Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai G. J., jos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovės atstovei Laurai Narkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. (G. J.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja G. J. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1, b. l. 1–8), prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 41-658 „Dėl G. J. atleidimo iš valstybės tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti G. J. į valstybės tarnybą ir įpareigoti Administraciją pasiūlyti kitas pareigas valstybės tarnyboje; 3) priteisti iš Administracijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad nuo 2008 m. gegužės 12 d. dirbo Administracijoje valstybės tarnautoja (A lygis 11 kategorija). Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo.

Teigia, kad per visą įspėjimo laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. jai nebuvo pasiūlytos jokios pareigos, nors panaikinus Švietimo, kūno kultūros ir sporto departamento (toliau – ir Departamentas) Švietimo skyrių, buvo įsteigti Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyriai. Nuo 2016 m. lapkričio 15 d. buvo patvirtinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių aprašymai. Pareiškėjos teigimu, palyginus Departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 11 kategorija) ir naujai įsteigtos Departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto, kurio tarnybinio atlyginimo koeficientas – 13, aprašymus matyti, kad šios pareigybės pagal funkcijas ir reikalavimus yra identiškos. Taip pat jai nebuvo pasiūlytos ir kitos žemesnės pareigos nei jos užimama iki panaikinimo pareigybė, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 43 str. 1 dalis.

Tvirtina, kad ją atleidžiant buvo pažeista teisė būti tinkamai informuota apie pareigybės panaikinimą, nes pranešimas buvo įteiktas 2016 m. liepos 19 d., o skundžiamas Įsakymas priimtas 2016 m. lapkričio 14 d. Kadangi pareiškėjas augina mažamečius vaikus iki 14 metų, ji turėjo būti įspėta prieš 4 mėnesius.

Pabrėžė, kad atsakovė, panaikindama pareiškėjos pareigybę, o vėliau įsteigdama naujas pareigybes, realiai tik pakeitė pareigybės pavadinimą. Be to, su skundžiamu Įsakymu ji nebuvo supažindinta, nes Įsakymo kopija gavo atsiųstą elektroniniu paštu, grįžusi iš atostogų, taip buvo pažeista teisė į tinkamą informavimą dėl atleidimo.

Atsakovė Administracija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 34–39).

Nesutinka su pareiškėja, kad atsakovė jai neužtikrino Įstatymo 43 str. 1 dalyje nustatytos garantijos, nes vien tai, kad pareiškėja pageidauja užimti pareigas valstybės tarnyboje, panaikinus jos užimamą etatą, dar nereiškia, kad tokia jos teisė turi būti įgyvendinama. Juolab, kad pareiškėjai šiuo atveju nebuvo objektyvių galimybių pasiūlyti kitų pareigų, kurių specialiuosius reikalavimus ji atitiktų. Nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto savivaldybėje buvo trys A lygio 11 kategorijos arba žemesnės kategorijos pareigybės, tačiau jos negalėjo būti pareiškėjai pasiūlytos. Saugaus departamento Civilinės saugos skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybė buvo pasiūlyta darbuotojui, kuris Administracijoje buvo išdirbęs ilgiau už pareiškėją. Vaikų teisių apsaugos skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybė buvo pasiūlyta darbuotojui, kuris turi socialinių mokslų studijų srities išsilavinimą, o Personalo departamento Archyvo vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybė buvo pasiūlyta darbuotojai, kuri Administracijoje dirbo ilgiau ir šiai valstybės tarnautojai iki pensijos buvo likę mažiau nei 3 metai. Tvirtina, kad pareiškėjai negali būti siūlomos pareigos pagal darbo sutartį, nes valstybės tarnybos ir darbo pagal darbo sutartis teisinius santykius reglamentuoja skirtingi teisės aktai.

Teigia, kad 4 mėnesių įspėjimo terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, nes pačios pareiškėjos 2016 m. lapkričio 14 d. prašymu atleidimo terminas buvo nukeltas į 2017 m. sausio 7 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja G. J. įspėjimo ir atleidimo iš tarnybos metu ėjo Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas (t. 1, b. l. 22, 44).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 1-524 panaikino Administracijos Finansų departamentą ir Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių, įsteigė Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamentą su keturiais skyriais (Apskaitos ir finansų valdymo metodologijos, Iždo, Mokesčių, Strateginio planavimo ir biudžeto), Turto departamentą su trimis skyriais (Įmonių valdymo, Nekilnojamojo turto, Licencijavimo ir leidimų), o Švietimo, kultūros ir sporto departamente – Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo skyrius (t. 1, b. l. 23).

Administracijos direktorius 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 „Dėl Administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iš viso panaikino 120 Administracijos pareigybių, iš jų 23 pareigybes Departamente, tame tarpe ir Departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybę (t. 1, b. l. 41–43).

