose (statutine valstybės tarnautoja). Jos pareigybės lygis – (duomenys neskelbtini), pareigybės kategorija – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacinė kategorija. G. Z. savo skunde teismui nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki dabar dirba Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) prižiūrėtojo pareigose. Jo pareigybės lygis – (duomenys neskelbtini), pareigybės kategorija – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jam buvo suteikta (duomenys neskelbtini) kvalifikacinė kategorija. V. A. savo skunde teismui pažymėjo, kad taip pat yra statutinis valstybės tarnautojas – pareigūnas, dirbantis Vilniaus PN.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus pataisos namai, atstovaujantis ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose į pareiškėjų skundus pripažįsta, kad taikant iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusias teisės aktų nuostatas pareiškėjams sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis, t. y. neišmokėta darbo užmokesčio dalis 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. spalio 1 d. laikotarpiu, prašo: pareiškėjų reikalavimams taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 m. ieškinio senatį; atidėti teismo sprendimo dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo vykdymą, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus PN neturi papildomai skirtų valstybės biudžeto asignavimų (t. 1, b. l. 13-14, 45-46, 74-75, 104-105, 137-138, 162-163, t. 2, b. l. 24-25).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. D., E. U., T. Š., V. P., R. B., G. Z., V. A. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtą tarnybinio atlyginimo dalį (apskaičiavimo lentelės, t. 1, b. l. 16-20, 48-52, 77-81, 107-111, 140-142, 165-166, t. 2, b. l. 26-30). Pabrėžtina, kad atlyginimai buvo sumažinti įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.
Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime taip pat konstatuota, kad tinkamas atsakovas yra institucija, kurioje pareiškėjas ėjo pareigas, todėl iš Lietuvos valstybės priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį negalima dar ir dėl šio motyvo.
Remiantis tais pačiais argumentais, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų dėl Vilniaus PN 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 9-5997(09), 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. 9-5993(09), 2013 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. 9-6117(09) panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. D., E. U., T. Š., V. P. (V. P.), R. B., G. Z., V. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.