Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Nutarimo, kuriuo taikyta pareiškėjai ekonominė sankcija (144 Eur bauda) už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 23.05 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje darbuotoja H. Ž.-D., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui Š. T. už 16,90 Eur pardavė atidarytą butelį (be kamštelio) degtinės „Stumbras Šimtmečio degtinė“ (0,7 l talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio), kurį Š. T. išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. 2017 m. gruodžio 22 d. apie 23.15 val. pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje darbuotoja H. Ž.-D., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pirkėjui R. V. už 36 Eur pardavė atidarytą butelį (be kamštelio) viskio „Ballantines“ (1 l talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio), kurį R. V. išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

Departamentas, vadovaudamasis Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. 10-S31971(11.24E-10-13) ir Departamento surinkta medžiaga nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai priklausančiame bare, kurio adresas: Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), nuo 22 val. iki 8 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais ir neužtikrino, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui).

Departamentas, išnagrinėjęs Įstatymo pažeidimo bylą, 2018 m. gegužės 24 d. priėmė Nutarimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjai priklausančiame Bare, pirmadieniais–šeštadieniais nuo 20 iki 10 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešimui, neužtikrinant, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, ir tokiu būdu yra pažeidžiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas. Už Nutarime nurodytą pažeidimą pareiškėjai paskirta 144 Eur bauda.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Vykdydama valstybinę alkoholio kontrolės politiką, valstybė, be kita ko, siekia riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, taip pat skatinti juridinius asmenis, kurie verčiasi alkoholio verslu, prisidėti įgyvendinant valstybės alkoholio kontrolės politiką (Įstatymo 3 straipsnio 4 ir 6 punktai).

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka reglamentuota Įstatymo 18 straipsnyje. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad minėta teisės norma savo pobūdžiu yra dvejopa: pirmoji jos dalis įtvirtina draudimą, t. y. uždraudžia alkoholinių gėrimų prekybą pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val. viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, o kita – įtvirtina išimtį iš bendrosios taisyklės, t. y. nustato, kad draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte suformuluota elgesio taisyklė yra skirta alkoholiu prekiaujančiam ūkio subjektui, o ne pirkėjui. Išimtimi iš bendros taisyklės pasinaudoti galima, kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvios sąlygos: visus alkoholinius gėrimus nustatytu laiku privalu parduoti tik pilstomus bei tik vartojimui vietoje. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, konstatuotinas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja įvykdė pirmąją Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą sąlygą – alkoholiniai gėrimai nustatytomis valandomis buvo parduoti buteliuose, parduodant atidarytą butelį (be kamštelio). Nutarime konstatuota, kad pareiškėja neįgyvendino antrosios sąlygos ir neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Šią išvadą Departamentas grindžia aplinkybe, kad pareiškėja neužtikrino, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje, nesiėmė efektyvių priemonių, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami Bare, o priešingai – sudarė sąlygas gėrimus išsinešti buteliuose.

Pažymėtina, jog alkoholiniais gėrimais prekiaujančiam ūkio subjektui nustatyta pareiga imtis efektyvių ir pagrįstų priemonių, iš tikrųjų apribojančių pirkėjui galimybę nustatytu laiku nupirktus alkoholinius gėrimus išsinešti iš pardavimo vietos. Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas inter alia (lot. be kita ko) dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami kavinės, kaip ekonominio vieneto, teikiamos paslaugos būdu. Tai reiškia, kad tokie kavinės darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo bei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais. Todėl tam tikri nurodytų įstatymų pažeidimai, padaryti kavinės darbuotojų, laikytini ūkio subjekto padarytais pažeidimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-678/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-2732/2011). Toks Įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017).

