- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1544-619/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10353-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Atsakovas
- J. G., R. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apeliantės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovams J. G. ir R. Š. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,
ieškovas AB „Citadelė“ ieškiniu prašo solidariai priteisti iš atsakovų 18 163,74 Lt skolos, 6,5 procentus metinių palūkanų už negrąžintą 16 596,64 Lt kreditą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad AB Parex bankas, kurio teisių ir pareigų perėmėju yra ieškovas AB „Citadele“ bankas ir atsakovas J. G. 2006-10-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/481, pagal kurią atsakovui suteiktas 40 000 Lt kreditas būsto remontui. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo nustatyta tvarka grąžinti kreditą, mokėti palūkanas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Taip pat nurodo, kad tarp AB Parex banko, kurio teisių ir pareigų perėmėju yra ieškovas AB „Citadele“ bankas, ir atsakovės R. G. (šiuo metu Š.) 2006-10-16 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/VKS/481, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laidavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis laiduoti ieškovui už atsakovo prievoles pagal 2006-10-16 su ieškovu sudarytą sutartį. Kadangi atsakovas J. G. savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovas 2010-11-22 raštu įspėjo atsakovą dėl kreditorinių įsipareigojimų nevykdymo. Pastarajam įsipareigojimų nevykdant, sutartis vienašališkai buvo nutraukta ir iš laiduotojo pareikalauta įvykdyti prievolę pagal sutartį, tačiau šio savo įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį atsakovė R. Š. neįvykdė.
Atsakovas J. G. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau šiuo metu pilnai padengti įsiskolinimo negali dėl susiklosčiusios sunkios finansinės padėties, sumažinto darbo užmokesčio ir turimų kitų finansinių įsipareigojimų. Paaiškino, kad ieškovui gali mokėti tik 100 Lt kasmėnesinių įmokų (b.l.75). Paaiškino, kad kreditas buvo paimtas šeimos poreikiams tenkinti, šiuo metu padengti skolą per 2 metus neturi galimybės, nes moka išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, turi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Prašė skolą padalinti tarp atsakovų lygiomis dalimis.
Atsakovė R. Š. (buvusi pavardė G.) nurodė, jog nesutinka mokėti skolos už kredito gavėją. Neatsisako laidavimo sutarties, tačiau nemano, jog turi mokėti skolą kai atsakovas yra mokus. Paaiškino, kad dėl atsakovo piktybiško elgesio per dvejus metus susidarė skola už komunalines paslaugas, taip pat skola bankui.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu (b.l. 132-135) ieškinį patenkino ir priteisė solidariai iš atsakovų J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Citadele“ bankas, į.k. 112021619, naudai 18 163,74 Lt, skolos, 6,5 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo 16 596,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo 2011-07-08 iki visiško kredito grąžinimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 18 163,74 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-07-08 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 272,5 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovų po 13,51 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas. Išdėstė sprendimo dalies dėl 18 163,74 Lt skolos priteisimo įvykdymą 36 mėnesiams, įpareigojant atsakovus solidariai kas mėnesį mokėti ieškovui AB „Citadele“ bankas, po 504,55 Lt. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas AB „Citadele“ bankas, ir atsakovas J. G. 2006-10-16 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/481, pagal kurią atsakovui J. G. suteiktas 40 000 Lt kreditas būsto remontui ir kuriuo pasinaudojęs, atsakovas įsipareigojo paimtą vartojimo kreditą su sutartyje numatyto dydžio palūkanomis grąžinti ieškovui dalimis ir terminais, nurodytais kredito grąžinimo grafike bei vykdyti kitas vartojimo kredito sutartyje numatytas prievoles. Atsakovo J. G. prievolių pagal nurodytą vartojimo kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo ir atsakovės R. G. (šiuo metu Š.) 2006-10-16 laidavimo sutartimi Nr. LS/VKS/481, pagal kurią ji įsipareigojo kaip solidarioji skolininkė, atsakyti ieškovui, jei kredito gavėjas laiku ir tinkamai nevykdys savo prievolių ar jų dalies. Atsakovui pažeidus kredito grąžinimo sąlygas, ieškovas kredito sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti visą kredito sumą, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Atsakovo J. G. skola ieškovui pagal 2006-10-16 Vartojimo kredito sutartį Nr.VKS/481 yra 16 596,64 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 185,23 Lt priskaičiuotų bet nesumokėtų palūkanų, 1 381,87 Lt priskaičiuotų bet nesumokėtų delspinigių. Konstatavo, kad pagrindinis skolininkas ir laiduotojas yra solidarieji bendraskoliai (CK 6.6 str.), atsakovui J. G. nevykdant prievolinių įsipareigojimų, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės R. Š. patenkinti jo reikalavimus ir atsakovei, kaip laiduotojai, atsiranda solidari pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus pagal laidavimo sutartį. Remiantis CK 6.38 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 18 163,74 Lt negrąžinto vartojimo kredito skolą, kurią sudaro 16596,64 Lt išduoto ir negrąžinto kredito, 185,23 Lt priskaičiuotų palūkanų, 1 381 Lt priskaičiuotų delspinigių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė R. Š. pateikė teismo apeliacinį skundą (b.l. 151-153), kuriuo prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos atžvilgiu ieškinį atmesti; atmetus pirmą reikalavimą, delspinigių dydį sumažinti nuo 0.09 proc. iki 0.02 proc. ir sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad Laidavimo sutarties 3.4 p. įtvirtina išieškojimo iš laiduotojo tvarką: jeigu kredito gavėjas nevykdo prievolės, laiduotojas per 10 dienų nuo banko rašytinio pranešimo dienos privalo įvykdyti visas kredito gavėjo prievoles. Jai kaip laiduotojai nebuvo išsiųstas joks banko pranešimas apie kredito gavėjo netinkamą pareigų vykdymą. Nurodo, kad jos gaunamos pajamos yra per mažos sumokėti visus įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartis, juo labiau, kad atsakovas J. G. ilgą laiką nemokėjo vaikams išlaikymo, neprisidėjo prie būsto išlaikymo. Pažymi, kad kredito gavėjas J. G. turi pastovų darbą ir pajamų šaltinį, todėl galėjo asmeniškai padengti įsiskolinimą pagal kredito sutartį, juo labiau, kad piktybiškai to nedarė. Nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, priteisus įsiskolinimą smarkiai nukentėtų vaikų interesai.
2. Teismas sprendimo vykdymą ne atidėjo, o išdėstė dalimis. Teismui buvo pateikti įrodymai apie jos ir atsakovo sunkią turtinę padėtį, ji yra vieniša mama, augina du nepilnamečius vaikus, gauna itin mažą darbo užmokestį. Artimiausiu metu susiradus geriau apmokamą darbą, pagerėjus finansinei padėčiai ji galėtų sutaupyti šią sumą. Atsižvelgiant į skolos dydį, taip pat į tai, jog ieškovas yra finansinė institucija, mano, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas vienerių metų laikotarpiui nepažeistų šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Todėl prašo teismo atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
3. Nurodo, jog ieškovo prašomi delspinigiai sudaro 0,09 proc. už kiekvieną uždelstą dieną mokėjimų (pagal kredito sutarties 5.6 punktą ir sutarties specialiąją dalį). Delspinigiai yra aiškiai per dideli, prašo juos mažinti (CK 6.258 str. 3 d.), taip pat nurodo, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal ieškovo parengtas sąlygas, todėl kredito gavėjas neturėjo galimybės keisti banko parengtas vartojimo kredito sąlygas. Apeliantės nuomone, sąlygos dėl delspinigių yra nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos.
