- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-822-259/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“
- Atsakovas
- A. Ū.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. Ū. dėl skolos ir negautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. Ū. ieškovės naudai 1 200,00 Eur negrąžinto kredito, 188,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 45,00 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 59,01 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 200,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-10-29), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 34,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo A. Ū. 2019-10-29 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-grzvb2yj, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 853,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 324,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-04-03. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020-04-23 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimą priteisti skolą ir negautas pajamas reiškia reikalavimo teisę į atsakovą įgijusi ieškovė.
2. Atsakovas A. Ū. atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „Legal balance“ iš atsakovo A. Ū. 1 200 Eur negrąžintą kreditą, 188,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 45 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 59,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, po 39 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 1 200 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau kai iki sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 29 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gruodžio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsniai). Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, darė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priteisti skolą, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1 200 Eur negrąžinto kredito, prašomų priteisti 188,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 45 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos.
5. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą priteisti 59,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, nurodė, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu ir tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Ieškovė, siekdama pagrįsti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodo, kad tiek pradinė kreditorė, tiek ji yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų / kreditų teikimo veiklą. Pradinė kreditorė pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinė kreditorė, siekdama gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinė kreditorė gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinusi atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą. Atsakovui pažeidus sutartinius įsipareigojimus, ieškovė negavo pajamų, kurių pagrįstai tikėjosi, todėl teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiama 59,01 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir 39 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 1200 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo bet ne ilgiau iki sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 29 d., kadangi ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos atsakovui turint teisę visą vartojimo kredito sumą grąžinti anksčiau nei baigtųsi sutarties terminas.
6. Dėl ieškovės prašymo priteisti 39 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 12 00 Eur nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas pažymėjo, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo dėl laikotarpiu nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, todėl ieškovės reikalavimas dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 200 Eur nuo sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuo bylos iškėlimo teisme dienos kompensuojamąją funkciją atlieka ieškovės prašomos priteisti 5 procentų metinės palūkanos, kurias taip pat priteisė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
7. Teismas priteisė ieškovei ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes tenkindamas ieškinį iš dalies, tenkino ieškovės reikalavimus, nuo kurių mokamas žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Legal balance“ prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantui UAB Legal Balance iš atsakovo A. Ū. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių) dydį kreditorius privalo įrodyti. Tokių negautų pajamų (nuostolių) pagrįstumo ir jų dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, teismų praktika 52, p. 71). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, neatsižvelgė į šį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą.
8.2. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas sutarties specialiosiose sąlygose – 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo, šiuo atveju atsakovo, bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ji buvo nutraukta ir pradinis kreditorius negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimą iš pradinio kreditoriaus pareiškė ieškinį atsakovui ir dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinio kreditoriaus, kurio teises perėmė apeliantė, teisėtas lūkestis buvo sudarytas iš dviejų dalių: 1) lūkestis, pagrįstas tuo, kad atsakovas visą sutarties laikotarpį prievolę vykdys tinkamai ir nustatytais terminais; 2) lūkestis, kad jeigu atsakovas tinkamai sutarties nevykdys ir ji bus nutraukta, tai atsakovas padengs visas dėl tokio netinkamo sutarties vykdymo pradinio kreditoriaus patirtas negautas pajamas. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtiną faktą, kad apeliantė patiria nuostolius negautų pajamų forma tol, kol atsakovas negrąžina pasiskolintos vartojimo kredito sumos.
8.3. Apeliantei nesuprantama, kodėl sutarties termino pabaigos datą pirmosios instancijos teismas kartu laikė ir absoliučia negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigos data. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai joks stebuklas neįvyksta. Apeliantė ir toliau neatgauna atsakovei suteiktos vartojimo kredito sumos, atsakovas ir toliau šia suma arba už ją įsigytais daiktais naudojasi bei laivai disponuoja, o apeliantė ir toliau netenka atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, tuo apsaugant ir atsakovo interesus. Todėl būtent su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, pirmosios instancijos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą. Toks negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, paskolos davėjai nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog tarp pradinio kreditoriaus UAB „BnP Finance“ ir atsakovo vartojimo kredito gavėjo A. Ū. 2019-10-29 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-grzvb2yj, kuria atsakovui buvo suteiktas 1 200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 853,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 39,00 proc.) ir 324,00 Eur administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nesilaikė sudarytos sutarties sąlygų, todėl ieškovė iniciavo su atsakovu sudarytos sutarties nutraukimą nuo 2020-04-03. Ieškovė, perėmusi pradinės kreditorės turimą reikalavimo teisę į atsakovą, kreipėsi su ieškiniu į teimą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. Ū. ieškovės naudai 1 200,00 Eur negrąžintą kreditą, 188,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 45,00 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 59,01 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1 200,00 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-10-29), bei 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
13. Pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo išsprendė taip: priteisė ieškovei iš atsakovo 59,01 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, po 39 procentus metinių palūkanų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. nuo 1 200 Eur negrąžinto kredito sumos ir atitinkamai kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo likusios negrąžinto kredito sumos iki visiško grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2022 m. spalio 29 d. Ieškovės reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022-10-29) iki visiško kredito grąžinimo dienos teismas atmetė. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas, skundžia ieškovė, skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas be pagrindo netenkino reikalavimo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė mano, kad paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe; su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta; su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, pirmosios instancijos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaigą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
15. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
16. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, sprendžia, jog ieškovės reikalavimo dėl 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis, nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Nors apeliantė nurodo, kad jeigu po Sutarties termino pabaigos atsakovas vis dar nebus grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovei atsiras nuostoliai, tačiau šie apeliantės argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo Sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 39 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų Sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Be to, šių apeliantės prašomų negautų pajamų (nuostolių) gavimo realumas nėra įrodytas. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino.
18. Pirmiau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 32 Eur (1 200 Eur x 39 proc. x 3 metai) x 0,03 proc. x 75 proc.) žyminį mokestį, kuris skaičiuotinas vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nes ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalyje dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas periodinėmis išmokomis, t. y. 39 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 200,00 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-12-13) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taigi, ieškovė nėra sumokėjusi 17 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą priėmė nepareikalavęs apeliantės sumokėti likusią 17 Eur žyminio mokesčio dalį, Kauno apygardos teismas, atmetęs ieškovės skundą, valstybei priteisia iš apeliantės 17 Eur žyminio mokesčio sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 306 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance (į. k. 302528679) 17 Eur žyminio mokesčio sumą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.