Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatinėjamos ir vertinamos aplinkybės dėl transporto priemonės savininko veiksmų, teismas neapklausė automobilio savininko. Teismas nutarime nustatė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių apie V. S. žinojimą, kad jai priklausančią transporto priemonę vairuoja neturintis tokios teisės asmuo ir, kad tai daryti ji tokiam asmeniui leido. Šiuo atveju pareiga teismui būti aktyviam turėjo būti realizuota, tačiau to padaryta nebuvo. V. S. elgėsi neatsakingai, jai priklausančio automobilio raktelius perdavė asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, o šis automobilį perleido valdyti S. S.. V. S. nebuvo apklausta, nėra duomenų ir apie S. S. automobilio raktelius perdavusį draugą. V. S., patikėdama jai priklausantį turtą – automobilio raktelius – nesielgė taip rūpestingai, kad automobilis nebūtų panaudotas priešingai visuomenės interesams. Šiuo atveju negalima daryti išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią, todėl ši situacija negali būti vertinama, kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą skiriant nuobaudą svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui nuobauda ir turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise transporto priemonė priklauso. Institucijos nuomone, piniginės baudos paskyrimas S. S. yra neveiksminga administracinė nuobauda. S. S. periodiškai baudžiamas už įvairius administracinius teisės pažeidimus, taip pat pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytus nusikaltimus, jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – nuobaudos, bausmės – nebuvo efektyvios, iš jų nepasimokė ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio, moralės normas. Esant tokioms aplinkybėms S. S. interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesus, susijusius su teise į saugią aplinką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucija skunde nesutinka su Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimu S. S. paskirta administracine nuobauda – bauda, prašo skirti administracinį areštą ir konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas pažeidimas. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijoje numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, transporto priemonės konfiskavimas, skiriant baudą, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda, kuri gali būti skiriama, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes. Skiriant administracinį areštą, transporto priemonės konfiskavimas numatytas kaip papildoma nuobauda, kuri gali būti neskiriama tik tam tikrais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir transporto priemonės nekonfiskuoti. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Bet kuriuo atveju, kaip ne kartą yra konstatavęs ir Konstitucinis teismas, konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo nutarimai 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21). Be to, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama laikantis bendrųjų taisyklių, įtvirtintų ATPK 30 str., pagal kurį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamu nutarimu S. S. už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą paskyrė piniginę baudą, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Taip pat teismas nutarė nekonfiskuoti transporto priemonės konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie tai, kad jai priklausanti transporto priemonė bus panaudota pažeidimui daryti. Institucija skunde prašo nuobaudą griežtinti, skirti administracinį areštą ir konfiskuoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas pažeidimas.

Kaip jau minėta, už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą skiriant administracinį areštą, transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip papildoma administracinė nuobauda, kuri gali būti neskiriama tik išimtiniais atvejais. Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau, kaip teisingai nurodoma ir Institucijos skunde, ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Todėl, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (kasacinės nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt., yra galimybė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir transporto priemonės nekonfiskuoti. Tokia pozicija atsispindi tiek Konstitucinio teismo doktrinoje (2012-09-25 nutarimas ir kt.), tiek ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartys administracinėse bylose Nr. N575- 3213/2010, N575-2114/2011 ir kt.).

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas pažeidimas, priklauso ne pažeidimą padariusiam asmeniui S. S., o V. S.. Duomenų apie tai, kad automobilio savininkei būtų pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip sudarant transporto priemonės savininkui ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, byloje nėra. Nors apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad duomenų, iš kurių būtų matyti, kad transporto priemonės savininkė būtų žinojusi apie jai priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimui daryti, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nėra surinkta, nėra aišku, kuo remdamasis teismas tokias išvadas padarė. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 129 str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas tiek kaip alternatyvi, tiek kaip papildoma administracinė nuobauda, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju teismas, turėjo imtis visų priemonių tam, kad išsiaiškinti aplinkybes dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriklausančios transporto priemonės panaudojimo teisei priešingai veikai daryti. Vienas iš skundo reikalavimų yra susijęs su transporto priemonės konfiskavimu, todėl siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir argumentuotai dėl jų pasisakyti, paminėtas aplinkybes išsiaiškinti būtina. Nagrinėjant apeliacinį skundą dėl transporto priemonės konfiskavimo, neužtikrintas asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. Transporto priemonės savininkui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl, nepranešus transporto priemonės savininkui apie šios bylos nagrinėjimą, nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas, o nusprendus transporto priemonę konfiskuoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų pažeista savininko teisių gynyba.

Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl administracinės nuobaudos kiekvienu atveju, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, kitas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, turi būti vertinama ir tai, ar paskirtą nuobaudą asmuo galės realiai įvykdyti, tai pat tai, ar paskirta administracinė nuobauda bus efektyvi priemonė siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų matyti, kad S. S. už transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti jau yra baustas eilę kartų, paskirtos piniginės baudos nuo analogiškų pažeidimų darymo nesulaikė, visų paskirtų baudų S. S. nėra sumokėjęs. Paskutinis iš padarytų pažeidimų (ATPK 129 str.) savo pobūdžiu yra pavojingesnis, negu anksčiau jo padaryti pažeidimai, kas tik patvirtina, jog anksčiau taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiui neturėjo. Apylinkės teismas, skundžiamame nutarime pasisakydamas dėl nuobaudos rūšies ir dydžio, šių aplinkybių nevertino.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų aplinkybių, teisiškai reikšmingų sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio S. S., dėl to nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nors apylinkės teismas faktines aplinkybes ir įrodymus dėl pažeidimo fakto ir S. S. kaltės padarius pažeidimą įvertino tinkamai, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos neišsiaiškino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Nustatytus trūkumus ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl S. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui iš naujo spręsti administracinės nuobaudos paskyrimo S. S. klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti ir S. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.