- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-499-777/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- UAB „Paslaugos būstui“
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Mūsų klevas“
Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-499-777/2014
Teisėja Milda Valiulytė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08639-2013-3
2014 m. kovo 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovui V. K., trečiasis asmuo DNSB „Mūsų klevas“, dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų, turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 11 868,53 Lt skolos, 760,70 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2008-08-20 įsakymu priėmė sprendimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto, kuris buvo atliktas 2008 m. gruodį. Konkursas dėl stogo remonto buvo paskelbtas ir įvykdytas laikantis įstatymų reikalavimų. Atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė prievolės sumokėti mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, nuolatinę priežiūrą bei kitas paslaugas. Prašė priteisti iš atsakovo 1 303,26 Lt mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą ir nuolatinę priežiūrą, 10 565,27 Lt už stogo remonto darbus bei 760,70 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad UAB „Paslaugos būstui“ be bendraturčių pritarimo ir nesant būtinumo remontuoti visą stogą pradėjo konkursą, kurio esmė yra paslaugų pirkimas už bendraturčių pinigus. 2008 m. gruodžio mėnesį daugiabučio namo savininkai nusprendė įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją. 2008-12-01 buvo pateiktas prašymas VĮ Registrų centrui laikinai įtraukti į DNSB pavadinimą „Mūsų klevas“. 2008-12-12 gyventojai sudarė DNSB steigimo sutartį, buvo surašytas steigiamojo susirinkimo protokolas, steigėjų sąrašas bei įstatai. 2009-05-12 buvo pateiktas prašymas VĮ Registrų centrui įregistruoti DNSB „Mūsų klevas“ Juridinių asmenų registre. 2009-05-18 VĮ Registrų centras įregistravo DNSB „Mūsų klevas“, įmonės kodas 302340798, buveinė – (duomenys neskelbtini) DNSB „Mūsų klevas“ 2009-05-19 pateikė prašymą UAB „Paslaugos būstui“ perduoti administravimą bendrijai, tačiau ši bendrovė neteisėtai veikdama neperdavė dokumentų bendrijai. Nurodė, kad ieškovė nėra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė nuo 2009-05-18 ir neteikia butų ir kitų patalpų savininkams turto administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų. Ieškovė stogo remonto darbus atliko savo rizika, negavusi atsakovo sutikimo, šios įmokos iš namo gyventojų renkamos neteisėtai. Prašė teismo ieškinio netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo DNSB „Mūsų klevas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-11-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovo 11 868,53 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 11 868,53 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-07-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 356 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad atsakovo pateikti įrodymai, kad Juridinių asmenų registre 2009-05-18 įregistruotas juridinis asmuo – DNSB „Mūsų klevas“, yra nepakankami konstatuoti, jog DNSB „Mūsų klevas“ yra namo (duomenys neskelbtini), administratorė. Atsakovo argumentą, kad ieškovė neteisėtai administruoja namą, atmetė, remdamasis tuo, jog, 2013-10-08 VĮ Registrų centro pažymos duomenimis, ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ yra įregistruota namo, esančio (duomenys neskelbtini), turto administratore 2002-04-18 savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 191 ir 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-608 pagrindu. Viešo registro duomenys yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka, o atsakovas nėra ginčijęs VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre namui (duomenys neskelbtini)įregistruoto administratoriaus ar administravimo fakto (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl atsakovo argumentą, kad ieškovė neteisėtai administruoja namą, atmetė kaip nepagrįstą. Sprendė, jog bylos esami įrodymai patvirtina, jog stogas buvo kritinės būklės, kėlė pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, o nešalinant šių defektų kilo galimų didelių materialinių nuostolių tikimybė, todėl siekdama juos likviduoti administratorė privalėjo nedelsdama imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų neigiamų pasekmių. Ieškovė pagrįstai vadovavosi STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ nuostatomis ir esminių procedūrinių pažeidimų ginčo atveju nenustatyta. Konstatavo, kad atsakovas turi prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir sumokėti jam tenkančią priskaičiuotą dalį mokesčių pagal turimą nuosavybės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje už pastatų techninę priežiūrą, remonto darbus, sumokėti administravimo ir kitus mokesčius (CK 4.82 str. 3 d.). Nurodė, kad delspinigiai gali būti skaičiuojami gyventojams nesumokėjus už buto nuomą ir komunalines paslaugas (elektra, vanduo ir t.t.), taip pat jei tarp šalių yra sudarytas rašytinis susitarimas. Atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovei už stogo remontą, todėl ieškovės reikalavimas už praleistą prievolės įvykdymo terminą priteisti iš atsakovo 760,70 Lt delspinigių už stogo remonto darbus už 180 dienų yra nepagrįstas ir atmestinas, nes šalių rašytinio susitarimo dėl tokių netesybų taikymo nėra, o LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeistas LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) 