- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-750-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03665-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- S. I.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui S. I. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo, ir pagal atsakovo S. I. priešieškinį ieškovei M. M. dėl tėvystės, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. I. ir D. I. gyvenamąją vietą su mama, tai yra ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 270 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaikų pilnametystės; priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti, kad atsakovas yra D. I. tėvas, o D. I. yra S. I. sūnus; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki jų pilnametystės; nustatyti vaikų bendravimo su tėvais tvarką atsakovo siūlomu būdu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nurodo, kad vaikai kartu su ieškove gyveno iki 2022 m. balandžio 6 d.. Ieškovė ir atsakovas 2022 m. balandžio 6 d. susitarė, kad atsakovas galės su vaikais praleisti laisvalaikį, nuvesti vaikus į baseiną ir grąžinti juos į jų gyvenamąją vietą, tai yra kartu su ieškove, tačiau atsakovas vaikų negrąžino. Mano, kad dėl atsakovo veiksmų pažeistos ne tik ieškovės, tačiau ir vaikų interesai, kadangi buvo pakeista jų socialinė aplinka, nutrūko ryšių palaikymas su giminaičiais, nutrūko jų ugdymo procesas. Teigia, kad įprastinės vaikų aplinkos staigus pasikeitimas turės įtakos vaikų emociniams išgyvenimams, dėl ko prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sugrąžinant vaikus ieškovei.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio mėn. jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, kadangi vaikai jam pasiskundė, jog mama juos skriaudžia, taip pat papasakojo, kad bute, kur jie gyvena su mama, nuolat lankosi kiti vyrai ir skriaudžia vaikus. Reaguodamas į šią informaciją, atsakovas perspėjo ieškovę, kad vaikai kol kas gyvens su juo, tai yra vaikų gyvenamosios vietos neslėpė, taip pat atsakovas dėl galimai neteisėtų ieškovės veiksmų vaikų atžvilgiu kreipėsi į policiją ir Vaiko teisių apsaugos skyrių. Vaikai su atsakovu gyveno nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2022 m. birželio 13 d., o 2022 m. birželio 10 d. iš atsakovo buvo pareikalauta D. I. grąžinti ieškovei, kadangi atsakovo tėvystė šiam vaikui nėra nustatyta. Paaiškino, kad šiuo metu A. I. gyvena su atsakovu, o kitas vaikas su ieškove. Taip pat atsakovas pateikė įrodymus, kad A. I. lanko ugdymo įstaigą.
5. Ieškovė pateikė papildomus duomenis apie kreipimąsi į policiją bei į vaikų teisių apsaugos instituciją bei šių institucijų priimtus sprendimus. Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro rašte nurodyta, kad 2022 m. balandžio 10 d. į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį kreipėsi ieškovė dėl patiriamo smurto nuo sugyventinio (atsakovo). Nuo 2022 m. balandžio 17 d. iki dabar ieškovei teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba (apgyvendinimo krizių centre paslauga). Taip pat pateikti duomenys, kad 2022 m. balandžio 14 d. ieškovė kreipėsi su prašymu į policiją dėl buvusio sugyventinio (ieškovo) elgesio jos atžvilgiu, kuris grasina bei neleidžia bendrauti ir matytis su vaikais. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nustatyta, kad 2022 m gegužės 10 d. ieškovė kreipėsi dėl jos ir vaiko tėvo tarpusavio nesutarimų, dėl vaikų gyvenamosios vietos, priežiūros, auklėjimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Rašte pateikiama informacija apie atliktą šeimos situacijos tyrimą ir taikytas priemones, kuri jau buvo pateikta su skyriaus nuomone dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
6. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė nuomonę dėl ieškovės prašymo ir neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, skyrius neturi duomenų, jog ieškovė vaikais rūpintųsi netinkamai ar vaikams mamos aplinkoje būtų nesaugu. Skyrius informuotas apie situaciją, kad atsakovas 2022 m. balandžio 6 d. negrąžino vaikų ieškovei į jų faktinę gyvenamąją vietą. Nurodė, kad šalių šeima skyriui žinoma dėl 2022 m. balandžio 8 d. fiksuoto galimai nesmurtinio, o 2022 m. gegužės 10 d. galimai smurtinio vaikų teisių pažeidimų. Gavę informaciją apie galimą vaikų teisių pažeidimą, skyriaus specialistai bendravo tiek su nepilnamečiais vaikais, tiek su abiem tėvais. Po šių pokalbių, siekiant objektyviai ištirti ir nustatyti visas aplinkybes, specialistai kreipėsi į policijos pareigūnus dėl galimo nepilnamečių vaikų seksualinio tvirkinimo bei galimo smurto, fizinio skausmo sukėlimo mažamečiams vaikams, tačiau šioms aplinkybėms nepasitvirtinus, ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, skyriaus nuomone, broliai turėtų gyventi kartu. 2022 m. birželio 6 d. skyrius taip pat atliko nepilnamečių vaikų situacijos vertinimą ir nenustatė vaikų apsaugos poreikio. Taip pat nuomonės pateikimo metu nustatyta, kad vaikai nebuvo registruoti jokioje ugdymo įstaigoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki bus priimtas teismo sprendimas šioje civilinėje byloje nustatė nepilnamečių vaikų A. I. ir D. I. laikinąją gyvenamąją vietą su mama – ieškove. Pagrindiniai nutarties motyvai:
8. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad ieškovė ir atsakovas nėra susituokę, turi du bendrus vaikus. Nepilnamečiui D. I. tėvystė nėra nustatyta, tačiau šalys neginčija, kad biologinis vaiko tėvas yra atsakovas, šalys šiuo metu gyvena skyrium. Pažymi, kad šalys neneigia aplinkybės, jog faktinė vaikų gyvenamoji vieta, iki atsakovas jų negrąžino ieškovei, buvo su ieškove. Atsakovas neneigia, kad jis, įtardamas ieškovę netinkamu elgesiu prieš vaikus, savavališkai pakeitė vaikų gyvenamąją vietą. Nurodė, kad išvadą teikiančios institucijos pateikta medžiaga nustatyta, kad atsakovo kaltinimai ieškovei dėl netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu nepasitvirtino, išvadą teikianti institucija, taip pat duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, neturi.
9. Dėl byloje esančių duomenų vertinimo teismas nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra atliekamas išsamus įrodymų vertinimas, nes tai bus atliekama ginčą nagrinėjant iš esmės. Teismas atsižvelgęs į byloje esančius duomenis vertino, kad šiuo atveju turimi duomenys patvirtina, kad nepagrįstas vaikų paėmimas iš jų įprastos gyvenamosios vietos neužtikrina vaikų interesų – pasikeitė jų socialinė aplinka, gyvenamoji vieta, tam tikrą laiko tarpą buvo nutrauktas jų ugdymo procesas, bendravimas su mama, o šiuo metu broliai yra išskirti, kadangi vienas gyvena su tėvu, kitas su motina. Pažymėjo, kad vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat priėmė sprendimą dėl D. I. perdavimo motinai, todėl šiuo atveju brolių atskyrimas neatitinka jų intereso.
10. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų teismas nurodė, kad šiuo atveju atsakovas, nesant šalių sutarimo bei teismo sprendimo, pakeitė vaikų jiems įprastą gyvenamąją vietą bei aplinką, todėl siekiant atstatyti padėtį, buvusią iki vaikų paėmimo iš ieškovės, taip pat užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, siekiant išvengti konfliktinių situacijų ateityje, užtikrinti abiejų brolių gyvenimą kartu, taip pat siekiant apsaugoti vaikų interesą bendrauti, matytis su abiem tėvais, lankyti ugdymo įstaigas, nesant duomenų apie ieškovės elgesį, priešingą vaikų interesams, teismas nutarė, jog šiuo atveju yra tikslinga nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų A. I. ir D. I., laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atmesti, vaiką A. I. iki bylos teisme išnagrinėjimo palikti gyventi kartu su apeliantu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė vaikų interesus, išsamiai neįvertino visų aplinkybių, vadovavosi ieškovės ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus nuomone, kuri nėra pagrįsta ir objektyvi, nevertino apelianto ir vaikų nuomonės. Teigia, kad nėra teisingai nustatyta aplinkybė, jog vaikai iki 2022 m. birželio 4 d. gyveno kartu su ieškove. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. birželio 4 d. vaikai daugiau praleisdavo laiko ieškove, kadangi apeliantas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas grįždavo į Lietuvos Respubliką, o ir be to, bendraudavo su šeima ryšio priemonėmis. Mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog vaikų gyvenamoji vieta faktiškai buvo nustatyta su ieškove, ar konstatuoti, jog apeliantas nepagrįstai paėmė vaikus.