Administracijos direktorius 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-539 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 15 d., patvirtino Departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus pareigybių sąrašą (t. 2, b. l. 5). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-538 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 15 d., patvirtino Departamento Bendrojo ugdymo skyriaus pareigybių sąrašą (t. 2, b. l. 25).

Atsakovė 2016 m. liepos 8 d. raštu Nr. 3492, kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2016 m. liepos 19 d., informavo pareiškėją G. J. apie jos pareigybės panaikinimą nuo 2016 m. lapkričio 15 d. bei įspėjo, kad ne anksčiau kaip 2016 m. lapkričio 14 d. ji gali būti atleista iš tarnybos pagal Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama). Taip pat nurodoma, kad, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių iki 2016 m. lapkričio 14 d. nebus pasibaigęs 4 mėnesių įspėjimo terminas, jos atleidimo iš valstybės tarnybos diena bus perkelta iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (t. 1, b. l. 44). Pareiškėja 2016 m. lapkričio 14 d. pateiktame prašyme prašė perkelti jos atleidimo dieną į kitą dieną po kasmetinių atostogų (t. 1, b. l. 45). Skundžiamu 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 41-658 Administracijos direktorius atleido Departamento Švietimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiąją specialistę G. J. 2016 m. lapkričio 14 d. iš valstybės tarnybos pagal Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą, jos prašymu atleidimo datą nukeliant į pirmą dieną po kasmetinių atostogų 2017 m. sausio 7 d. ir išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (t. 1, b. l. 46).

Šioje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 41-658, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš Departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 11 kategorija) pareigybės pagal Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Įstatymo 43 str. 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o, jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Aiškinant bei taikant šią teisės normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodyta teisės norma yra skirta karjeros valstybės tarnautojui, kurio užimama pareigybė naikinama, t. y. situacijai, kai valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų procedūra dar nepasibaigė, todėl ji turi būti aiškinama (suprantama) kaip atitinkama garantija tarnautojui tęsti tarnybą toje pačioje institucijoje (2011 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1371/2011).

Pabrėžtina, kad Įstatymo 43 str. 1 dalyje įtvirtintos socialinės garantijos taikymas sietinas su institucijos viduje atliekamais struktūriniais pertvarkymais. Nagrinėjamoje byloje susiklostė teisiniai santykiai, kurie atsiranda, kai dėl atitinkamų organizacinių, struktūrinių ir panašių pertvarkymų yra naikinamos tam tikros valstybės tarnautojų pareigybės, o jas užimantys asmenys įgyja teisę užimti kitas to paties lygio ir kategorijos arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o, nesant galimybės minėtų asmenų perkelti į kitas pareigas, jie yra atleidžiami iš valstybės tarnybos.

Taikant Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą, reikšmingas tinkamas viešojo administravimo subjektui suteiktos diskrecijos teisės organizuoti savo struktūrą, panaikinti valstybės tarnautojo pareigybes įgyvendinimas. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktūros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, atitinkamai yra viešojo administravimo subjekto steigėjo arba viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-684/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011, 2011 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-174/2011; 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-930/2011, 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1367/2011). Dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktūrą bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus LVAT yra ne kartą pasisakęs savo jurisprudencijoje (2011 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011, 2012 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3085/2012). Iš esmės analogiška praktika yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose darbo ginčų bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, bet yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar nėra fiktyvūs, turintys tikslą tik pagrįsti darbo sutarties nutraukimą su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Byloje nustatyta, kad nauja Administracijos struktūra buvo patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 1-524 (t. 1, b. l. 23). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 „Dėl Administracijos pareigybių panaikinimo“ panaikino 23 pareigybes Departamente, tame tarpe ir Departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto A lygio 11 kategorijos pareigybę (t. 1, b. l. 41–43). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-539 ir 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-538 patvirtino naujas pareigybes bei pareigybių aprašymus (t. 2, b. l. 5, 25). Šių subjektų kompetencija yra nustatyta Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 3, 6 punktuose, 30 str. 1 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 11 str. 1–2 dalyse, taip pat Administracijos nuostatų 21.3, 21.6, 25, 29 punktuose, todėl teismas daro išvadą, kad visi Administracijoje atlikti struktūros pakeitimai įvykdyti kompetentingų subjektų.

