Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka, nagrinėdamas pareiškėjo O. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Šiaulių apygardos teisme 2016 m. kovo 10 d. gautas apelianto prašymas atleisti nuo 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašyme nurodoma, kad apeliantas šiuo metu yra suimtas, nemokus, todėl neturi jokių galimybių sumokėti žyminio mokesčio.

4. Įstatymas numato galimybę teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis. Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – atleidimas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį, jei asmuo dėl turtinės padėties neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atliesti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose kitimo, taip pat gaunamo darbo užmokesčių, dividendų bei kitokio pobūdžio pajamų (nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kitų dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-201/2012 ir kt.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Pagrindinė įstatyme įtvirtinta asmens atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo taikymo sąlyga – asmens, turinčio prievolę sumokėti žyminį mokestį, sunki turtinė padėtis, kuri turi būti nuolatinio pobūdžio ir neapima tų atvejų, kai dėl laikinai susidariusių kliūčių asmuo kartu su paduodamu savo procesiniu dokumentu negali sumokėti žyminio mokesčio. Galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra siejama ne su jo turimomis lėšomis, o su realia turtine padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-361-196/2015).

5. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas gali atleisti tik nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl teikdamas įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, asmuo turi būti sumokėjęs bent dalį žyminio mokesčio.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t.y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar apeliantas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Apeliantas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose, skolinius įsipareigojimus ir pan., iš kurių būtų galima spręsti apie sunkią apelianto finansinę padėtį.

7. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad įstatymo leidėjas neįpareigoja teismo, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio reikalauti iš prašančiojo papildomų įrodymų ir šiuo tikslu skirti terminą prašymo trūkumams šalinti. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų visapusiškai įvertinti apelianto tikrąją turtinę padėtį.

8. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto buvimo izoliatoriuje faktas nėra savaiminis atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas. Suimto asmens statusas gali būti tik vienas iš veiksnių sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, vertintinas kitų aplinkybių kontekste (pvz:. apelianto sąskaitoje turimas pinigines lėšas, gaunamas lėšas įkalinimo įstaigoje, turimą turtą ir kt.). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje nepateikta įrodymų, iš kurių viseto būtų galima daryti išvadą apie tikrai sunkią apelianto materialinę padėtį, todėl apelianto prašymas atleisti nuo 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo atmestinas.

9. Apeliantas O. C. per teismo nustatytą terminą neįvykdė Šiaulių apygardos teismo 2016-03-04 nutartimi nurodyto reikalavimo. Pagal CPK 316 straipsnio nuostatą, apeliantui nustatytu terminu nepašalinus atskirojo skundo trūkumų, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ši taisyklė taikoma ir sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 338 str.). Todėl apelianto atskirasis skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

Apelianto O. C. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.