- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1592-527/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-10660-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Dalės Burdulienė, Artūras Rudzinskas
- Skolininkas
- N. K. P.
- Kreditorius
- J. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Artūro Rudzinsko ir Dalės Burdulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės N. K. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo (toliau – Hipotekos skyrius) 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 02200908441-L pagal kreditoriaus J. D. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2009-05-20 kreditorius pateikė Hipotekos skyriui pakartotinį prašymą (b. l. 13), kuriuo prašė iš skolininkės priverstinai išieškoti 25 000 Lt, 5% metines palūkanas nuo negrąžintos paskolos sumos už paskolos negrąžinimo laikotarpį (9 metus) – 1 125 Lt delspinigių bei žyminį mokestį. Kreditorius nurodė, kad 2000-12-18 paskolino skolininkei 25 000, kuriuos pagal 2000-12-18 paskolos sutartį, registro Nr. 24115, skolininkė privalėjo gražinti iki 2001-01-18, tačiau praėjus šiam terminui skolininkė skolos negrąžino. Skoliniam įsipareigojimui užtikrinti 2000-12-20 buvo įkeistas turtas (unikalus Nr. 19/927-0007-01-9:0001), esantis Kaune, Aukštaičių g. 15-1, hipotekos skyriuje įregistravus turto įkeitimo hipotekos lakštą Nr. 02/1/2000/0006525. Kadangi skolininkė Hipotekos skyriaus 2009-06-19 nutarties neįvykdė, kreditorius pakartotinai kreipėsi dėl skolos išieškojimo.
Hipotekos skyrius 2009-08-12 nutartimi (b. l. 16), vadovaudamasis CPK 558 str. 2 dalimi, nutarė patenkinti kreditoriaus reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkės 25 000 Lt skolą, 1 125 Lt palūkanas bei 132 Lt žyminį mokestį; priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą skolininkei nuosavybės teise priklausantį turtą: butą Nr. 1, bendras plotas 67,12 kv. m, unikalus Nr. 392-7000-7019:0001, 32/100 dalių ūkinio pastato, plane 311 m, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. 1992-00-7022, esantį Kaune, Aukštaičių g. 15; priverstinai pardavus įkeistąjį turtą, gautas lėšas pervesti į depozitinę skaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas. Nutartyje nurodoma, kad 2000-12-20 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120000006525, skolininkė, užtikrindama 25 000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2000-12-18 paskolos sutartį, not. reg. Nr. 124115, grąžinimą kreditoriui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą – butą Nr. 1, bendras plotas 67,12 kv. m, unikalus Nr. 1992-7000-7019:0001, 32/100 dalių ūkimo pastato, plane 311 m, užstatytas plotas 31 kv. m, unikalus Nr. 1992-7000-7022, esantį Kaune, Aukštaičių g. 15. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 19 687 Lt. Skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui, todėl 2009-06-19 nutartimi Nr. 02200906058-L buvo areštuotas įkeistas turtas. 2009-06-26 skolininkė ir įkeisto turto savininkė buvo įspėta, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2009-08-07 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 25 000 Lt skolą, 1 125 Lt palūkanas ir 132 Lt žyminį mokestį už priverstinį skolos išieškojimą. Skolininkė paskolą privalėjo grąžinti 200l-01-18, nustatytu terminu negrąžino, todėl privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, t. y. l 125 Lt palūkanų sumą. Kreditoriaus prašymu iš skolininkės priverstinai išieškoma 25 000 Lt skola, l 125 Lt palūkanų bei 132 Lt žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu (b. l. 20-22) prašo panaikinti Hipotekos skyriaus teisėjos 2009-08-12 nutartį bei sustabdyti priverstinio pardavimo veiksmus iki bus išnagrinėtas atskirasis skundas. Skolininkė nurodo, kad turto pardavimas iš varžytynių tiesiogiai sąlygoja didelius nuostolius skolininkui, nes varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra 80 procentų nuo turto kainos, ko išvengiama, kai turtą realizuoja pats skolininkas, siekdamas atsiskaityti su kreditoriumi