Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. D., D. D. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotam asmeniui M. D. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame ji nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja (b. l. 27).

5. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašo V. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 28-30).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo

6. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos biure sudarė santuoką su A. D., gim. (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad sutuoktiniai V. D. ir A. D., gyvendami santuokoje, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 8-3442 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). Šis nekilnojamasis turtas buvo V. D. ir A. D. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas A. D. vardu. Iš Šiaulių rajono 5 – ojo notaro biuro notarės Silvos Jonaitienės (duomenys neskelbtini) liudijimo (b. l. 17) matyti, kad buvo pradėta paveldėjimo byla į V. D. palikimą. Byla pradėta pagal V. D. dukros M. D. pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure Paveldėjimo teisės pagal įstatymą ir/ar testamentą liudijimas į palikėjui V. D. priklausantį turtą niekam nėra išduotas. Kitų įpėdinių nėra, V. D. testamento nepaliko. Iš 2024-11-18 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad A. D. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe - paveldėjimo teisinių santykių srityje bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje (b. l. 12-13). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., gim. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-22 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja V. Ž. (b. l. 14-16).

7. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

8. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. testamento nepaliko, jo sutuoktinė A. D. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau liko gyventi sutuoktiniams priklausančiame bute, mokėjo mokesčius, rūpinosi bute likusiais daiktais ir juos valdė. Tai įrodo į bylą pateikta VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad A. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Vadinasi, A. D. naudojosi, rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ką įrodo į bylą pateikti kvitai (b. l. 18-24), rūpinosi tiek savo, tiek sutuoktinio turto dalimi, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. Palikimo priėmimo valdant sutuoktinio turtą fakto suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, D. D. ir M. D. neginčijo. V. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. D. mirusio sutuoktinio V. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Dėl leidimo išdavimo priimti palikimą neveiksnaus tam tikrose srityse asmens vardu

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

12. Iš medicininio mirties liudijimo kopijos matyti, kad V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe - paveldėjimo teisinių santykių srityje bei asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar kitas viešojo administravimo institucijas srityje (b. l. 12-13), todėl ji pati savo vardu negali priimti palikimo. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-01-22 nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo nustatyta globa, globėja ir turto administratore paskirta pareiškėja V. Ž. (b. l. 14-16). Pareiškėja yra neveiksnios tam tikrose srityse A. D. globėja ir turto administratorė, ji gali neveiksnaus asmens vardu priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsnio 1 dalis ir 5.56 straipsnis).

13. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų turinio nustatyta, kad neveiksni tam tikrose srityse A. D. yra V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė, o palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis mirusiajam V. D. ir neveiksnia pripažintai tam tikrose srityse A. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo palikėją pergyvenusi sutuoktinė naudojasi, jame gyvena.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad priėmus palikimą nebus pažeisti neveiksnaus tam tikrose srityse asmens interesai, paveldėtas turtas bus panaudotas neveiksnaus tam tikrose srityse asmens poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju išduoti leidimą priimti palikimą kreipėsi neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėja, kuri turi teisę atstovauti neveiksnų tam tikrose srityse asmenį, todėl teismo leidimas priimti palikimą, atsiradusį po V. D., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties neveiksnaus tam tikrose srityse vardu išduotinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu, 579–582 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Išduoti pareiškėjai V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo leidimą neveiksnios tam tikrose srityse A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti (duomenys neskelbtini) mirusio V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus, kitoje dalyje (dėl leidimo išdavimo) sprendimas neskundžiamas.