Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-11-22 · Byla Nr. ATP-1294-200/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
ATP-1294-200/2012
Teisminio proceso Nr.
4-02-3-03437-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
O. R.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1294-200/2012
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03437-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.3; 52.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos O. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimo, kuriuo O. R. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubausta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. R. teismo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad ji 2012-08-03, 14.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (2,51 prom.), šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta O. R. apeliaciniu skundu, kurį pasirašęs jos atstovas advokatas V. K., prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą, atleisti nuo 2000 Lt baudos, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metams. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu, laiko jame išdėstytus teiginius dėl transporto priemonės vairavimo nepagrįstais ir atmestinais. Pasak apeliantės, skundžiamas nutarimas grindžiamas pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, teiginiais, kad O. R. neneigė, jog vairavo automobilį norėdama perstatyti automobilį į kitą vietą. Priešingai, minėto protokolo paaiškinimuose apeliantė pati užrašė, kad automobilio nevairavo. Pasak apeliantės, skundžiamame nutarime nepaminėti byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys sunkią jos sveikatos būklę, dėl ko ji negali vairuoti automobilio. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad paskutinį kartą O. R. už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo bausta net 2003 m., kas taip pat patvirtina, kad ji automobilio nevairuoja. Apeliantė nurodo, kad skundžiamame nutarime yra iškreipti ir nepilnai išdėstyti liudytojų A. R., J. P. ir G. K. parodymai. Nutarime nepagrįstai nurodoma, kad liudytojas A. R. apklausos metu nurodė, kad O. R. vairuoja automobilį ir kad moteris, skambinusi iš O. R. telefono, pasakė jam, kad jo mama O. R. vairavo automobilį. Priešingai, A. R. apklausos metu nurodė, kad O. R. dėl sveikatos būklės automobilio nevairuoja, o esant reikalui, ją šiuo automobiliu vežioja kaimynas J. P.. Liudytoja G. K. apklausos metu pasakė, kad įvykio nematė, kad O. R. buvo nuėjusi pasiimti daiktų iš automobilio. Liudytojas J. P. apklausos metu nurodė, kad jis, esant reikalui, vežioja O. R. automobiliu Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) nes ji pati vairuoti automobilio negali dėl sveikatos būklės. Įvykio dieną jis vairavo automobilį į sodą ir atgal. Nutarime nepaminėti J. P. parodymai, kad apie 13 val. pastačius automobilį, iš priekio nebuvo jokio kito automobilio. Pasak apeliantės, skundžiamame nutarime neištirti administracinėje byloje pateikti įrodymai, neatsižvelgta į tai, kad byloje nėra autoįvykio schemos, nenustatyti ir apklausti įvykį matę liudytojai. Administracinė atsakomybė grindžiama vien liudytojo (kaimyno) A. P. parodymais, kuris nuolat konfliktuoja su kaimynais dėl parkavimosi vietos. Pats A. P. patvirtino, kad uždarė O. R. automobilyje, kol atvyks policijos pareigūnai. Todėl O. R. vairavimo faktas nėra įrodytas. Apeliantė taip pat nurodo, kad jos pajamos labai mažos – 599 Lt per mėnesį, o vien būsto išlaikymo išlaidos yra apie 400 Lt per mėnesį. Pritaikius jai skirtą 2000 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 metams, ji liks be jokio pragyvenimo šaltinio, apeliantė neįstengs apmokėti sąskaitų už komunalines ir kitas paslaugas, nusipirkti maisto produktų. Manytina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus tikslus, neturi varžyti asmens ženkliai griežčiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

O. R. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. už tai, kad neblaivi vairavo transporto priemonę. Dėl O. R. neblaivumo įvykio metu 2012-08-03, 14.35 val., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija automobilio vairavimo faktą, nurodo, kad dėl sunkios sveikatos būklės negali vairuoti automobilio.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog O. R. 2012-08-03, 14.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (2,51 prom.), o jos keliama versija, kad ji automobilio įvykio metu nevairavo, vertintina kritiškai kaip pažeidėjos gynybinė pozicija.

Šalies argumentai

A. P. paaiškinime policijai (b. l. 8) bei apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 43) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, kad jis 2012-08-03, maždaug 14 val. 10 min., būdamas namuose išgirdo suveikusią savo automobilio signalizaciją, per buto balkoną pastebėjo, kad į jo automobilį įsirėmęs kitas automobilis, prie kurio vairo sėdėjo O. R., automobilio variklis dirbo. Išėjęs į lauką, O. R. rado sėdinčią automobilyje už vairo, automobilio variklis veikė. O. R. plūdosi necenzūriniais žodžiais ir jam išjungus variklį, dar kelis kartus bandė užvesti savo automobilį, bet jis išjungdavo. Manydamas, kad dėl susidūrimo gali būti sugadintas jo automobilis, iškvietė policiją. A. P. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino teisės pažeidimą užfiksavęs ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas J. D., kuris tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4), tiek apklaustas liudytoju pirmosios instancijos teisme (b. l. 42-43) nuosekliai parodė, kad atvykus į įvykio vietą automobilyje Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo O. R., kuri sėdėjo prie automobilio vairo, matėsi, kad ji buvo stipriai neblaivi. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šių liudytojų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patrauktos O. R. parodymus, matyti, kad ji tiek tyrimo metu (b. l. 3), tiek bylos nagrinėjimo metu teisme metu neigė padariusi administracinį teisės pažeidimą. O. R. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad O. R. 2012-08-03 automobilio nevairavo, nes apskritai ji ilgą laiką nevairuoja transporto priemonės dėl savo sunkios sveikatos būklės. Jos automobilį dažniausiai vairuoja kaimynas J. P. (b. l. 42). Tokia O. R. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Sunki O. R. sveikatos būklė (b. l. 16-28) ir tai, kad jos automobilį dažniausiai vairuoja kaimynas J. P., nereiškia, kad protokole nurodyto įvykio metu ir vietoje O. R. negalėjo vairuoti transporto priemonės. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti A. R., J. P. ir G. K. parodė, kad nei paties įvykio, nei kas tuo metu vairavo automobilį Toyota Corolla, v. n. (duomenys neskelbtini) nematė (b. l. 44-45). Dėl šios priežasties jų parodymai nėra informatyvūs, neatskleidžia pilnai įvykio aplinkybių, todėl jais nesivadovaujama.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad jos pajamos labai mažos – 599 Lt per mėnesį, o vien būsto išlaikymo išlaidos yra apie 400 Lt per mėnesį. Pritaikius jai skirtą 2000 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu 2 metams, ji liks be jokio pragyvenimo šaltinio, apeliantė neįstengs apmokėti sąskaitų už komunalines ir kitas paslaugas, nusipirkti maisto produktų. ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantę kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, skirdamas apeliantei nuobaudą, atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidėja neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, į tai, kad nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą (2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams). Apeliantės nurodomos aplinkybės dėl sunkios sveikatos būklės ir mažų pajamų yra reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Sankcijose numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. O. R. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytam teisės pažeidimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, ir prašyti baudos sumokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dviejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu sprendžia, kad O. R. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimą nepakeistą ir O. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė