- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-624-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03083-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais;
1.2. panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. 8SD-6777-(14.8.125 E.) ir 2022 m. sausio 25 d. raštą Nr. 8SD-370-(14.8.125 E.);
1.3. pripažinti, kad nuomos teisiniai santykiai tarp UAB „Intractus“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pagal 2005 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N/192005-0113, kuri buvo išdėstyta nauja redakcija 2015 m. kovo 12 d. susitarimu Nr. 8SŽN-69, yra pasibaigę;
1.4. įpareigoti NŽT nutraukti nuomos teisinius santykius su UAB „Intractus“ pagal 2005 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N/192005-0113, kuri buvo išdėstyta nauja redakcija 2015 m. kovo 12 d. susitarimu Nr. 8SŽN-69.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
3. Teismas, įvertinęs ieškovės 2021 m. gruodžio 10 d. prašymo pobūdį ir atsakovės 2021 m. gruodžio 23 d. rašto pobūdį, nustatė, kad skundžiamas 2021 m. gruodžio 23 d. raštas nėra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui, yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo ieškovei suteikė informaciją. Ieškovė neskundžia atsakovės veiksmų, susijusių su netinkamu, nesavalaikiu informacijos pateikimu. Sprendė, kad ginčas dėl informacinio pobūdžio 2021 m. gruodžio 23 d. rašto nenagrinėtinas teisme.
4. Teismas skundžiamą 2022 m. sausio 25 d. raštą laikė administraciniu aktu, kurio apskundimo terminas nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė pripažino, kad vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti praleido ir prašo teismo jį atnaujinti. Teismas nustatė, kad ieškovė pirmiausiai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, kaip nurodyta skundžiamame rašte. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį, kurioje buvo išaiškinta tinkama NŽT Kauno skyriaus rašto apskundimo tvarka, teismas ieškovei išsiuntė 2022 m. vasario 18 d. per EPP. Teismas laikė, kad nutartis ieškovei įteikta 2022 m. vasario 21 d. Ieškovė į Kauno apylinkės teismą kreipėsi tik 2022 m. kovo 1 d., nenurodydama priežasčių, kodėl nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. kovo 1 d. delsė kreiptis į teismą su ieškiniu. Teismo vertinimu, esant tinkamai išaiškintai apskundimo tvarkai, ieškovė svarbiomis ir objektyviomis priežastimis nepagrindė viso termino praleidimo laikotarpio, todėl jos prašymo atnaujinti terminą netenkino ir ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi praleidus terminą ir jo neatnaujinus civilinės bylos nagrinėjimas negalimas.
5. Teismas sprendė, kad likę reikalavimai išvestiniai iš reikalavimo panaikinti atsakovės 2022 m. sausio 25 d. raštą, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti visa apimtimi.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai pripažino, jog 2021 m. gruodžio 23 d. raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti skundžiamas teisme. Savo esme 2021 m. gruodžio 23 d. raštas nelaikytinas nei tarpiniu aktu, nei konstatuojamojo pobūdžio – tiek 2021 m. gruodžio 23 d. raštas, tiek 2022 m. sausio 25 d. raštas yra analogiško turinio – jais atsisakė nutraukti nuomos teisinius santykius, todėl ieškovei sukelia neigiamas pasekmes ir toks sprendimas skundžiamas.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė delsė pateikti ieškinį teismui dėl administracinių aktų panaikino, taip paneigdamas ieškovės teisę į apeliaciją, t. y. apskųsti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 17 d. nutartį. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovei išaiškino apskundimo tvarką skundui pateikti dėl administracinių aktų panaikinimo, taip pat išaiškino, jog nutartis gali būti apskųsta per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos. Šios nutarties apskundimo terminas suėjo 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 1 d. ieškovė pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui. Nutarties apskundimo laikotarpis negali būti traktuojamas kaip delsimas, šiuo laikotarpiu ieškovė galėjo įgyvendinti savo teisę apskųsti administracinio teismo nutartį. Teisė į apeliaciją yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, ji absoliuti ir negali būti ribojama. Teismas šių aplinkybių neįvertino.