Įmonės padarytą Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą patvirtina Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2-ojo PK 1-ojo VS vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas, pirkėjo R. V. rašytinis paaiškinimas, pirkėjo Š. T. 2017 m. gruodžio 22 d. rašytinis paaiškinimas, liudytojo M. S. 2017 m. gruodžio 22 d. rašytinis paaiškinimas, vaizdo įrašai ir kiti byloje esantys duomenys.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 1-ojo VS vyriausioji tyrėja M. P. 2017 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju M. K., po 23 val. prie Įmonės viešojo maitinimo vietos pastebėjo žmonių susibūrimą. Netrukus iš Įmonės viešojo maitinimo vietos išėjo du vaikinai, vienas iš jų, kaip Nutarime nurodoma, M. S., rankose nešėsi butelį degtinės „Stumbras Šimtmečio degtinė“ (0,7 l talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Apklausus vyriškius jie paaiškino, kad Š. T. apie 23.05 val. Įmonės viešojo maitinimo vietoje už 16,90 Eur įsigijo degtinės „Stumbras Šimtmečio degtinė“ (0,7 I talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Policijos pareigūnė nurodė, kad degtinės butelis buvo be kamštelio. Anot policijos pareigūnės, abu vyriškiai paaiškino, kad Įmonės darbuotoja leido alkoholinį gėrimą išsinešti iš Įmonės viešojo maitinimo vietos ir nieko nesakė apie tai, kad alkoholinius gėrimus leidžiama vartoti tik vietoje. Vėliau, apie 23.15 val., buvo pastebėtas į Įmonės viešojo maitinimo vietą atvykęs dar vienas vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo R. V., kuris netrukus iš Įmonės viešojo maitinimo vietos išėjo rankose nešdamasis butelį viskio „Ballantines“ (1 1 talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). R. V. policijos pareigūnams paaiškino, kad barmenė nusuko kamštelį nuo alkoholinio gėrimo ir nieko nesakiusi, kad alkoholį reikia vartoti vietoje, padavė jam į rankas. Vyriškis už alkoholinį gėrimą sumokėjo 36 Eur. Policijos pareigūnė M. P. nurodė, kad paėmus rašytinius paaiškinimus iš pirkėjų, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 00.15 val. užėjo į Įmonės viešojo maitinimo vietą. Apžiūrėjus viešojo maitinimo vietą nustatyta, kad nėra stalų su kėdėmis, klientų, kurie valgytų maistą nebuvo, nebuvo matyti, kad Įmonės viešojo maitinimo vietoje prekiaujama maisto produktais ar užkandžiais (tik traškučiais), nebuvo virtuvės, kurioje būtų gaminamas maistas. Įmonės viešojo maitinimo vietoje metaline pertvara atskirta klientų zona nuo zonos, kurioje dirba barmenė. Barmenė parašė paaiškinimą dėl alkoholinių gėrimų pardavimo draudžiamu laiku. Paprašius jos pateikti antrą paaiškinimą dėl pinigų neatitikties kasoje, jį parašiusi, po pokalbio telefonu, paaiškinimą suglamžė ir išmetė į šiukšlių dėžę. Jos paaiškinimas buvo išimtas iš šiukšlių dėžės ir pridėtas prie bylos. Policijos pareigūnė patvirtino, jog patikrinimo metu barmenė telefonu bendravo su moterimi vardu Rima. Barmenė perdavė telefoną policijos pareigūnei ir ji, anot M. P., buvo informuota, kad gali atvykti į Įmonės viešojo maitinimo vietą ir pateikti paaiškinimus. Moteris telefonu su policijos pareigūne kalbėjo pakeltu tonu.

Pirkėjas Š. T. 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 23.05 val. kartu su draugu M. S. atvyko į Įmonės viešojo maitinimo vietą nusipirkti alkoholio ir Įmonės barmenė jam už 16,90 Eur pardavė atidarytą butelį (be kamštelio) degtinės „Stumbras Šimtmečio degtinė“ (0,7 1 talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio). Pirkėjas tvirtino, jog paprašius išsinešti, barmenė nieko neatsakė, dėl gėrimo vietoje neįspėjo, todėl pirkėjas su alkoholiniu gėrimu iš Įmonės viešojo maitinimo vietos išėjo.

M. S. 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime iš esmės patvirtino draugo Š. T. 2017 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Pirkėjas R. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad norėdamas įsigyti alkoholinį gėrimą apie 23.30 val. atvyko į Įmonės viešojo maitinimo vietą ir už 36 Eur įsigijo butelį (be kamštelio) viskio „Ballantines“ (1 1 talpos, alkoholio koncentracija 40 proc. tūrio), kurį netrukus išsinešė iš Įmonės viešojo maitinimo vietos.

