- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- ATP-118-593/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08189-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. A. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo P. A. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas 2014-11-03 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą P. A. už tai, kad jis 2014-10-30 apie 20.50 val. Kaune, Šarkuvos g. ties namu Nr. 1A, vairuodamas automobilį ,,Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadintas vienas automobilis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-12-15 nutarimu, P. A. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą jam skyrė 100 Lt (vieno šimto litų) baudą, už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą skyrė 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. A. prašo panaikinti 2014 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai jo paaiškinimus, jog nepajuto kontakto su kitu automobiliu ir siekė išvengti administracinės atsakomybės, vertino kaip gynybinę versiją. Teismas rėmėsi liudytojo P. D. parodymais, kuris parodė, kad jis sėdėjo automobilyje, kai atbuline eiga važiuodamas P. A. kabliu atsitrenkė, garso nebuvo, jo automobilis didelis, kas įvyko nesuprato. Be to, pats P. D. parodė, jog net jis pats nesuprato kas įvyko. Pareiškėjo įsitikinimu, tokie P. D. parodymai patvirtina, kad nesant atsitrenkimo garsui, nei pareiškėjui, nei pačiam P. D. nesupratus kas įvykio, negali būti laikytina, kad iš eismo įvykio vietos pareiškėjas pasišalino tyčia. P. D. automobiliui padarytas visiškai nežymus apgadinimas, t.y. tik lako įtrūkimas, parodo, kad tikrai pareiškėjas negalėjo suprasti, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais tik vienos P. D. transporto priemonės apgadinimu. Padarytą žalą P. A. geranoriškai atlygino ir P. D. pretenzijų jam neturi.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistu, kadangi R. A. inkriminuoti pažeidimai kvalifikuoti teisingai, pagrįsti objektyvia bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis P. A. skundas tenkintinas.
Ginčo dėl P. A. kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą nėra ir aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Aukštesnysis teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014-12-15 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Apelianto P. A. apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas dėl pažeidimo numatyto ATPK 130 str. 1 d. padarymo, prašant administracinę bylą, dalyje, dėl nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.
ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Pirmos instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjo P. A. sąmoningo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos bei suvokimo apie jo padarytą eismo įvykį grindė pagrinde liudytojo P. D. parodymais, kuris automobilių kontakto metu sėdėjo automobilyje. Jis teigė, jog kai atbuline eiga važiuodamas į jo automobilį atsitrenkė autobusiukas su kabliu, jokio garso liudytojas negirdėjo, pajuto tik kontaktą. Pats P. D. nesuprato kas įvyko, galvojo, kad vairuotojas išlips iš automobilio ir pasikalbės, tačiau jis atsidaręs langą kažką pasakė ir nuvažiavo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors minimas liudytojas ir pajautė, jog į jo automobilį atsitrenkė autobusiukas, tačiau jo parodymai besąlygiškai neįrodo apelianto tyčios dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo. Tai, kad liudytojas pajuto, kaip pareiškėjo automobilis atsitrenkė į jo automobilį yra jo subjektyvus pastebėjimas, todėl negalima teigti, kad tą patį juto ir pareiškėjas P. A., kadangi kaip ir teigė pats liudytojas jis iš pradžių ir pats nesuprato kas įvyko, kadangi jokio garso nebuvo. P. D. nurodyta aplinkybė, kad jis išlipęs iš automobilio bandė šaukti į jo mašiną atsitrenkusį vairuotoją, tačiau šis atsidaręs langą jį pasiuntęs išvažiavo, taip pat teismo buvo įvertinta kaip P. A. kaltę pagrindžianti. Tačiau toks vertinimas vėlgi yra subjektyvus, nes ši aplinkybė nepaneigia ir paties apelianto versijos, kad jis prieš išvažiavimą iš aikštelės, atsidaręs langą matė, kad išlipo du žmonės, tačiau buvo tamsu, atstumas apie 20 metrų, todėl nesuprato, kad jam kažką sako, juo labiau, kad net nežinojo ir nesuprato, kad atsitrenkė į kitą mašiną.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog iš rašytinių bylos duomenų, t. y. automobilio „Mazda Xedos9“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukų (9-10 b. l.), eismo įvykio schemos (2 b. l.) matyti, jog užfiksuoti automobilio apgadinimai nėra žymūs, automobilių dalys nėra įlenktos, subraižytos ar sudaužytos, įtrūkęs tik dažų lakas, ko nuotraukose net nematyt. Eismo įvykio schemoje užfiksuoti automobilio apgadinimai – išlūžusios priekinės apdailos grotelės, pastumtas priekinis bamperis visumoje atrodo pakankamai žymūs, tačiau P. D. teigimu išlūžusios apdailos detalės yra atsiradę nuo senesnio įvykio, apie tai, kad pastumtas priekinis bamperis P. D. teismo posėdžio metu iš viso nieko neminėjo, todėl vien nežymus dažų lako įtrūkimas, kuris padarytas dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų, neduoda pagrindo teigti, kad P. A. automobilių kontaktą turėjo jausti. Pareiškėjas neneigia, kad važiuodamas galėjo kliudyti kitą automobilį, bet to nepajuto ir nesuprato, kadangi automobilių kontakto būta nestipraus, lengvai atsiremta kabliu į mašinos priekinį bamperį, nebuvo jokio garso, todėl jo tikrai buvo galima nepajusti. Sprendžiant tyčios klausimą, taip pat atsižvelgtina ir į pareiškėjo elgesį po eismo įvykio. Nors jis nepajutęs ir nepastebėjęs, jog atsirėmė į kitą automobilį ir nuvažiavo, tačiau tik sužinojęs, jog galimai padarė pažeidimą, bendradarbiavo su policija ir savo kaltės neneigė, nukentėjusiosios mašinos savininkui atlygino žalą, be to, didesnę negu buvo padaryta reali žala. Taip pat pažymėtina, jog sąmoningai šalintis iš įvykio vietos pareiškėjui nebuvo jokio tikslo, kadangi jo vairuojamas automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginę draudimo bendrovės.
Aptartos aplinkybės paneigia P. A. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad pareiškėjas suprato, jog jis apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) aukštesnysis teismas sprendžia, kad P. A. veikoje nepagrįstai nustatyta ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, jis nepagrįstai nubaustas už šį pažeidimą (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas, nutarimo dalis, kurioje P. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. ir taikant ATPK 33 str. paskirta nuobauda subendrinta su nuobauda, paskirta pagal ATPK 127 str. 2 d., naikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nutaria:
P. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo dalį, kuria P. A. pagal ATPK 130 str. 1 d. nubaustas 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Panaikinti nutarimo dalį, kuria vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir skirta galutinė subendrinta nuobauda – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (289 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį, kuria P. A. pripažintas kaltu padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) (28 Eur) bauda, palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.