3.1 p. ir 1995-01-26 Įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 1 str. šiuo atveju netaikytini (CK 6.72 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba panaikinti sprendimą (visą ar iš dalies) ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o bylą išnagrinėjus apelianto naudai, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė organizuodama stogo remonto darbus bei atlikdama namo administravimo paslaugas veikė nesąžiningai, veikė nusikalstamai išvien su tiesiogiai susijusiu ir kontroliuojamu asmeniu, tuo pažeidė administratoriaus nešališkumo pareigą, konkurencijos teisės normas, viešųjų pirkimų skaidrumo procedūras, apgaule sudarė apsimestinį sandorį dėl nebūtino stogo remonto darbų nepalankiomis sąlygomis, prieš jį sudarydama gavo rašytinį atsakovo ir kitų namo savininkų prieštaravimą sustabdyti pirkimo procedūrą. Ieškovės veikimas sudarant sutartį dėl stogo remonto darbų pažeidė atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimus, nes atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Sandoris yra niekinis ir negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti sandorio dėl stogo remonto absoliutaus negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes bei savo iniciatyva konstatuoti jo negaliojimo faktą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius įrodymus – viešo registro duomenis: LR vyriausiosios rinkimų komisijos savivaldybių rinkimų duomenis (kandidato anketą, turto ir pajamų deklaraciją, interesų deklaraciją) apie susijusius asmenis, kad ieškovė ir stogo remontą atlikusi įmonė yra tiesiogiai susiję ir kontroliuojami juridiniai asmenys. Teismas neįvertino ieškovės nesąžiningumo, šios bylos išskirtinumo. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Teismas turėtų ginti įstatymų ginamus butų savininkų interesus, viešąją tvarką, diegti gerus papročius ir ginti visuomenės moralės principus. Nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniui UAB „Sobo sistemos“, nusprendė dėl šios bendrovės teisės gauti atlygį už namo stogo remonto darbus tarpininkaujant ieškovei UAB „Paslaugos būstui“. Į bylą įtraukus DNSB „Mūsų klevas“ trečiuoju asmeniu, turėjo būti įtraukta ir UAB „Sobo sistemos“. Teismui tinkamai nustačius bylos nagrinėjimo ribas, bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos UAB „Sobo sistemos“ teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad namo stogo remontas yra paprastas stogo remontas, neturintis didelio būtinumo ar skubos. Dėl jo ieškovė neturėjo pagrindo priimti privalomojo sprendimo. Buto savininkas S. K. (jo teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) nedavė sutikimo stogo remonto darbams, nes jie nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Stogo remonto darbai nebuvo būtini ir buvo atlikti ieškovės rizika be savininko sutikimo. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas neįvertino „masinio“ stogo remonto bumo, tarsi visi UAB „Paslaugos būstui“ administruojamų namų stogai būtų „masiškai“ prakiurę prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais. Iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad figūruoja daugybė „masiškai“ atliekamų stogo remonto pirkimo procedūrų. Iki 2008 m. augusios statybos įmonės, taip pat ir su ieškove susijusi UAB „Sobo sistemos“, ištikus nekilnojamojo turto krizei, staiga pritrūko užsakymų, o statybiniai pajėgumai buvo dar ikikrizinio lygio, todėl siekiant sumažinti galimus nuostolius ir panaudot pajėgumus, buvo pasinaudota prieiga prie namų administravimo rinkos. Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl administravimo išlaidų priteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra neteisėta gyvenamojo namo administratorė nuo 2009-05-19. Be to, nurodė, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, matydamas ieškovės nusikalstamos veikos požymius bei ieškovės padarytus teisės aktų pažeidimus (Konkurencijos, Viešųjų pirkimų), nei savo iniciatyva, ne atsakovo prašymu nesustabdė bylos, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas teisingai išnagrinėjo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo. Prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Dėl naujų įrodymų pateikimo
Apeliantas skunde nurodė, kad pakartotinai teikia apeliaciniam teismui rašytinius įrodymus – viešo registro duomenis: LR vyriausiosios rinkimų komisijos savivaldybių rinkimų 2011 duomenis (kandidato anketą, turto ir pajamų deklaraciją, interesų deklaraciją) apie susijusius asmenis, kad ieškovė ir stogo remontą atlikusi įmonė yra tiesiogiai susiję ir kontroliuojami juridiniai asmenys(b. l. 138 -142), kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. Teismas, nepriėmęs šių įrodymų, neteisingai išnagrinėjo bylą. Šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo pakartotinai paduodant apeliacinį skundą.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatytas, kad 2013-10-29 protokoline nutartimi (b. l. 97) pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo pridėti prie bylos atsakovo anksčiau nurodytus rašytinius įrodymus. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad konkursas dėl stogo remonto darbų vyko 2008 metais, rangos sutartis buvo sudaryta 2008-10-02, atliktų darbų aktas surašytas 2008 m. gruodį, PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus buvo išrašyta 2008-12-31, o atsakovo pateikti rašytiniai įrodymais yra 2011 metų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, ir pagrįstai atsisakė juos pridėti prie bylos (LR CPK 314 str.).
Dėl ieškovės nesąžiningumo
Apeliantas skunde nurodė, kad ieškovė organizuodama stogo remonto darbus bei atlikdama namo administravimo paslaugas veikė nesąžiningai, nusikalstamai išvien su tiesiogiai susijusiu ir kontroliuojamu asmeniu, tuo pažeidė administratoriaus nešališkumo pareigą, konkurencijos teisės normas, viešųjų pirkimų skaidrumo procedūras, apgaule sudarė apsimestinį sandorį dėl nebūtino stogo remonto darbų nepalankiomis sąlygomis, prieš jį sudarydama gavo rašytinį atsakovo ir kitų namo savininkų prieštaravimą sustabdyti pirkimo procedūrą. Ieškovės veikimas sudarant sutartį dėl stogo remonto darbų pažeidė atstovo teisių sudaryti sandorius apribojimus, nes atstovas atstovaujamo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimais giminaičiais. Sandoris yra niekinis ir negalioja nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti sandorio dėl stogo remonto absoliutaus negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes bei savo iniciatyva konstatuoti jo negaliojimo faktą. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti rašytinius įrodymus – viešo registro duomenis: LR vyriausiosios rinkimų komisijos savivaldybių rinkimų duomenis (kandidato anketą, turto ir pajamų deklaraciją, interesų deklaraciją) apie susijusius asmenis, kad ieškovė ir stogo remontą atlikusi įmonė yra tiesiogiai susiję ir kontroliuojami juridiniai asmenys. Teismas neįvertino ieškovės nesąžiningumo, šios bylos išskirtinumo. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Teismas turėtų ginti įstatymų ginamus butų savininkų interesus, viešąją tvarką, diegti gerus papročius ir ginti visuomenės moralės principus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apelianto skundo argumentai yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio. Todėl juos laiko atsakovo nuomone, kuri nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Dėl UAB „Sobo sistemos“ neįtraukimo į bylą
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Neįtraukęs į bylą trečiuoju asmeniui UAB „Sobo sistemos“, nusprendė dėl šios bendrovės teisės gauti atlygį už namo stogo remonto darbus tarpininkaujant ieškovei UAB „Paslaugos būstui“. Į bylą įtraukus DNSB „Mūsų klevas“ trečiuoju asmeniu, turėjo būti įtraukta ir UAB „Sobo sistemos“. Teismui tinkamai nustačius bylos nagrinėjimo ribas, bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos UAB „Sobo sistemos“ teisėms ir pareigoms. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas. Faktiniai bylos duomenys – 2013-10-08 VĮ Registrų centro pažyma, 2002-04-18 savivaldybės valdybos sprendimas Nr.191 ir 2005-04-14 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-608 (b. l. 8, 94–95) patvirtina, jog ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ nuo 2002-07-05 yra teisėta ginčo namo (duomenys neskelbtini), turto administratorė. Ginčo prievolė sumokėti už 2008 m. gruodį atliktus namo stogo remonto darbus atsirado dar iki DNSB „Mūsų klevas“ įsteigimo (2009-05-18). Prievolę atsiskaityti už stogo remonto darbus atsakovas turi būtent su ieškove, o ne su šiuos darbus pagal 2008-10-02 rangos sutartį (b. l. 45–48), sudarytą tarp ieškovės ir UAB „Sobo sistemos“, atlikusia UAB „Sobo sistemos“ (rangove). Be to, prievolė ieškovei atsiskaityti su rangove įtvirtinta ir minėtos rangos sutarties 2.2 punkte, 2008-12-31 PVM sąskaita faktūra išrašyta apmokėti būtent ieškovei (b. l. 49). Atliktų darbų akte rangovė detalizavo atliktų stogo darbų mastą ir kainas ir ginčo dėl šių darbų kokybės ir/ar kainos nėra. Taigi, atsakovas ginčo atveju turi sumokėti ieškovei už stogo, kurio dydis proporcingas atsakovo turimai nuosavybės daliai, remonto darbus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.
Dėl namo stogo remonto
Apeliantas skunde nurodė, kad namo stogo remontas yra paprastas stogo remontas, neturintis didelio būtinumo ar skubos. Dėl jo ieškovė neturėjo pagrindo priimti privalomojo sprendimo. Buto savininkas S. K. (jo teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas) nedavė sutikimo stogo remonto darbams, nes jie nesusiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Stogo remonto darbai nebuvo būtini ir buvo atlikti ieškovės rizika be savininko sutikimo.
Atsakovas neginčija fakto, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, taip pat administratoriaus teisės priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusių su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to išsamiau nepasisako.
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kasmet vykdė namo būklės apžiūrą. 2007-04-26 (b. l. 19), 2008-01-23 (b. l. 23) buvo surašyti statinio namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktai, juose konstatuota, jog prie antros laiptinės nėra vėjalenčių; pirmoje eilėje iškritusios visos čerpės; medinė stogo dalis sena, sutrūnijusi; loveliai nurūdiję, prikritę sąnašų; dalį lovelių būtina pakeisti naujais; lietvamzdžiai surūdiję; ties antra laiptine trūksta apie 2 m lietvamzdžio, trijų alkūnių. Nurodyta, kad reikalingas stogo dangos remontas, lietlovių, lietvamzdžių pakeitimas naujais, kaminų tvarkymas. Todėl byloje esančių įrodymų pagrindu galima konstatuoti, kad namo stogas neatitiko privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl ieškovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, privalėjo imtis priemonių minėtiems reikalavimams užtikrinti. Šiuo atveju stogo remontas buvo susijęs su privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu, todėl nepagrįsti yra atsakovo argumentai, jog ieškovė neturėjo pagrindo priimti privalomojo sprendimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo sutikimas atlikti stogo remonto darbus nebuvo būtinas ir atsakovas neturi pagrindo atsisakyti apmokėti išlaidas, susijusias su stogo remonto darbų atlikimu.
Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino „masinio“ stogo remonto bumo, tarsi visi UAB „Paslaugos būstui“ administruojamų namų stogai būtų „masiškai“ prakiurę prasidėjus ekonominei krizei 2008 metais. Iš byloje pateiktų pirkimo dokumentų matyti, kad figūruoja visa eilė „masiškai“ atliekamų stogo remonto pirkimo procedūrų. Iki 2008 m. augusios statybos įmonės, taip pat ir su ieškove susijusios UAB „Sobo sistemos“, ištikus nekilnojamojo turto krizei, staiga pritrūko užsakymų, o statybiniai pajėgumai buvo dar ikikrizinio lygio, todėl siekiant sumažinti galimus nuostolius ir panaudoti pajėgumus, buvo pasinaudota prieiga prie namų administravimo rinkos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie skundo argumentai taip pat yra deklaratyvūs, abstraktaus pobūdžio. Todėl juos laiko atsakovo nuomone, kuri nepagrindžia skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Pažymėtina, kad vien iš byloje esančio ieškovės administruojamų namų sąrašo nustatyta, kad ieškovė administruoja 180 namų. Tuo tarpu iš 2008-09-23 UAB „Paslaugos būstui“ viešųjų pirkimų dėl rangovų pasiūlymų aptarimo ir rangovo parinkimo protokolo (b. l. 41–44) nustatyta, kad konkurso laimėtojai buvo parinkti tik 8 namų stogo dangos remontui atlikti. Todėl byloje esančių duomenų negalima teigti, kad ieškovė „masiškai“ atliko stogo remonto pirkimo procedūras.
Dėl mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą ir nuolatinę priežiūrą
Nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra neteisėta gyvenamojo namo administratorė nuo 2009-05-19. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu konstatuoti, kad ieškovė neteisėtai vykdė namo, adresu (duomenys neskelbtini), administravimą, nėra pagrindo. Todėl jų nekartoja.
Dėl kitų skundo argumentų
Apeliantas skunde nurodė, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, matydamas ieškovės nusikalstamos veikos požymius bei ieškovės padarytus teisės aktų pažeidimus (Konkurencijos, Viešųjų pirkimų), nei savo iniciatyva, ne atsakovo prašymu nesustabdė bylos, nesikreipė į teisėsaugos institucijas, pažeidė atsakovo teisę į teisingą teismą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje nenustatyta ieškovės nusikalstamos veikos požymių bei padarytų teisės aktų pažeidimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Apeliacinį skundą atmetus atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 000 Lt už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.11 p.), todėl laikytinos pagrįstomis ir jų mažinti nėra pagrindo. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Paslaugos būstui“ iš atsakovo V. K. 1 000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.