- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- e2-1295-1151/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03852-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Julius Lankelis
- Ieškovas
- biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 3.2.6.2Dalinis sprendimas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ilonai Ramaškienei, atsakovės S. J. atstovui (advokatui) Arūnui Merkiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. (M. M.) atstovei (advokatei) Tatjanai Benetei, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovei (advokatei) Jolitai Urbaitytei bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) atstovei L. P.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu nagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškininį pareiškimą (ieškinį) atsakovei S. J. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centras,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. teisme gautas ieškovės BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriame suformuluoti toliau nurodomi reikalavimai: i) neterminuotai apriboti atsakovei S. J. motinos valdžią nepilnamečio B. M. atžvilgiu; ii) priteisti iš atsakovės S. J. išlaikymą nepilnamečiam B. M. po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iii) nepilnamečio B. M. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti SBĮ (duomenys neskelbtini). Ieškinyje, be kita ko, nurodyta, kad:
1.1. M. M. (gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvas) nurodė, kad uždarbiauja pas vietinius gyventojus, oficialiai nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, negauna socialinių išmokų, yra benamis, todėl vaikas negali gyventi su juo (M. M.), nes gyvenimo būdas netinkamas. Gyvenimo būdo keisti nesiruošia. M. M. 2023-12-15 raštu patvirtino, kad neplanuoja auginti sūnaus. M. M. negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos;
1.2. VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medicininės genetikos centras 2023-07-13 pažymoje nurodė, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad J. S. (J. S.) yra biologinis vaiko B. M. tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
2. byloje teismo iniciatyva sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. M. (M. M.) tėvystės nepilnamečiam vaikui B. M. (B. M.) nuginčijimo bei trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, J. S. (J. S.) tėvystės nustatymo nepilnamečiam B. M. (B. M.) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.149 straipsnio 1 dalis).
3. Apylinkės teismas pažymi, jog, viena vertus, byloje savarankiškų reikalavimų proceso dalyviai dėl nepilnamečio B. M. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo nereiškė. Kita vertus, apylinkės teismas, pasinaudodamas CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyviu teismo vaidmeniu procese, pasiūlė šalims (ap)svarstyti ir klausimą dėl B. M. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, esant duomenims, jog tikrasis biologinis vaiko tėvas yra kitas asmuo, nei nurodytas vaiko gimimo liudijime. Teismo posėdžio, vykusio 2024-04-15, nei vienas proceso dalyvis aptartai teismo iniciatyvai neprieštaravo.
4. Apylinkės teismo įsitikinimu, byloje, visų pirma, būtina išspręsti nepilnamečio vaiko tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo klausimus. Taip yra todėl, kad nepilnamečio vaiko tėvystės klausimas turi teisinės reikšmės sprendžiant kitus klausimus, t. y. išlaikymo priteisimą iš nepilnamečio vaiko tėvo, tėvų valdžios ribojimo klausimus. Juolab, žodinio bylos nagrinėjimo metu trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, atstovai paaiškino, jog biologinis vaiko tėvas J. S. vaiką aplanko, perduoda išlaikymui skirtas lėšas, vaiko tėvystės neginčija. Kadangi vienu teismo procesiniu dokumentu – sprendimu – spręsti tiek tėvystės nuginčijimo, tiek tėvystės pripažinimo bei tėvų valdžios ribojimo klausimus teisiškai netikslinga, todėl teismas pirmiausia priima dalinį sprendimą dėl tėvystės (ne)nuginčijimo bei tėvystės (ne)nustatymo (CPK 261 straipsnio 1 dalis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
5. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, nagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
5.1. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad B. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra S. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. M. (M. M.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, o S. J. ir M. M. (M. M.) yra B. M. (B. M.) tėvai;
5.2. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicininės genetikos centro 2023-07-13 pažymoje apie atliktą biologinių giminystės ryšių ištyrimą nurodyta, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą DNR analizės metodais nustatyta, kad J. S. (J. S.) yra biologinis vaiko B. M. (pažymoje nurodyta J. pavardė, tačiau tai laikytina apsirikimu, nes nurodytas teisingas nepilnamečio asmens kodas (duomenys neskelbtini), be to, vaiko motina iš pradžių nepilnamečiam suteikė J. pavardė ir tik vėliau – M. (M.č)) tėvas su 99,9999998 proc. tikimybe.