1.3. Nurodo, kad ieškovė terminą ieškiniui paduoti praleido, nes pasitikėjo atsakovės skundžiamuose raštuose nurodyta apskundimo tvarka. Viešojo administravimo subjektui keliamas reikalavimas administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo apskundimo tvarką. Teismų praktika pripažįsta, jog netinkamai nurodyta apskundimo tvarka yra objektyvi kliūtis kreiptis į teismą ir asmuo turi kreiptis per protingą terminą nuo sužinojimo momento. Ieškovė nebūtų praleidusi termino reikalavimui paduoti dėl administracinių aktų panaikinimo, jei skundžiamuose raštuose būtų tinkamai nurodyta apskundimo tvarka. Ši aplinkybė buvo objektyvi priežastis, kodėl ieškovė praleido terminą ieškiniui paduoti. Ieškovė reagavo operatyviai į paaiškėjusią aplinkybę dėl klaidingai nurodytos apskundimo tvarkos, per protingą laiko tarpą pateikė ieškinį civilinio proceso tvarka. Negalima apriboti asmens teisių į teisminę gynybą, kuomet siekiama apginti savo teises nuo galimai neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, tinkamą teisinį procesą. Kitu atveju, ginčas tarp šalių ne tik nebus išspręstas, bet užprogramuos tolimesnius nesutarimus ginčo klausimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
Dėl 2021 m. gruodžio 23 d. rašto pobūdžio
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad 2021 m. gruodžio 23 d. raštas yra administracinis aktas (administracinis sprendimas), nes juo iš esmės atsakovė atsisakė nutraukti nuomos teisinius santykius su ieškove.
11. Nustatyta, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu dėl nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos teisės perleidimo kreipėsi į atsakovę prašydama informuoti, kodėl iki šiol Registrų centre nepanaikintas juridinis faktas Nr. 7.1. „2005-05-19 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. N19/2005-0113 (2015-03-12 Susitarimas pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-69)“, operatyviai panaikinti bei apie tai informuoti ieškovę. Atsakovė, atsakydama į 2021 m. gruodžio 10 d. raštą, skundžiamu 2021 m. gruodžio 23 d. raštu nurodė, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl nuomos sutarties nutraukimo, o dėl jos pakeitimo, todėl naujasis statinių savininkas turi kreiptis į Kauno miesto skyrių dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo; nurodė rašto apskundimo tvarką. 2022 m. sausio 12 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su raštu dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriuo prašė sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir NŽT Kauno miesto skyriaus, nutraukti. Atsakovė 2022 m. sausio 25 d. raštu nurodė, jog laiko, kad žemės sklypo nuomos teisė perėjo naujajam savininkui, todėl turėtų būti sprendžiama ne dėl nuomos sutarties nutraukimo, o dėl jos pakeitimo, dėl ko naujasis statinių savininkas turi kreiptis į Kauno miesto skyrių dėl minėto žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo; nurodė rašto apskundimo tvarką.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės 2021 m. gruodžio 10 d. prašymo pobūdį, atsakovės skundžiamo 2021 m. gruodžio 23 d. rašto turinį, taip pat skundžiamo kito 2022 m. sausio 25 d. rašto turinį, neturi pagrindo spręsti apie skundžiamo 2021 m. gruodžio 23 d. rašto informacinį pobūdį. Ieškovė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu iš esmės reikalavo nutraukti nuomos sutartį, t. y. panaikinti juridinį faktą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos. Tačiau atsakovė (kaip ir kitu skundžiamu raštu) pateikė atsakymą (administracinį sprendimą), kad turėtų būti sprendžiamas klausimas ne dėl nuomos sutarties nutraukimo, o dėl jos pakeitimo, nurodė šio sprendimo apskundimo tvarką. Taigi, skundžiamu 2021 m. gruodžio 23 d. raštu atsakovė atsisakė panaikinti juridinį faktą dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, t. y. iš esmės atsisakė nutraukti nuomos teisinius santykius. Toks atsakovės administracinis sprendimas ieškovei sukelia neigiamas pasekmes – ieškovei lieka galioti siekiama nutraukti nuomos sutartis, todėl jis skundžiamas teisme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčas dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 23 d. rašto nenagrinėtinas teisme.
Dėl ieškinio priėmimo
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose.
14. Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus: panaikinti atsakovės raštus ir pripažinti pasibaigusiais nuomos teisinius santykius, įpareigoti atsakovę nutraukti nuomos teisinius santykius. Taigi , vienu iš reikalavimų prašoma panaikinti atsakovės raštus – administracinius sprendimus. Toks reikalavimas pripažintinas esantis administracinio teisinio pobūdžio.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).
16. Kadangi atsakovės skundžiami raštai yra individualūs administraciniai aktai, šioje byloje taikytinos ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016). Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-684/2021).
18. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovės reikalavimo atnaujinti terminą reikalavimui pareikšti dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šio termino atnaujinimas bylos šaliai reikšmingas tik dėl sukeliamų padarinių – kai, konstatavus termino praleidimą ir pagrindo jį atnaujinti nebuvimą, šiuo pagrindu ieškinys atmetamas, nevertinant ieškovo įrodinėjamų aplinkybių, nesprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-532-687/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1902-933/2021). Taigi, tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, praleido terminą kreiptis į teismą, tokios aplinkybės sudarytų savarankišką pagrindą atmesti pareikštą ieškinį. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti ieškinio priėmimo stadijoje, juolab šiuo pagrindu atsisakyti priimti ieškinį.
19. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas anksčiau nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino termino administraciniams aktams apskųsti atnaujinimo klausimą, dėl ko, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normas pritaikė netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intractus“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.