Byloje nustatyta, kad Administracijos direktorius 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 40-331 „Dėl Administracijos pareigybių panaikinimo“ nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iš viso panaikino 120 Administracijos pareigybių, iš jų 23 pareigybes Departamente (t. 1, b. l. 41–43). Kaip matyti, iš Administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 40-518 „Dėl Administracijos pareigybių įsteigimo“ naujai įsteigtos iš viso 22 pareigybės, kurios buvo suskirstytos į du skyrius – Bendrojo ugdymo ir Ikimokyklinio ugdymo (t. 2, b. l. 169). Taigi aiškiai matyti, kad nuo 2016 m. liepos 7 d. buvo pertvarkyta Administracijos struktūra ir Administracijoje įvyko realūs pokyčiai, lėmę kai kurių iki tol veikusių Administracijos struktūrinių padalinių panaikinimą ir pareigybių Administracijoje skaičiaus sumažėjimą. Tuo pačiu sutiktina su atsakovės pozicija, kad minėti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, siekiant pagerinti darbo planavimą, organizavimą ir kontrolę.

Nustatyta, kad Administracijos direktorius 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-539 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 15 d., patvirtino Departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus pareigybių sąrašą, iš kurio matyti, kad Ikimokyklinio ugdymo skyriuje numatytos šios naujos pareigybės, t. y. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vedėjas (A lygis 14 kategorija), keturi Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausieji specialistai (A lygis 12 kategorija), Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (A lygis 11 kategorija), trys Ikimokyklinio ugdymo skyriaus vyriausieji specialistai (koeficientas –13,0) (t. 2, b. l. 5). Administracijos direktorius 2016 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 40-538 „Dėl Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymų tvirtinimo“, kuris įsigaliojo 2016 m. lapkričio 15 d., patvirtino Departamento Bendrojo ugdymo skyriaus pareigybių sąrašą, iš kurio matyti, kad šiame skyriuje numatytos šios naujos pareigybės, t. y. Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjas (A lygis 14 kategorija), devyni Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausieji specialistai (A lygis 12 kategorija), du Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausieji specialistai (A lygis 11 kategorija) ir Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiasis specialistas (koeficientas – 13,0) (t. 2, b. l. 25).

Pažymėtina, kad valstybės tarnyboje susiklostantys tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs susiklostantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose); valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų (Konstitucinio Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutarimas).

Kaip matyti iš Departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (koeficientas – 13,0) pareigybės aprašymo (t. 2, b. l. 50–51), ši pareigybė papildyta dvejomis funkcijomis, tačiau iš esmės funkcijos atitinka panaikinto Departamento Švietimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybės funkcijas, taip pat analogiški ir reikalavimai asmeniui, galinčiam užimti šias pareigas (t. 1, b. l. 28–29, t. 2, b. l. 50–51). Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, pareiškėjos atliktų funkcijų, patvirtinus naujas pareigybes nebuvo atsisakyta, jos buvo pavestos Departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausiojo specialisto (koeficientas – 13,0) pareigybei. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad pareiškėjos atliktos pareigybės funkcijos buvo esminės ir reikalingos Administracijos veiklos užtikrinimui. Taigi bylos faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą pareiškėjos pareigybės panaikinimą vertinti kaip fiktyvų. Nustačius tai, kad naujai įsteigta Bendrojo ugdymo vyriausiojo specialisto pareigybė (koeficientas – 13,0), kurio pareigybės aprašymo funkcijos iš esmės tapačios pareiškėjos, buvo nepagrįstai suteiktas darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį statusas, taip pat tai, jog tokių pat funkcijų vykdymui anksčiau numatytas aukštojo universitetinio išsilavinimo arba jam prilyginto humanitarinių mokslų studijų filologijos krypties išsilavinimo reikalavimas, o naujoms pareigoms numatytas aukštojo universitetinio ar jam prilyginto socialinio mokslų krypties išsilavinimo reikalavimas taip pat negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Teismas pažymi, kad dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens teisės likti tarnyboje, o struktūriniai pertvarkymai neturėtų būti naudojami kaip pagrindas atleisti valstybės tarnautojus. Tik toks vertinimas gali užtikrinti veiksmingą, o ne formalų, teisės aktuose valstybės tarnautojams numatytų garantijų įgyvendinimą.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija naujausioje teisminėje praktikoje konstatavo, kad nuosekliai tikrinant atleidimo iš valstybės tarnybos pagal Įstatymo 44 str. 1 d. 9 punktą procedūrą ir nustačius, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos fiktyviai panaikinant jo pareigybę, šis pagrindas yra pakankamas Administracijos direktoriaus Įsakymą pripažinti neteisėtu, todėl tolesnis pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros tyrimas nėra būtinas, įskaitant ir aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teise būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas ir jo pirmumu likti darbe, vertinimą (LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1053-662/2017). Įvertinus anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad Įsakymas, kuriuo G. J. atleista iš pareigų, pripažintinas neteisėtu dėl fiktyvaus pareiškėjos užimtos Departamento Švietimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (A lygis 11 kategorija) panaikinimo.