Ieškovas AB „Citadele“ bankas 2012 m. balandžio 11 d. atsiliepimu (b.l. 167169) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės su ieškovu sudarytoje laidavimo sutartyje Nr. LS/VKS/481 nėra numatyta išlygų dėl laiduotojo atsakomybės pagal skolininko prievoles, priešingai, laidavimo sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjams tinkamai neįvykdžius visų ar dalies prievolių pagal kreditavimo sutartį, laiduotojas ir kredito gavėjai atsako bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagal Laidavimo sutarties 3.2 punktą laiduotojas atsako tokia pačia apimtimi kaip ir skolininkas – už kredito grąžinimą, palūkanų ir netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą. Pažymėjo, jog atsakovė buvo informuota apie tai, kad kredito gavėjas nevykdo prievolių pagal kreditavimo sutartį. Dėl prašymo sumažinti delspinigius nurodė, kad atsakovas su ieškiniu sutiko, todėl nesuprantami atsakovės apeliaciniame skunde pareikšti reikalavimai sumažinti delspinigius iki 0.02 proc. dydžio. Atsakovas J. G. teismo sprendimo neskundžia, todėl neaišku kuo remiantis apeliantė teigia, kad atsakovas neturi ir ateityje neturės galimybių vykdyti teismo sprendimą bei sumokėti skolą. Apeliantės argumentus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir delspinigių sumažinimo laiko teisiškai nereikšmingais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundo argumentus, turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje apeliacijos dalyką sudaro apeliantės skundo teiginiai dėl netinkamai teismo nustatytų aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties nutraukimo procedūrų įgyvendinimu, skolos dydžiu dalyje dėl priteistų delspinigių, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo. Dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Nustatyta, kad atsakovas J. G. su ieškovu 2006 m. spalio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/481 (b.l.12-20), kuria jam buvo suteiktas 40 000 Lt kreditas būstui remontui, apeliantė pagal 2006 m. laidavimo sutartį Nr. LS/VKS/481 laidavo sutartyje nustatytomis sąlygomis už atsakovo prievoles pagal minėtą sutartį. Atsakovui vykdant kredito sutartį netinkamai, ieškovas 2010-11-22 atsakovui išsiuntė įspėjimą dėl įsipareigojimų nevykdymo ir vienašališko sutarties nutraukimo, jeigu per papildomą terminą – iki 2010-12-22 – jis nesumokės pradelstų įmokų, t.y. 7 527,58 Lt kredito sumos, 51.89 Lt palūkanų bei 22.06 Lt delspinigių (b.l.24). Sutartis buvo nutraukta nuo 2011-02-01 d.. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantei 2011-05-05 raštu Nr. 10.3-9/4392 buvo pranešta apie tai, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų pagal minėtą kredito sutartį, taip pat ieškovas pranešė, kad apeliantė kaip laiduotoja įsipareigojo atsakyti kaip solidari skolininkė (b.l. 11). Dėl nurodytų aplinkybių, atmestinas apeliantės teiginys, kad jai nebuvo pranešta apie atsakovo kredito sutarties nevykdymą ir reikalavimą jai vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį, nes į bylą yra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegija nurodo, kad nėra teisiškai reikšmingi apeliantės teiginiai, kad kredito atsakovas piktybiškai negrąžina, o apeliantės turtinė padėtis yra per prasta, kad sumokėti įsiskolinimus pagal kredito sutartis.
Apeliantė nurodo, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra 0.09 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, yra laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl remiantis CK 6.73 str., CK 6.258 str. 3 d. turėtų būti mažintini iki 0.02 proc. dydžio, taip, kaip formuojama kasacinio teismo praktikoje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiomis aplinkybėmis apeliantė negrindė savo atsikirtimų į pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teisme. LR CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl remiantis CPK 306 str. 2 d., 320 str. apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliaciniame skunde nurodomų naujų aplinkybių, kuriomis apeliantė bando grįsti savo atsikirtimus į pareikštą reikalavimą bei nesutikimą su teismo priimtu sprendimu.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo vykdymo neatidėjo, o tik išdėstė dalimis. Pažymėjo, jog yra pateikti įrodymai apie abiejų atsakovų sunkią finansinę padėtį, apeliantė yra vieniša mama, augina du mažamečius vaikus, gauna itin nedidelį darbo užmokestį, šiuo metu nei ji, nei atsakovas neturi reikiamos pinigų sumos.
Lietuvos Respublikos CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Lietuvos Respublikos CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, o sprendžiant tokį klausimą taip pat yra aktualūs Lietuvos Respublikos CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-594/2006).
Sprendimo įvykdymo išdėstymą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, pagal kurio pirmąją dalį teismas turi teisę išdėstyti/atidėti sprendimo vykdymą, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes. Taigi minėta norma nustato, kad išdėstyti/atidėti sprendimo įvykdymą yra teismo teisė, o ne pareiga, ši teismo teisė reiškia lengvatinio termino skolininkui įvykdyti prievolę suteikimą. Sprendimo įvykdymą išdėstyti/atidėti galima tik išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Sprendžiant dėl sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, būtina nustatyti, ar išdėsčius sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti ieškovo interesai. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovų turtinę padėtį, interesų pusiausvyros principus išdėstė atsakovams skolos išmokėjimą 36 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje situacijoje neturi pagrindo vertinti susiklosčiusią faktinę situaciją dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo/atidėjimo kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo atidėti sprendimo įvykdymą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pateikta įrodymų, kad atsakovų turtinė padėtis po vienerių metų pasikeis, ji pagerės ateityje, kas sąlygos, kad savalaikiai bus įvykdytas teismo sprendimas, kita vertus konstatuotina, kad esamoje situacijoje atidėjus teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui tokiu atveju būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, proporcingumo principai.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.