Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo perduodamo asmens R. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Latvijos Respublikos pilietį R. Š. baudžiamajam persekiojimui Lenkijos Respublikai.

Teisėja, susipažinusi su pateikta perdavimo pagal Europos arešto orderį medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – ir EAO) dėl Latvijos Respublikos piliečio R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), perdavimo baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamą veiką, numatytą Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje (didelės vertės nusikalstamu būdu gauto daikto įgijimas arba padėjimas jį realizuoti, arba to daikto paėmimas, arba padėjimas jį paslėpti). Europos arešto orderis išduotas 2010 m. lapkričio 25 d. Suvalkų rajono teismo nutarties skirti R. Š. suėmimą pagrindu.EAO nurodyta, kad R. Š. įtariamas tuo, jog 2010 m. vasario 23 d. 16.30 val. Palenkės vaivadijoje, Suvalkuose, Wojska Polskiego gatvėje, padėjo realizuoti automobilį AUDI Q7, 3,0 TDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2008 m. gamybos, 274 000 zlotų vertės (69 017 Eur), 2010 m. vasario 22 d. pavogtą Austrijoje: šią transporto priemonę jis paėmė Vienoje iš Ukrainos piliečio A. K. (A. K.), o po to keliavo su ja per Lenkijos Respublikos teritoriją, siekdamas pervežti į Lietuvos Respublikos teritoriją.Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo R. Š. atžvilgiu išduotas EAO Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas 2011 m. gruodžio 27 d. Tuo metu Lietuvoje vyko keli su R. Š. susiję baudžiamieji procesai, todėl Lenkijos Respublikos išduoto Europos arešto orderio vykdymas buvo atidėtas. R. Š. pasislėpė nuo ikiteisminių tyrimų ir nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 2017 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė R. Š. Europos arešto orderį ikiteisminiuose tyrimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 30 d. išdavė R. Š. Europos arešto orderį bausmei atlikti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. ir 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžius.Pagal Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų išduotus Europos arešto orderius R. Š. 2017 m. rugpjūčio 14 d. buvo sulaikytas Estijos Respublikoje. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Estijos Respublikos Talino Harju apskrities teismas priėmė sprendimą perduoti R. Š. Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui ir laisvės atėmimo bausmei vykdyti. 2017 m. rugsėjo 7 d. R. Š. iš Estijos Respublikos buvo perduotas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnams. 2017 m. rugsėjo 18 d. gautas Lenkijos Respublikos patvirtinimas, kad R. Š. perdavimas pagal 2011 m. spalio 11 d. išduotą EAO tebėra aktualus.2017 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje R. Š. buvo supažindintas su Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo išduoto Europos arešto orderio turiniu, jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės, specialiosios taisyklės sąvoka. R. Š. nesutiko būti perduotas Lenkijos Respublikai supaprastinta tvarka.Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2017 m. rugsėjo 29 d. išsiuntė Estijos Respublikos teisingumo ministerijai prašymą dėl leidimo perduoti R. Š. Lenkijos Respublikai pagal Suvalkų apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. išduotą Europos arešto orderį. 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. 12-1/6282-5 Estijos Respublikos teisingumo ministerija pranešė tokį leidimą duodanti.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi nutarė perduoti R. Š. pagal EAO Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta jokių imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 9¹ straipsnio 3, 4 dalyse, kurie neleistų perduoti R. Š. baudžiamajam persekiojimui Lenkijos Respublikai. Vilniaus apygardos teismas taip pat nutarė faktinį R. Š. perdavimą atidėti iki baudžiamojo persekiojimo ir/ar bausmės įvykdymo Lietuvos Respublikoje pabaigos.Perduodamas asmuo R. Š. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį. R. Š. nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvoje jam taikoma liudytojo apsauga, todėl perdavus Lenkijos Respublikai jo gyvybei ir sveikatai gali grėsti pavojus. R. Š. padaryta veika Lenkijos Respublikoje nėra sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Be to, teigia, kad bausmę už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką Lenkijos Respublikoje jau atliko, taip pat sumokėjo 10 000 Lenkijos zlotų dydžio užstatą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį už šią nusikalstamą veiką numatyta mažesnė bausmė, nei skiriama Lenkijos Respublikoje, o tai sudaro pagrindą neišduoti asmens užsienio valstybei.Teismo posėdyje perduodamas pagal Europos arešto orderį asmuo R. Š. prašo skundą patenkinti, o prokurorė – atmesti. R. Š. skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. spalio 18 d. nutartį perduoti Lenkijos Respublikai Latvijos Respublikos pilietį R. Š. pagal Lenkijos Respublikos Suvalkų apygardos teismo 2011 m. spalio 14 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. VII. K. 521/10, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, BPK 71¹ straipsnio, 73 straipsnio ir Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR reikalavimų.BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Lenkijos Respublikai. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. Š. perdavimo Lenkijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO, šiuos reikalavimus įvykdė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. Š. prašomas perduoti Lenkijos Respublikai, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl didelės vertės nusikalstamu būdu gauto daikto įgijimo arba padėjimo jį realizuoti, arba to daikto paėmimo, arba padėjimo jį paslėpti. Atsakomybė už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 1 dalyje. Už šiuos nusikaltimus Lenkijos Respublikos baudžiamajame įstatyme numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų (BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog veikoje, kurios padarymu įtariamas R. Š., yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos 189 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. ši veika atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, nėra nustatyta.Perduotino asmens skunde nurodyti argumentai dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei perdavus jį Lenkijos Respublikai, nesudaro pagrindo netenkinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymo dėl R. Š. perdavimo Lenkijos Respublikai pagal Europos arešto orderį. BPK 76 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išimtiniais atvejais, kai pagrįstai manoma, kad asmens perdavimas keltų pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, arba kai yra kitų svarbių humanitarinių priežasčių, asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį kitai valstybei gali būti atidėtas. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Perduotinas asmuo skunde taip pat nenurodė jokių konkrečių duomenų, kodėl tokios aplinkybės perdavus jį Lenkijos Respublikai galėtų susiklostyti. Be to, nagrinėjamu atveju faktinis R. Š. perdavimas Lenkijos Respublikai atidėtas iki baudžiamojo persekiojimo ir/ar bausmės įvykdymo Lietuvos Respublikoje pabaigos.Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. spalio 21 d. ratifikavo Susitarimą dėl bendradarbiavimo liudytojų apsaugos srityje, pasirašytą 2012 m. gegužės 24 d. Šio susitarimo šalimi taip yra ir Lenkijos Respublika. Pagal Susitarimo dėl bendradarbiavimo liudytojų apsaugos srityje 2 straipsnio 3 dalį, tam, kad saugomas asmuo būtų perkeltas, jam turi būti suteikta apsauga pagal prašančiosios šalies nacionalinę apsaugos programą. Imantis pagalbos priemonių tokių asmenų apsaugai užtikrinti, taikomi atitinkami prašomosios šalies nacionaliniai aktai. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, į pavojų patekusio asmens įtraukimas į prašančiosios šalies nacionalinę apsaugos programą priklauso tik šios šalies kompetencijai, prašomoji šalis įtraukimo priežasčių iš naujo nevertina. Vadinasi, R. Š. perduodant Lenkijos Respublikai pagal EAO, jam, vadovaujantis minėtu Susitarimu dėl bendradarbiavimo liudytojų apsaugos srityje, Lenkijos Respublikoje taip gali būti taikoma liudytojų apsaugos programa ir šios apsaugos užtikrinimo priemonės.Taip pat teisiškai nereikšmingi skundo argumentai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą numatyta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad perduodant asmenį pagal EAO, esminę reikšmę turi padarytos nusikalstamos veikos atitikimas dvigubo baudžiamumo principui, t. y. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamumas tiek prašančioje išduoti asmenį, tiek jį išduodančioje valstybėje, nepriklausomai nuo už padarytą nusikalstamą veiką numatytų bausmių dydžio skirtumo šiose valstybėse. Atmestini skundo argumentai, kad teismas turėjo atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, nes R. Š. bausmę už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką Lenkijos Respublikoje jau yra įvykdęs. Duomenų, kurie patvirtintų perduodamo asmens teiginius apie bausmės įvykdymą Lenkijos Respublikoje, byloje nėra. Priešingai, 2017 m. rugsėjo 18 d. gautas Lenkijos Respublikos patvirtinimas, kad R. Š. perdavimas pagal 2011 m. spalio 11 d. išduotą Europos arešto orderį tebėra aktualus. Būtina pažymėti, kad EAO mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti EAO išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, ją naikinti perduodamo asmens R. Š. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduodamo asmens R. Š. (R. Š.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.