Vaizdo įraše „20171222_230718“ matyti, kaip policijos pareigūnai sustabdo ir apklausia du vyriškius, kaip skundžiamame Nutarime nurodoma, Š. T. ir M. S.. Vaizdo įraše vyriškiai žodžiu patvirtino analogiškas aplinkybes, kurias nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose.

Vaizdo įraše „20171222_232703“ ir „20171222_234222“ matyti, kaip policijos pareigūnai sustabdo ir apklausia vyriškį, kaip Nutarime nurodoma, R. V., kuris žodžiu patvirtina analogiškas faktines aplinkybes, nurodytas rašytiniame paaiškinime.

Vaizdo įraše „20171223 000824“ matyti kaip Įmonės barmenė nurodo, jog klientams parduoda alkoholį tiek atidarytose, tiek uždarose pakuotėse, tačiau negali užtikrinti, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje.

Vaizdo įraše „20171223 000950“ matyti viešojo maitinimo vieta, kurioje barmenė aptarnauja klientus, matyti alkoholinių gėrimų, išdėstytų vitrinoje prie stiklinio lango, asortimentas, įvairūs nealkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, traškučiai, matyti mikrobangų krosnelė, matyti užrašas ant stiklinio lango - instrukcija, kaip reikia parduoti alkoholinį gėrimą pirkėjui: „Alkoholis nuo 22-8 val. parduodamas: vartoti vietoje, įspėjate klientą, kad vartoti vietoje, atidarote pakuotę ir kamštelį išmetate, duodate vieną vienkartinę stilinę, atiduodate čekį“. Ant stiklinio lango iš kitos lango pusės matyti raudonas A4 formato lapas su užrašu: „Alkoholiniai gėrimai parduodami nuo 22.00 val. iki 8.00 val. atidarytoje pakuotėje, vartoti vietoje.“ Vaizdo įraše klientams matomoje vietoje matyti kitas užrašas: “Informacija klientams. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Alkoholio kontrolės įstatymo, kuris viešojo maitinimo vietose leidžiama parduoti alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. tik atidarytoje pakuotėje arba išpilstytus alkoholinius gėrimus ir tik vartojimui vietoje. Alkoholiniai gėrimai parduodami nuo 22.00 val. iki 8.00 val. atidarytoje pakuotėje, išpilstyti į tarą ir tik vartojimui vietoje. Alkoholinius gėrimus išsinešti griežtai „draudžiama“.

Vaizdo įraše „20171223_003336“ užfiksuotas policijos pareigūnės iš šiukšlių dėžės ištrauktas barmenės rašytinis paaiškinimas, kurį jį išmetusi pati. Barmenė rašyti paaiškinimą atsisako, pripažįsta, kad kasoje rastas skirtumas 11,65 Eur, jis susidarė dėl paliktų arbatpinigių, kuriuos įdėjo į kasą, bet nurodė, kad nėra tikra ar visi pinigai iš arbatpinigių, pripažino, kad po 22 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais tiek buteliais, tiek taurėmis, tačiau negali užtikrinti, kad alkoholis būtų vartojamas vietoje.

2017 m. gruodžio 23 d. pirminiame Įmonės barmenės H. Ž.-D. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 23 d. pardavinėdama alkoholinius gėrimus po 22 val., jų pakuotes atsukdavo ir atidarydavo.

2017 m. gruodžio 23 d. vėlesniame Įmonės barmenės H. Ž.-D. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad policijos pareigūnams patikrinus Įmonės viešojo maitinimo vietos kasą rastas skirtumas 11,26 Eur susidarė dėl gautų arbatpinigių. Papildomai nurodė, kad Įmonės viešojo maitinimo vietoje po 22 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais ir buteliuose, ir taurėse.

Papildomame H. Ž.-D. 2018 m. vasario 21 d. rašytiniame paaiškinime Įmonės barmenė neginčijo, kad 2017 m. gruodžio 22 d. pirkėjams Š. T. ir R. V. pardavė alkoholinius gėrimus, kuriuos jie išsinešė iš Įmonės viešojo maitinimo vietos, tačiau nurodė, kad užtikrindama alkoholio vartojimą vietoje neturi teisės fiziškai jų sustabdyti.

