Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi pareiškėjos V. B. prašymų netenkino.

4. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

5. Byloje pareikšti reikalavimai pareiškėjos pilnametei dukrai dėl motinos valdžios apribojimo. Teismo vertinimu, nuo bylos baigties nepriklauso pareiškėjos materialinių teisių ar pareigų atsiradimas, dėl to teismas pareiškėjos prašymo įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu netenkino.

6. Teismas nurodė, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti artimieji giminaičiai, tačiau tik turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos išsilavinimą. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad būtinojo atstovavimui teisme išsilavinimo ji neturi, dėl to pareiškėja atstovauti savo dukters teises teisme neturi teisės.

7. Netenkinus prašymo dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, teismas netenkino prašymo atidėti 2023 m. lapkričio 17 d. teismo posėdį.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismo bylos objektas - pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu bei netenkintas jos prašymas atidėti teismo posėdį.

Žemesnės instancijos teismas

12. CPK 46 ir 47 straipsniuose pateikti trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, apibrėžimai. Remiantis CPK 46 straipsnio 1 dalimi, įstoti į bylą turi teisę tretieji asmenys, kurie pareiškia savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėja siekia įstoti į bylą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusu (CPK 47 straipsnis).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 24 punktas).

14. Byloje pareikšti reikalavimai atsakovams (tame tarpe pareiškėjos pilnametei dukrai) dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

15. Pareiškėja, siekdama įstoti į procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nurodė, kad ji gerai žino dukros šeimos problemas ir yra suinteresuota, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, būtų apginti vaikų interesai. Taigi pareiškėja siekė būti įtraukta į bylą atsakovės pusėje kaip atsakovės motina bei vaikaičių senelė. Visgi, pareiškėja nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukels šioje byloje priimtas procesinis sprendimas, nedėstė aplinkybių, susijusių su jos dukros motinos valdžios apribojimu (CPK 47 straipsnis). Taip pat nereiškė savarankiškų reikalavimų, susijusių su vaikaičių gyvenamosios vietos nustatymu, tėvams galimai laikinai apribojus tėvų valdžią (CPK 46 straipsnis). Todėl laikytini pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su apeliantės materialiosiomis teisėmis ir pareigomis nėra pakankamai glaudus, nuo bylos baigties nepriklauso apeliantės materialinių teisių ar pareigų atsiradimas. Todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas apeliantės į procesą, netinkamai taikė CPK 46, 47 straipsnius.

16. Atskirajame skunde remiamasi ir tuo, kad pareiškėjos dukra (atsakovė byloje) yra išdavusi pareiškėjai įgaliojimą atstovauti ją teismuose, todėl pareiškėja turėjo būti įtraukta į procesą trečiuoju asmeniu ir šiuo pagrindu.

17. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, fizinio asmens artimi giminaičiai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl jos dukros išduoto įgaliojimo, pareiškėjai neturint aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nesuteikia pareiškėjai teisės būti dukros atstove pagal pavedimą.