- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-25
- Bylos Nr.
- ATP-696-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo M.M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., jam paskiriant 300 litų baudą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. nubaustas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0079:291, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku, užėmė 214 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Šis plotas aptvertas tvora, taip pat sukrautos statybinės medžiagos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu M.M. prašo panaikintiVilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad leidimą naudotis sklypu bei jį laikinai aptverti jam suteikė sklypą valdančio asmens įgaliotas atstovas - sodo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama jos pirmininkės. Duomenys apie tai buvo pateikti tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą surašusiam asmeniui - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tiek teismui.
Pažymi, jog aplinkybė, kad jis, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, savavališkai užvaldė sklypą, byloje nėra nustatyta. Priešingai, prieš pasinaudodamas sklypu ir jį aptverdamas, jis kreipėsi į sklypą valdantį asmenį - sodo bendriją „(duomenys neskelbtini)“ bei gavo jos pritarimą sklypo laikinam naudojimui ir aptvėrimui.
Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d., mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimai yra sprendžiami pačios bendrijos. Įvertindamas tai, kad sklypas yra sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo plotas, o sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė yra vienasmenis bendrijos valdymo organas, jis pagrįstai tikėjosi, kad jo gauti sutikimai dėl sklypo laikino naudojimo ir aptvėrimo, yra jo veiksmų teisėtumo patvirtinimas. Tuo tarpu jei būtų nustatyta, kad leidimai laikinai naudotis sklypu buvo suteikti viršijant įgaliojimus, tai netaptų pagrindu jo veiksmus pripažinti tyčiniais.
Pažymi, kad per visą sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ sutikimu naudojimosi sklypu laikotarpį, apeliantas dėl to nesulaukė kitų sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių pretenzijų, o sodo bendrijai pareikalavus, nedelsdamas atlaisvintų naudojamą sklypą.
Teismui konstatavus, kad apelianto veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos laikytina atsakinga už apeliantui padarytos turtinės žalos atlyginimą, patirtos dėl turėtų išlaidų teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir prašo priteisti šias išlaidas.
Nacionalinės žemės tarnybos vyriausiasis specialistas M.J. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad nors M.M., teigia, kad leidimą naudotis valstybine žeme bei jį aptverti, jam suteikė sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė D.D., tačiau valstybinė žemė yra išnuomota sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, o nuomos sutartyje nėra numatyta šios žemės subnuoma. Dėl šios priežasties toks leidimas yra niekinis ir neturintis jokios juridinės galios.
Atkreipia dėmesį, kad sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė D.D., teismo posėdžio metu paliudijo, kad leidimo dėl valstybinės žemės naudojimo, kuriuo ji suteikė teisę naudotis, pati nerašė. Šį leidimą parašė apelianto sutuoktinė ir pateikė jai pasirašyti. Pasirašydama šį raštą - leidimą, ji nežinojo, kad neturi teisės tokių veiksmų atlikti. Toks leidimas negali būti laikytinas oficialiu dokumentu, pašalinančiu pažeidėjo atsakomybę. Taip pat nėra žinių ir apie tai, kad sodų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ būtų sukvietusi bendrijos visuotinį susirinkimą, kuriuo bendru sutarimu leistų naudotis bendro naudojimo žeme M.M.
Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimas įstatyme nenumatytas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 45 str. 1 d. inter alia numato atsakomybę už savavališką valstybinės žemės užėmimą.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog M.M. kaltė, padarius ATPK 45 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, t.y., kad M.M. savavališkai užėmė valstybinę žemę.
ATPK 257 straipsnis įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą, ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl M.M. kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, o būtent 2014 m. kovo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 49AT-4, 2013 m. lapkričio 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 49ŽN-316, nuotraukomis, 2014 m. sausio 20 d. M.M. prašymu Nacionalinei žemės tarnybai, kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiais įrodymais netikėti ir vertina juos pagrindžiančiais apelianto kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad M.M. užimti valstybinės žemės plotą leido sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė D.D. Valstybinės žemės naudojimo reikalingumą apeliantas grindė tuo, kad nėra suprojektuotas įvažiavimas į jo sklypą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, M.M. užimtas valstybinės žemės plotas yra apjuostas aklina tvora, o, kaip nurodė sodų bendrijos pirmininkė D.D. pirmos instancijos teismui, norint įvažiuoti į M.M. priklausantį sklypą, reikia nuardyti valstybinę žemę juosiančią tvorą. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog M.M. nurodytą aplinkybę dėl būtinojo reikalingumo apsitverti valstybinės žemės sklypą yra paneigta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. spalio 30 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės D.D. rašte nurodyta, kad M.M. suteikta teisė naudotis aptariamu sklypu, tol, kol nebus suprojektuotas privažiuojamasis kelias prie jam priklausančio žemės sklypo, bet ne minimą sklypą aptverti. Taigi, sodų bendrijos „Lokomotyvas“ pirmininkės 2012 m. spalio 30 d. utikimas M.M. naudotis minimu valstybinės žemės plotu, nešalina apelianto kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, todėl skundas šioje dalyje atmetamas.
Pažymėtina, kad išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas nustatytas ATPK 279 str. Šis straipsnis numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Todėl apelianto prašymas priteisti jo patirtas išlaidas teisinei advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M.M. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą, ją tinkamai individualizuodamas. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M.M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą.
Nutartis neskundžiama.