Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės ir Nijolės Piškinaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LL Haus“ vadovės N. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „LL Haus“ vadovės N. O. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi jai paskirtos baudos panaikinimo (civilinės bylos Nr. B2-5301-798/2009).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2009 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LL Haus“. Vilniaus apygardos teismas ieškinį priėmė ir 2009 m. liepos 10 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti 2009 m. rugpjūčio 20 d. rašytinio proceso tvarka. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo atsakovo vadovę iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateikti teismui nutartyje nurodytus įmonės konkrečius finansinius dokumentus bei atsiliepimą į ieškinį. Po šios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teisme gautas R. Lavrinovič ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „LL Haus“. Teismas įpareigojo atsakovo UAB „LL Haus“ vadovę pateikti atsiliepimą ir į šį ieškinio pareiškimą, taip pat pateikiant įmonės finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus.

Kartu su šiuo prašymu dėl baudos panaikinimo bei jį pagrindžiančiais įrodymais tą pačią dieną teisme gauti ir kiti atsakovo UAB „LL Haus“ vadovės N. O. pateikti dokumentai– atsiliepimas į ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus ieškinį, įmonės finansinės atskaitomybės rinkinys kartu su aiškinamuoju raštu, kreditorių ir debitorių sąrašas, kiti įmonės finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai.

Gavęs šiuos dokumentus, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi savo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi paskirtą baudą UAB „LL Haus“ vadovei N. O. sumažino iki 1000 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovo vadovė nepagrįstai nevykdė teismo nurodymų, todėl panaikinti paskirtos baudos nėra pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad N. O. nepateikė teismui dokumentų apie tai, jog yra išsituokusi ir viena pati augina dukras.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vienas iš svarbiausių teisinės valstybės principų – operatyvus ir efektyvus galimai pažeistų subjektinių teisių gynimas. Operatyviai teisėtomis priemonėmis ir būdais neapgynus asmens subjektinių teisių, pačios teisės gali prarasti savo tikrąją paskirtį. Itin operatyviai turi būti veikiama nedispozityviose bylose, nes jos turi viešąjį interesą. Operatyvumo sąskaita negali nukentėti teisingumas, bet neveikiant ar veikiant itin lėtai, sudaromos sąlygos pažeisti sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, o nesąžiningi asmenys gali įgyti nepagrįstą pranašumą.