Departamentas gavo Įmonės 2018 m. gegužės 10 d. rašytinį paaiškinimą „Dėl 2018 m. kovo 28 d. protokolo Nr. ATK2-083“, kuriame Įmonė nurodo, kad nesutinka su inkriminuojamu Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimu, kadangi Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK 1-ojo VS policijos pareigūnų atliktas Įmonės patikrinimas, galimai buvo neteisėtas ir pažeidžiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 nuostatas.

Pareiškėja taip pat tvirtina, kad Įmonės darbuotojai duodant paaiškinimus policijos pareigūnams buvo daromas psichologinis spaudimas, diktuojant paaiškinimo tekstą. Įmonės teigimu, kadangi administracinis nusižengimas buvo konstatuotas pažeidžiant teisės aktų nustatytas procedūras, 2018 m. gegužės 2 d. kreiptasi į Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Anot Įmonės, jos poziciją dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo patvirtina Vilniaus ir Kauno apygardos administracinių teismų sprendimai. Taip pat pareiškėja nurodo, kad Departamentas pranešime ir 2018 m. kovo 28 d. protokole Nr. ATK2-083 konstatavo pažeidimus negaliojančios Alkoholio kontrolės įstatymo teisės normos pagrindu. Anot Įmonės, Departamentas pažeidė Įstatymo atgal negaliojimo principą.

Pareiškėja prie bylos teismo prašė prijungti vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas vaizdas iš Įmonės vaizdo kamerų Įmonės viešojo maitinimo vietoje nuo 2017 m. gruodžio 23 d. 00:04 val. iki 2017 m. gruodžio 23 d. 00:39 val., ir kurie anot Įmonės patvirtina, kad policijos pareigūnai neteisėtai vykdė patikrinimą. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.240424“ (įrašo laikas: 00:04:41) matyti kaip 2017 m. gruodžio 23 d. prie langelio prieina du žieminėmis striukėmis apsirengę vyrai ir paprašo parduoti keturis alaus. Barmenė paima pinigus už alkoholinius gėrimus, alaus butelius atkemša ir paduoda pirkėjams, kurie iš Įmonės viešojo maitinimo vietos iš karto išeina. Vėliau prie langelio prieina policijos pareigūnė, parodo tarnybinį pažymėjimą, barmenė atidaro savo darbo vietos zonos duris ir įleidžia pareigūnus, uždaro langelį, per kurį aptarnauja pirkėjus, policijos pareigūnas filmuoja telefonu (įrašo laikas 00:07:11). Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.240925“ matyti kaip barmenė ieško policijos pareigūnų paprašytų dokumentų. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.241346“ matyti kaip barmenė išaiškina policijos pareigūnams, kad yra iškabos apie tai, kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje ir ji negalinti užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Pareigūnė prašo pateikti paaiškinimą, tačiau pardavėja tai padaryti atsisako. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.24144“ matyti kaip policijos pareigūnas prašo parašyti paaiškinimą. Vaizdo įrašuose „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.241539“ ir „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.241729“ girdisi kaip policijos pareigūnė pasiūlo atvykti direktorei ir pateikti paaiškinimus. Barmenė paduoda policijos pareigūnei telefoną, kad ji tiesiogiai kalbėtų su direktore. Policijos pareigūnė telefonu paaiškina padaryto pažeidimo esmę. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.241907“ policijos paprašo kasos operacijų žurnalo bei kasos X ataskaitos, barmenė šiuos dokumentus pateikia ir perskaičiuoja pinigus esančius kasoje. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini) Cam.2.20171223.243419“ matyti, kad barmenė atsisako rašyti bet kokį paaiškinimą ir prašo kreiptis į Įmonės direktorę.

Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku pardavė Baro pardavėja–barmenė, t. y. asmuo, veikiantis pareiškėjos vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės pardavėjos funkcijos. Pareiškėjos darbuotojos padarytas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjos padarytu pažeidimu. Šiame kontekste galima pažymėti ir tai, kad Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisyklėse, be kita ko, nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). ABTĮ įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, reiškiantį, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad juridinio asmens atsakomybei atsirasti Įstatymo taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės privalo laikytis Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų ir veiksmingomis bei efektyviomis, o ne pasyviomis priemonėmis užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-845/2013).

Teismo vertinimu, pareiškėja nesiėmė visų galimų priemonių užtikrinti, kad Bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Barui priklausančiose patalpose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja būtų siekusi, jog Baro klientai būtų kuo ilgiau būtų Bare (pvz. tiekia šildytą maistą, Bare yra televizorius, pareiškėjos klientams taikomas aptarnavimo mokestis); Baro salę pritaikė didesniam klientų skaičiui; parduodamus alkoholinius gėrimus išpilsto į vienkartines stiklines, bokalus ar plastikinius grafinus; klientų užsakymus priima tik prie baro; po 20 val. darbo dienomis ir po 15 val. sekmadieniais, alkoholiniai gėrimai Bare išpilstomi iš gamyklinės taros ir yra parduodami ne vienetais, o mililitrais; ant kiekvieno plastikinės taros papildomai klijuoja lipdukus, kuriais įspėjama, jog alkoholinius gėrimus išsinešti draudžia). Pareiškėjos bare įrengtas langelis, pro kurį yra perduodami alkoholiniai gėrimai sudaro sąlygas parduodamus alkoholinius gėrimus išsinešti. Pažymėtina, jog byloje esančios fotonuotraukos šių aplinkybių nepatvirtina, kadangi jose reikšmingos bylai aplinkybės nėra užfiksuotos.

Teismas pažymi, kad formalus pardavėjos veiksmas – alkoholio sudarant galimybę pirkėjui po pardavimo šiuos butelius išsinešti, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja neįvykdė reikalavimo parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus vartojimui vietoje, ir šiais konkliudentiniais veiksmais asmeniui, įsigijusiam butelį alkoholinio gėrimo, pagrįstai leido manyti, kad alkoholinius gėrimus galima vartoti ne tik Baro patalpose. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami vietoje, o kartu ir neįvykdė antrosios Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytos kumuliatyvios sąlygos, leidžiančios taikyti išimtį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais draudimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas Nutarimu pagrįstai konstatavo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą.

Kritiškai vertintinos pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje pateikti 6 vaizdo įrašai tarpusavyje nesudaro jokio vientiso, ištisinio vaizdo įrašo, pateikiami tik atskiri vaizdo įrašų fragmentai, todėl tai turėtų būti laikoma selektyviai atrinkta informacija apie Įmonės patalpose atliktą įmonės veiklos patikrinimą. Teismo nuomone, byloje pateikti vaizdo įrašai atitinka įrodymų leistinumo ir liečiamumo kriterijus, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Vadovaujantis Įstatymo 34 straipsnio 4 dalimi, už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų bauda. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (Įstatymo 34 straipsnio 7 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą subjektai savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą (Įstatymo 34 straipsnio 8 dalis), o atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio Įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus (Įstatymo 34 straipsnio 9 dalis).

Departamento duomenimis, Įmonė pažeidimą padaro pirmą kartą, o tai laikytina Įmonės atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įmonės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o Nutarimu pareiškėjai skirta 144 Eur dydžio bauda, kuri yra minimali. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu yra siekiama visai visuomenei svarbių tikslų, t. y. siekiama mažinti alkoholio vartojimą ir jo neigiamą įtaką žmonių sveikatai ir gerovei, o pareiškėja tą patį vakarą, per trumpą laikotarpį net dviem pirkėjams pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindama jų vartojimo vietoje, todėl, teismo vertinimu, paskirtos baudos dydis yra adekvatus padaryto pažeidimo mastui.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarimu paskirta sankcija yra pagrįsta ir atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo Nutarimo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, kad pareiškėja nesiėmė visų galimų efektyvių ir protingų priemonių užtikrinti, kad Bare parduodamas alkoholis būtų vartojamas tik Barui priklausančiose patalpose, todėl jų teismas nenagrinės.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimo išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundo reikalavimai atmestini, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.