Konstatavus, jog Administracijos direktoriaus Įsakymas, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, toliau pasisakytina dėl neteisėto pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos padarinių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nurodė reikalavimą grąžinti ją į tarnybą ir įpareigoti Administraciją pasiūlyti kitas pareigas valstybės tarnyboje.

Pažymėtina, jog Švietimo skyriaus, kuriame pareigas ėjo pareiškėja, Administracijos struktūroje nėra, dėl to pareiškėja grąžintina į lygiavertes pareigas (A kategorijos 11 lygio karjeros valstybės tarnautojo pareigas) arba žemesnes valstybės tarnautojo pareigas. Tokiu sprendimu nesuvaržoma atsakovės diskrecija spręsti klausimus, susijusius su įstaigos (institucijos) organizacine struktūra. Be to, toks vertinimas atitinka LVAT praktiką (2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1966/2012, 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3147/2012). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja į pirmesnį darbą negali būti grąžinama dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (Darbo kodekso (toliau – DK) 300 str. 4 d.). Kaip atsakovei toliau spręsti su pareiškėjos tarnyba susijusius klausimus, yra jos teisė, todėl nėra jokio pagrindo įpareigoti Administraciją pasiūlyti kitas pareigas valstybės tarnyboje.

Teismų praktikoje yra nurodyta, kad, siekiant maksimaliai apsaugoti neteisėtai atleisto iš darbo (tarnybos) darbuotojo (tarnautojo) teises ir interesus, įstatymas nustato papildomas jo teisių garantijas neteisėto atleidimo iš darbo (tarnybos) atveju (DK 297 str. 3 ir 4 d.). Kai teismas, nagrinėdamas bylą dėl atleidimo iš darbo (tarnybos) pripažinimo neteisėtu, nustato, jog darbuotojo (tarnautojo) atleidimas iš darbo (tarnybos) neteisėtas, kiekvienu atveju privalo išspręsti neteisėto atleidimo iš darbo padarinių klausimą, atsižvelgdamas į tai, kuris iš DK 297 str. 3 ir 4 d. numatytų darbuotojo (tarnautojo) teisių gynimo būdų konkrečiu atveju taikomas, privalo priteisti jam įstatymo nurodytas išmokas, nepaisant to, yra pareikštas toks prašymas ar ne.

Jeigu darbuotojas grąžinamas į pirmesnį darbą, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 297 str. 3 d.).

Kadangi šiuo teismo sprendimu ginčijamas Įsakymas naikinamas ir pareiškėja grąžinama į tarnybą, pareiškėjai priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos – nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 587,00 Eur už pasirengimą bylai, konsultacijas, teismų praktikos paiešką, nuorašų tvirtinimą, skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę iš kitos šalies proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės negu yra nustatyta Rekomendacijose (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Be to, pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Pagal pateiktus duomenis pareiškėja išlaidas, teikiant jai teisines paslaugas, patyrė 2016 m. gruodžio 13 d. ir 2017 m. kovo 15 d. Vadinasi, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Rekomendacijų 8 punkte nurodytais koeficientais, pareiškėjai už skundo parengimą apskaičiuojama pagal 2016 m. II ketvirčio (772,00 Eur), o už atstovavimą teismo posėdyje pagal 2016 m. III ketvirčio (793,3 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Už skundo parengimą priteisiama – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Taigi šiuo atveju prašoma priteisti 500,00 Eur suma neviršija maksimalios 1 930,00 Eur (2,5 x 772,00 Eur), todėl priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.19 p. maksimali priteistina suma už atstovavimą 2017 m. kovo 15 d. teismo posėdyje (vieną valandą) 79,33 Eur (793,3 Eur x 1 val. x 0,1). Kadangi pasirengimui teismo posėdžiui, konsultacijoms pareiškėjos atstovė sugaišo 1 val., o teismo posėdis truko 12 min., tai suapvalinus priteistina už 1 val., t. y. 79,33 Eur (1 val. x 79,33 Eur).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato (advokato padėjėjo) suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (ginčo) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, kito procesinio dokumento surašymas ir pan. laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip, pvz., skundo (kito procesinio dokumento) parengimas, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pvz., skundo parengimą (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2015 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-733-146/2015, 2015 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015 ir kt.). Taigi, pareiškėjai priteistina 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 2 p., 40–41 str., 132–133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 41-658 „Dėl G. J. atleidimo iš valstybės tarnybos“ ir grąžinti G. J. į lygiavertes arba jos sutikimu į žemesnes valstybės tarnautojos pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją apskaičiuoti ir išmokėti G. J. vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Priteisti pareiškėjai G. J. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 570,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.