Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – Kelių policijos biuras) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinė byla S. J. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. 2015-02-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2014-10-12, 16.05 val., prie Taikos pr. 109 namo, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esant nustatytam 50 km/val. važiavimo greičiui, važiavo 106 km/val. greičiu, dėl to viršijo nustatytą greitį 56 km/val. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 129 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, neapklausė liudytojų teisme, nesiėmė aktyvių veiksmų prieštaravimams panaikinti, todėl nepagrįstai konstatavo, kad S. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 124 str. 6 d., ir administracinę bylą nutraukė.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), o šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir teismo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą S. J., nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinko ir neištyrė visų duomenų, galinčių patvirtinti ar paneigti S. J. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinės teisės pažeidimo padarymo.

Pagal ATPK 124 str. 6 d. administracinė atsakomybė kyla už greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad stacionarus greičio matuoklis „Gatso GTC-D 0502“ užfiksavo, kad 2014-10-12, 16.05 val., prie Taikos pr. 109 namo, Klaipėdoje, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 106 km/val. greičiu, dėl to viršijo nustatytą greitį 56 km/val. Teisės pažeidimo padarymo metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė S. J..

ATPK 260² str. l d. numatyta, kad kai padaromas pažeidimas, numatytas ATPK 124 straipsnyje, ir yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad S. J. 2015-01-30 atvykęs į Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurą paaiškino, kad 2014-10-10 automobilį kelioms dienoms buvo paskolinęs K. K., kuris automobilį grąžino 2014-10-15. S. J., 2015-02-03 atvykęs į policiją, iš jam pateiktos nuotraukos atpažino, kad automobilį vairavo K. K. draugai, vieną iš jų atpažino, tai E. N.. Policijos pareigūnai, siekdami patikrinti S. J. nurodytas aplinkybes, apklausė K. K. ir E. N.. K. K. iš pateiktos nuotraukos savęs kaip vairuotojo neatpažino, nurodė, kad automobilį iš S. J. buvo išsinuomojęs 2014 m. vasarą ir tik vieną kartą. E. N. paaiškino, kad iš nuotraukos automobilio vairuotojo ir keleivio neatpažįsta, papildomai nurodė, kad automobilio savininkas S. J. automobilį išnuomoja visiems, kas tik paprašo, nuomos sutarčių nesudaro. Kelių policijos biuro specialistas M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad S. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis stacionaraus greičio matuoklio užfiksuota nuotrauka, kurioje asmuo labiausiai panašus į S. J..

Teismo posėdžio metu S. J. nepripažino savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tvirtino, jog transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-10-10 iki 2014-10-15 buvo paskolinęs K. K., kuris, pasak jo, vairavo minėtą transporto priemonę administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną – 2014-10-12.

Iš greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokole esančių nuotraukų negalima nustatyti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo.

Apygardos teismas pažymi, kad S. J. tvirtindamas, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes transporto priemonės 2014-10-12 nevairavo, ją buvo išnuomojęs K. K., nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, t. y. nuomos sutarties, kuri patvirtintų faktą, kad automobilis buvo išnuomotas K. K., nes K. K. neigia, kad transporto priemonę buvo išsinuomojęs ir ją vairavo pažeidimo padarymo dieną. S. J. kito asmens, kuris galbūt galėjo vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, neįvardijo.

Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinės teisės pažeidimo bylą, nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimus ir nustatyti pažeidėją. S. J. nurodyti asmenys nebuvo apklausti teismo posėdyje. Vien S. J. teigimas, kad jis nevairavo transporto priemonės, vertintinas tik kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis priklauso S. J., taigi jis atsakingas už savo turtą ir privalo rūpintis juo, jis, kaip savininkas, įgyja ne tik teisių, bet ir pareigų, susijusių su turtu. Transporto priemonės savininkas neprisipažino, kad vairavo transporto priemonę, įrodymų, kad transporto priemonė administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo išnuomota K. K., nepateikė, S. J. nurodytas asmuo K. K. neigia, kad vairavo transporto priemonę, S. J. kitų asmenų, kurie galbūt vairavo jam priklausantį automobilį, nenurodė, įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko S. J. valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, nėra. Atsižvelgiant į tai, būtina aiškintis, kas vairavo transporto priemonę, jei transporto priemonės savininkas nepateiks duomenų, kas vairavo transporto priemonę, tuomet už nustatyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., padarymą administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas transporto priemonės savininkui ir jis traukiamas administracinėn atsakomybėn (ATPK 260² str. 1 d.).

Apygardos teismo nuomone, siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti prieštaravimus, būtina iškviesti ir apklausti S. J. nurodytus asmenis: K. K. ir E. N., pareikalauti, kad policijos pareigūnai pateiktų tinkamos kokybės greičio matuoklio darytas bei išdidintas nuotraukas, kurias būtų galima įvertinti, palyginti ir nustatyti jose užfiksuotą asmenį ir jį patraukti administracinėn atsakomybėn už padarytą pažeidimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįstos nutarties priėmimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad S. J. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai, pirmosios instancijos teismui neteisingai aiškinus ir taikius teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-25 nutartį panaikinti ir S. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama ir galutinė.