pagal sutartinius įsipareigojimus. Stambiems nekilnojamojo turto sandoriams įvykdyti reikalingas daugiau nei vieno ar kelių mėnesių laikotarpis. Teiginiai, jog skolininkė visiškai neatliko jokių mokėjimų, neteisingi, nes jos iniciatyvus ir sąžiningas elgesys akivaizdžiai patvirtintas byloje esančiais duomenimis ir dokumentais - skolininkė yra pervedusi kreditoriui dalį priskaičiuotų sumų, keletą kartų derino sutarties pakeitimus, visomis pastangomis siekė suderinti pozicijas ir išspręsti susidariusią situaciją, kad būtų visiškai atsiskaityta su kreditoriumi. Nutartyje neįvertinta, jog priverstinai pardavus įkeistą turtą, suinteresuoti asmenys prarastų daugiau nei yra skolingi pareiškėjui. Pardavus įkeistą nekilnojamą turtą, šeima, kurioje auga nepilnametės dukros, liktų be nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri yra šeimos turtas. Be to, iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei užtikrinti normalų ir ekonomiškai pagrįstą nekilnojamo turto pardavimo sandorį, skolininkė teismo prašo panaikinti 2009-08-12 nutartį.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 38-40) prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti ir Hipotekos skyriaus 2009-08-12 nutartį palikti nepakeistą. Kreditorius nurodo, kad skolininkė ginčija įsiskolinimo atsiradimo pagrindą, jo dydį ir kitus klausimus, kurie nėra nagrinėjami CPK 542 straipsnyje nustatyta tvarka. Atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjo reikalavimas priverstinai išieškoti skolą yra nepagrįstas ir pažeidžiantis skolininkės interesus, neturi teisinės reikšmės. Nors skolininkė ir nurodė, kad kreditorius veikia nesąžiningai, o ji, kaip skolininkė, dėjo visas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Atskirojo skundo motyvai, kad nekilnojamojo turto sandoriams buvo reikalingas teismo leidimas, yra teisiškai nereikšmingi, nes paskolos sutarties sudarymo metu skolininkė neturėjo nepilnamečių vaikų. Kita vertus, 2000-12-18 sudarytai paskolos sutarčiai netaikomos CK normos, įsigaliojusios 2001 m. liepos 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria yra išspręstas priverstinio išieškojimo iš skolininkės įkeisto turto klausimas patenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą pagal 2000-12-18 paskolos sutartį. Iš skolininkės atskirojo skundo turinio matyti, kad skolininkė ginčija netinkamą teisės normų, reglamentuojančių hipotekos ar įkeitimo teisinius santykius, taikymą, motyvuodama tuo, kad hipotekos teismo nutartimi dėl priverstinio pardavimo iš įkeisto turto neįvertinta, kad dėl parduodamo iš varžytynių įkeisto nekilnojamojo turto vertės skolininkė nepagrįstai patirs didelių nuostolių, kad vieno mėnesio laikotarpis nėra pakankamas realizuoti nekilnojamąjį turtą ir patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, kad parduodamas iš varžytynių įkeistas turtas yra šeimos turtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie skolininkės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su skundžiamos Hipotekos skyriaus 2009-08-12 nutarties teisėtumu, o su pagrindinės prievolės užtikrinimo hipoteka teisėtumu.
Kolegija nurodo, kad bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Remdamasi susiformavusia teismų praktika, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai dėl Hipotekos skyriaus 2009-08-12 nutarties teisėtumo nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Skolininkės ginčas dėl pagrindinės prievolės užtikrinimo hipoteka teisėtumo nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Tokiu atveju skolininkė gali pateikti ieškinį teismui įstatyme nustatyta tvarka ir prašyti civilinę bylą nagrinėjančio teismo sustabdyti hipotekos procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditoriaus reikalavimą priverstinai išieškoti iš skolininkės įkeisto turto, nepažeidė hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir nenukrypo nuo susiformavusios teisminės praktikos šiuo klausimu, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.