Daugėjant nemokių įmonių, valstybės ekonominė padėtis dar labiau sudėtingėja. Todėl bankroto bylos neabejotinai turi viešąjį interesą. Šios kategorijos bylose įtvirtintas aktyvus teisėjo vaidmuo, o įstatymai nustato trumpus terminus įmonės nemokumo klausimui išspręsti bei atskiriems procesiniams veiksmams bankroto byloje atlikti. Antai, įmonės nemokumo klausimą pirmosios instancijos teismas turi išspręsti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. Pasirengimo išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą terminas gali būti pratęstas tik esant svarbioms priežastims ir tik vienam mėnesiui. Be to, šiose bylose gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas parengiamasis teismo posėdis (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d.). Tik vykdant šiuos įstatymo reikalavimus, sudaromos prielaidos ir sąlygos realiai apginti tiek atsakovu patrauktos įmonės, kuriai inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, tiek ir jos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tačiau teismas gali laikytis tokių trumpų terminų ir operatyviai išspręsti įmonės nemokumo klausimą tik tuomet, jeigu įmonės valdymo organų nariai operatyviai ir tinkamai įvykdo teismo nurodymus, susijusius su įrodymų pateikimu byloje. Pagrindiniai įrodymai šiose bylose – rašytiniai dokumentai apie įmonės finansinę padėtį. Tai įmonės finansinės atskaitomybės rinkinys, vadovo aiškinamasis raštas, duomenys iš registrų apie registruotiną turtą, įmonės kreditorines bei debitorines skolas patvirtinantys dokumentai, taip pat kiti įrodymai. Už daugumos šių dokumentų parengimą laiku ir juose esančių duomenų teisingumą įmonėje atsakingas jos vadovas. Gauti šiuos dokumentus iš kitų teisės subjektų teismas neturi galimybės, jeigu jie apskritai nėra parengti ir pateikti valdžios institucijoms ar įstaigoms. Teismui neturint šių dokumentų, itin sudėtinga ar netgi neįmanoma teisingai išspręsti klausimą apie įmonės galimą nemokumą. Todėl labai svarbu, kad įmonės, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, vadovas operatyviai ir tinkamai įvykdytų teismo nurodymus dėl rašytinių įrodymų apie įmonės finansinę padėtį pateikimo. Nepateikus teismo nutartyje nurodytų dokumentų per teismo nustatytą protingą terminą, turi būti taikomos sankcijos už tai atsakingiems asmenims. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonės vadovui be pateisinamos priežasties per teismo nurodytą terminą nepateikus teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašo, kuriuose nurodyti jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinio, informacijos apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, teismas arba teisėjas gali skirti įmonės vadovui iki 10 tūkstančių litų baudą. Bauda gali būti skiriama tik tuomet, jeigu tarp teismo nustatytų įpareigojimų neįvykdymo (dokumentų nepateikimo) ir įmonės vadovo neveikimo ar netinkamo veikimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įmonės vadovas gali nurodyti, jo nuomone, svarbias priežastis, dėl kurių jis negalėjo per teismo nustatytą terminą įvykdyti teismo įpareigojimų. Priežasčių, dėl kurių neįvykdyti teismo nurodymai, vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Šiuo atveju teismas įmonės vadovo elgesį turėtų vertinti remdamasis bonus pater familias standartu – ar rūpestingas ir atidus įmonės vadovas, esant konkrečioms faktinėms aplinkybėms, būtų galėjęs tinkamai įvykdyti teismo nurodymus. Nustatęs, kad įmonės vadovas turėjo ir galėjo per nustatytą terminą pateikti įmonės finansinius dokumentus, teismas skiria jam baudą. Tik įmonės vadovui įrodžius, kad jo nurodytos priežastys, dėl kurių nepateikti dokumentai teismui, eliminuoja jo kaltę, bauda neturėtų būti paskirta, o paskirta bauda turėtų būti panaikinta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl atsakovo vadovės neveikimo, konkrečiai, įmonės finansinių dokumentų nepateikimo, negalėjo įvykdyti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintų reikalavimų dėl bylos išnagrinėjimo terminų. Neturėdamas įmonės, kuriai inicijuotas bankroto bylos iškėlimas, finansinių dokumentų, teismas negalėjo teisingai išspręsti įmonės nemokumo klausimo, todėl tris kartus turėjo atidėti bylos nagrinėjimą (2009 m. rugpjūčio 20 d., 2009 m. rugsėjo 11 d., 2009 m. spalio 1 d. nutartys). UAB „LL Haus“ vadovė N. O. apie jos vadovaujamai įmonei ieškovo inicijuojamą bankroto procesą žinojo dar 2009 m. vasario 17 d., kai gavo VSDFV Vilniaus skyriaus įspėjimą apie tai, kad nesumokėjus mokesčių valstybei, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „LL Haus“ (t. 1, b.l. 28). Pakartotinį VSDFV Vilniaus skyriaus įspėjimą apie bankroto proceso inicijavimą UAB „LL Haus“ šios įmonės vadovė gavo 2009 m. birželio 30 d. (t. 1 , b.l. 33). N. O. taip pat gavo ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį, kurioje nurodyta, kokius dokumentus ir iki kada turi pateikti UAB „LL Haus“ vadovė (t. 1, b.l. 34). Nepaisant to, ji nepateikė teismui nei atsiliepimo į šio ieškovo ieškinį nei įmonės finansinių dokumentų. Tai, kad apeliantės duktė E. O. sunkiai sirgo ir jai buvo atlikta operacija, šiuo atveju neturėjo esminės reikšmės teismo nurodymų neįvykdymui laiku, kadangi E. O. sirgo nuo 2009 m. rugpjūčio 29 d. iki 2009 m. spalio 6 d. (t. 1, b.l. 184-187). N. O. nevykdė teismo nurodymų daugiau kaip mėnesį iki savo dukters ligos pradžios. Be to, ji yra įmonės vadovė ir turi pasirūpinti tinkamu atstovavimu įmonei, kai pati negali vykdyti pareigų.

Įmonės vadovės, sąmoningai nevykdančios teismo nurodymų, finansinė padėtis gali turėti reikšmės nustatant baudos dydį, tačiau ji neeliminuoja asmens teisinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti baudos. Paskyrus sąmoningai teismo nurodymų be pateisinamų priežasčių nevykdančiam asmeniui įstatymo normos sankcijoje nurodytą sąlygiškai nedidelę baudą, jo finansinė padėtis paprastai neturi turėti esminės reikšmės ir sprendžiant klausimą dėl baudos sumažinimo ar jos panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-691/2009).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į N. O. išdėstytas aplinkybes ir sumažino paskirtą baudą nuo 7000 Lt iki 1000 Lt. Dar labiau sumažinti šią baudą ar ją panaikinti nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.