11.2. Nurodo, kad 2022 m. birželio 4 d. susitiko su vaikais, kurie patvirtino, jog ieškovė juos skriaudžia, dėl ko kreipėsi į policiją ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kurios specialistai nieko nedarė, siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, formaliai apklausė vaikus, nedalyvaujant psichologui. Pažymi, kad vaikai psichologo buvo apklausti tik globos namuose, kur vaikai kartojo, jog ieškovė juos mušė, o ir be to, ieškovė taip pat pripažino jog su vaikais bendrauja pakeltu tonu, mušė vaikus per rankas ir užpakalį. Mano, jog teismo išvada, jog vaikams su mama nekyla pavojus yra nepagrįsta.
11.3. Nurodo, kad vaiko teisių specialistai patikrino apelianto gyvenimo sąlygas, nustatė, kad jos yra tinkamos, o ieškovė gyvenamosios vietos neturi, yra apgyvendinta moterų krizių centre, dėl ko negalima konstatuoti, jog gražinus vaikus ieškovei, jie gyvens įprastoje aplinkoje. Pažymi, jog nei vaiko teisių specialistai, nei teismas, neatsižvelgė į vaikų nuomonę, norą gyventi su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
14. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, teigia, kad priimta nutartimi pažeidžiami vaiko interesai, be to, teismas vadovavosi tik ieškovės ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus nuomone, kuri apelianto vertinimu nėra pagrįsta ir objektyvi. Nurodo, kad ieškovė yra apgyvendinta moterų krizių centre, dėl ko negalima konstatuoti, jog vaikai gyvendami su ieškove, jie gyvens jiems įprastoje vietoje.
15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 14 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
16. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
18. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
19. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyta nepilnamečių vaikų A. I. ir D. I. laikiną gyvenamoji vieta su mama – ieškove.
20. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat po skundžiamos nutarties priėmimo byloje 2022 m. liepos 27 d. pateiktą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus 2022 m. liepos 20 d. vaiko situacijos vertinimo anketą, 2022 m. liepos 27 d. išvadą, su šiais argumentais negali sutikti.
21. Pirmiausia, nors apeliantas teigia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaudamasis tik ieškovės ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus nuomone, neišklausęs apelianto ir nepilnamečių vaikų, tačiau šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 9 d. nutartimi spręsdamas klausimą dėl teismo posėdžio dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skyrimo sudarė galimybę tiek apeliantui, tiek Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriui pateikti atsiliepimus dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojo Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių taip pat pateikti turimus duomenis apie šeimą, vaikų buvimo (gyvenamąją vietą), ugdymo įstaigą bei ugdymo įstaigos turimus duomenis apie šeimą, tėvų bendravimą, taip pat vaikų nuomonę (jei galima ją išklausyti), įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie kreipimąsi į policiją bei vaikų teisių apsaugos instituciją, taip pat šių institucijų priimtus sprendimus.
22. Kaip matyti nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi teismas priešingai nei teigia apeliantas, įvertino byloje pateiktus duomenis, veikė aktyviai, nustatė, jog faktinė vaikų gyvenamoji vieta, iki apeliantas jų negrąžino ieškovei, buvo su ieškove. Taip pat vertindamas apelianto argumentus nurodė, kad kaltinimai ieškovei dėl netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu nėra pasitvirtinę, atsižvelgė ir į išvadą teikiančios institucijos atsiliepimą, kuri nurodė, jog duomenų, kad ieškovė veiktų priešingai vaiko interesams, neturi. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, negalima sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bylos aplinkybes vertino formaliai ar neišsamiai, neatsižvelgė į apelianto argumentus ir ar nebuvo aktyvus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, sudarė galimybę tiek šalims, tiek Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti argumentus, įrodymus, dėl ieškovės prašymo pagrįstumo ir juos vertino priimdamas skundžiamą nutartį. Pažymėtina, jog šiuo atveju pateiktoje Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, taip pat nurodyta, kad vaikams galimai daroma įtaka dėl šalių konfliktų, dėl ko vaikų nuomonė šiuo atveju galimai neatitinka geriausių jų interesų.
23. Antra, šiuo aspektu itin svarbi pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog apeliantas, be šalių sutarimo, jokio pereinamojo laikotarpio, pakeitė vaikų įprastą gyvenamąją vietą ir aplinką. Pažymėtina, jog šiuo atveju buvo pakeista ne tik vaikų gyvenamoji vieta, tačiau ir ugdymo įstaigos apelianto iniciatyva - remiantis byloje pateiktomis lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 16 d. vaikų charakteristikomis nustatyta, jog A. I. darželį lankė nuo 2020 m. lapkričio 11 d., D. I. nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir nuo 2022 m. gegužės 9 d. jie buvo išbraukti iš sąrašų apelianto iniciatyva. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apeliantas 2022 m. gegužės 20 d. sudarė vaiko priežiūros ir ugdymo sutartį (duomenys neskelbtini), be kita ko, sutarties 5, 6 ir 8 punktuose nenurodydamas jokių vaiko motinos (ieškovės) kontaktų (telefono numeris, elektroninis paštas). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog netikėtas vaikų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos pasikeitimas neatitinka geriausių vaikų interesų, tokio poreikio nenustatyta ir įvertinus byloje esančius duomenis, o ir be to, nėra ginčo dėl aplinkybės, jog vaikais laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2022 m. birželio 4 d. taip pat daugiau rūpinosi ieškovė, su kuria vaikai kartu ir gyveno. Akivaizdu, jog šiuo atveju netikėtas vaikų gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigų pasikeitimas, o vėliau ir jų atskyrimas, nesant objektyvaus poreikio (nutarties 18 punktas), teismo vertinimu, nėra užtikrinantis nepilnamečių vaikų poreikius, priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju buvo pažeistas nusistovėjęs nepilnamečių vaikų gyvenimo pastovumas, pakeičiant jų gyvenamąją vietą ir ugdymo įstaigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, esant būtinybei atstatyti padėtį, buvusią iki vaikų paėmimo iš ieškovės, taip pat užtikrinant padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, pagrįstai nustatė nepilnamečių vaikų, brolių A. I. ir D. I. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove.
24. Trečia, būtina atsižvelgti ir į apelianto argumentus, jog šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės dėl galimo pavojaus vaikams jiems kartu gyvenant su ieškove. Nors apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek kituose byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo seksualinio ir fizinio smurto prieš nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, jog vien ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimti nutarimai neturi prejudicinės galios, o ir be to, išvadą duodanti institucija šiuo atveju byloje nereiškė poreikio riboti vaiko bendravimo su mama dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Nors apeliantas grįsdamas argumentus dėl galimo smurto prieš nepilnametį vaiką D. I. remiasi ir 2022 m. birželio 7 d. medicinine išvada, kurioje nurodyta jog vaikas D. I. turi randų, tačiau pažymėtina, jog minėtoje išvadoje nurodyta, jog randai yra seni, 0,4 cm dydžio, nėra nustatyta, jog šie randai yra smurtinės kilmės. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos 2022 m. liepos 27 d. išvadą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jų vaikų interesus, pažymėta kad vaikams galimai daroma įtaka dėl šalių konfliktų, dėl ko vaikų nuomonė šiuo atveju galimai neatitinka jų interesų.
25. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje analizuotos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ugdymo įstaigos, buvo pakeistos nesant tam objektyvaus pagrindo ir poreikio, remiantis šiuo metu byloje esančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones vaikų gyvenamąją vietą nustatydamas su ieškove, su kuria nepilnamečiai vaikai gyveno iki 2022 m. balandžio 6 d..
26. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) iki ginčo išsprendimo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.