Dėl tevytės (ne)nuginčijimo bei tėvystės (ne)nustatymo
6. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę; iii) sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, turi būti įvertinta, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju; iv) ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti kito asmens tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-781/2022, nutarties 12–21 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, nutarties 35 punktas). Aptariamu atveju byloje kasacinio teismo išaiškinimai išpildomi. Teismui teikti paaiškinimai, jog vaiko gimimo liudijime įrašytas tėvas M. M. yra benamis, vaiko auginti bei prižiūrėti neketina, turi alkoholio vartojimo problemų ir gyvenimo būdo keisti neketina. Aptartos aplinkybės rodo, kad vaiko interesai užtikrinami ginčijant M. M. tėvystę.
7. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nei CPK, nei CK, o taip pat ir kiti įstatymai nenumato, jog pagrindas tėvystei nuginčyti ar pripažinti yra tik teismo ekspertizė. Civiliniame procese šalys gali tėvystę įrodinėti visais leistinais įrodymais, o tarp jų – paaiškinimais bei medicininiais duomenimis, kurie gauti privačioms ar valstybės išlaikomomis laboratorijoms, teikiančioms DNR tyrimų paslaugas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog į bylą buvo pateikta VšĮ Vilniaus universiteto Santaros klinikų 2023-07-13 pažyma, kurioje nurodyta, jog J. S. biologinė tėvystė B. M. yra su 99,99999998 proc. tikimybe, taip pat į aplinkybę, jog teisminio proceso metu šalių atstovai sutinka tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės pripažinimo, taip pat į tai, jog J. S. taip pat neginčija tėvystės ir net faktiškai teikia materialinį išlaikymą vaikui, sprendžia nuginčyti M. M. tėvystę nepilnamečiam B. M. ir pripažinti J. S. tėvystę nepilnamečio B. M. atžvilgiu.
8. CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi. Viena vertus, pačios šalys (ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. S. nenurodė pozicijos dėl nepilnamečio vaiko pavardės likimo po tėvystės nuginčijimo. Kita vertus, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimo J. S. atstovė (advokatė) Jolita Urbaitytė, taip pat trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, SBĮ (duomenys neskelbtini) atstovė L. P. paaiškino, jog būtina išlaikyti originalią tėvo pavardę dėl tautinių tapatumo aspektų. Teismas, siekdamas teisinio stabilumo, taip pat gerbdamas tautinio tapatumo reikšmę, nepilnamečiui suteikia biologinio tėvo J. S. originalios rašybos pavardę – „S.“ (CK 3.167 straipsnio 1–2 dalys).
Dėl procesinės bylos baigties
9. Teismas, išsprendęs klausimus, susijusius su nepilnamečio B. M. tėvystės nuginčijimu ir tėvystės nustatymu, priima dalinį sprendimą dėl nepilnamečio tėvystės nuginčijimo ir biologinės tėvystės nustatymo. Visi likę klausimai (ieškovės reikalavimai dėl motinos valdžios ribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip pat kiti procesiniai klausimai (galimas ieškinio reikalavimų tikslinimas), rašytinių paaiškinimų teikimas) bus išspręsti galutiniu sprendimu, įsiteisėjus šiam daliniam sprendimui. Apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl galutinio sprendimo priėmimo, teismas byloje dalyvaujančius asmenis informuos atskiru pranešimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146–3.153 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 261 straipsniu, mutatis mutandis (liet. su atitinkamais (būtinais) pakeitimais) 270 straipsniu, 279 straipsniu, 376 straipsniu, 387–399 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
nustatyti, kad M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra vaiko B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus (vaikas).
Nustatyti, kad J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas (sūnus).
Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis nurodant, kad vaiko B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. S. (J. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. (duomenys neskelbtini) d. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis grafoje „Duomenys apie kūdikį“ eilutėje „Pavardė“ nurodant, kad nepilnamečio B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardė po dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo – „S.“.
Išsiųsti dalinį teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiam nepilnamečio B. M. (B. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimą.
Įsiteisėjus daliniam sprendimui, atskiru pranešimu informuoti proceso dalyvius dėl tolimesnės proceso eigos.
Dalinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo dalinio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis