Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 panaikinimo, administracinės bylos E. G. atžvilgiu nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-22 Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas E. G. atstovo advokato L. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 ir bylą E. G. atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3, pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas, nes paskyrė nuobaudą nesant administracinio teisės pažeidimo sudėčiai būtinų objektyvių ir subjektyvių požymių, nevisapusiškai, nepilnai išaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priimtas procesinis sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl nutarime nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. ir 3 str. 1 d. pažeidimų nurodo, kad E. G., kaip komisijos narys, tinkamai vertino UAB (duomenys neskelbtini) pasiūlymą. Pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad reikalinga pateikti įrodymus dėl įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 500 000 Lt. Šis kvalifikacinis kriterijus buvo reikalingas tam, kad Perkančioji organizaciją įsitikintų, jog tiekėjas turi pakankamai patirties suteikti paslaugas, kurios yra perkamos. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad per 2009-2011 m. pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 7 milijonus litų ir pateikė minėtos bendrovės pažymą, kuri patvirtina tinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą, todėl perkančiajai organizacijai nesuteikė pagrindo daryti išvadų, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi tinkamos patirties vykdyti tokias sutartis. Pažymėjo, kad perkančioji organizacija turi siekti kuo mažiau riboti tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime bei įvertinti pirkimo objekto specifiką ir pobūdį, turi siekti užtikrinti ir pritraukti tinkamos kvalifikacijos tiekėjus, kurių kvalifikaciją liudijantys dokumentai pirkimo sąlygas atitinka ne paraidžiui, ne visus jiems keliamus formos ar kitus formalius reikalavimus.

Be to, nurodo, kad AB (duomenys neskelbtini) pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo turėti sutarties vykdymui specializuotą konteinerių plovimo mašiną. AB (duomenys neskelbtini) pateikė dviejų naujų šiukšliavežių su konteinerių plovimo įranga pirkimo–pardavimo sutartį, su UAB (duomenys neskelbtini), kurios 4.2 punkte nurodyta, jog pilnai sukomplektuotą prekę ne vėliau kaip per 150 kalendorinių dienų po avansinio mokėjimo atlikimo datos įsipareigoja pristatyti pardavėjas ir tai niekaip nepaneigia galimybės, kad tokia technika bus pateikta iki pirkimo sutarties įsigaliojimo datos.

Taip pat nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo sąlygose buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas privalo turėti sutarties vykdymui transporto priemones, kurių skaičius numatytas kiekvienam sektoriui atskirai. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertino pagal tai, ar jų turimų transporto priemonių užteks vykdyti sutarčiai. Perkančios organizacijos tiekėjams paaiškinime nurodyta, kad transporto priemonių skaičius nurodomas kiekvienam sektoriui atskirai ir tai reiškia, kad jeigu tiekėjas dalyvauja konkurse dėl abiejų sektorių, jam užtenka nurodyti tiek transporto priemonių, kiek užtenka vienam sektoriui aptarnauti, nes abu sektorius galima aptarnauti slenkančiu grafiku. Nurodo, kad tai supaprastino tiekėjams iškeltus kvalifikacinius reikalavimus ir buvo padidinta konkurencija tarp tiekėjų, o perkančioji organizacija pasirinko labiausiai jos reikalavimus atitinkantį pasiūlymą

Dėl nutarime nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p., 7 d. pažeidimų, nurodo, kad skelbime apie pirkimą nustatyta, kad tiekėjas sutarties įvykdymą užtikrina pateikdamas Lietuvos Respublikoje registruoto ar šalyje, kur tiekėjas tinkamai įsteigtas ir turinčio licenciją banko garantiją. Perkančioji organizacija tiekėjams paaiškino, kad pasiūlymo galiojimo užtikrinimui užtenka pateikti ir draudimo bendrovės išduotą garantiją. Tokios pozicijos perkančioji organizacija laikėsi ir vertindama tiekėjų pateiktas sutarties įvykdymo garantijas, nes priešingu atveju būtų galima teigti, kad perkančioji organizacija sudarė dirbtines sąlygas tiekėjų konkurencijai, o reikalavimas pateikti tik banko garantiją yra neproporcingas pirkimo objektui. Tuo labiau, kad viešųjų pirkimų praktikoje tiek banko, tiek draudimo bendrovės kaip finansų institucijų išduoti garantiniai raštai laikomi pakankamais prievolių įvykdymo užtikrinimui, kadangi ir bankai, ir draudimo įmonės garantinius raštus išduoda su atitinkamomis sąlygomis.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų tvarką, todėl Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą ir prašo skundą laikyti nepagrįstu ir atmesti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. ir jo atstovas advokatas L. S. skundą palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Skundas tenkinamas.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus R. M. 2012-02-29 įsakymu Nr. 5/2012 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ Viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“ sudaryta VšĮ „Gargždų švara“ Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininkas R. M., komisijos nariai A. R. ir E. G.. 2012-03-15 Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus įsakymu Nr. 8/2012 patvirtintos „Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ komunalinių atliekų surinkimo ir jų išvežimo šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje paslaugų pirkimas, pagal teritorinius sektorius, atviro konkurso sąlygos“. 2012-04-04 Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtas Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir jų išvežimo šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje paslaugų pirkimas atviro konkurso būdu. 2012-07-02 Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios įstaigos „Gargždų švara“ direktoriaus įsakymu Nr. P-37 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės VšĮ „Gargždų švara“ paslaugos pirkimo ir sutarties tvirtinimo“ patvirtintas nugalėtojas UAB (duomenys neskelbtini) ir įsakyta pasirašyti sutartį šešeriems metams su galimybe pratęsti 4 kartus po vienerius metus. 2012-07-04 sutartis pasirašyta. 2013-02-14 E. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas perkančiosios organizacijos (VšĮ „Gargždų švara“) Viešojo pirkimo komisijos nariu, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d., 3 str. 1 d., 39 str. 2 d. 2 p., 7 d. nuostatas.

Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia perkančiosios organizacijos pareigą vengti bet kokių priemonių, kurios reikštų nelygiateisišką pirkimo dalyvių padėtį ar vienus jų diskriminuotų kitų atžvilgiu. Paprastai diskriminacija pripažįstama tuomet, kai nelygią tiekėjų padėtį lemia tam tikras diskriminuojantis kriterijus, kuriuo vadovaujantis vienam (-iems) tiekėjui (-ams) sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo konkurse.

Skaidrumas vykdant viešojo pirkimo procedūras suprantamas kaip viešumo užtikrinimas. Viešumas pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu. Viešas paskelbimas formuoja tiekėjų teisėtus lūkesčius, kad perkančioji organizacija visiems tiekėjams sudarys vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje suteikiant galimybę teikti savo pasiūlymus. Laikantis šio principo supaprastintų pirkimų taisyklės turi būti ne tik žinomos tiekėjams, bet ir suprantamos bei aiškios.

Proporcingumo principo esmę sudaro siekiamų tikslų ir jiems pasirenkamų priemonių derinimas, tai yra, šių priemonių atitikimo tikslams vertinimas. Paprastai proporcingumo principas kaip kriterijus vertinti priemonių atitiktį tikslams pasireiškia pareigų nustatymo kontekste, kai vieni subjektai turi teisę kitiems subjektams nustatyti tam tikras pareigas, suvaržymus, įpareigojimus ar net draudimus. Šiam vertinimui atlikti Teisingumo Teismas nustatė sąlygas: priemonės (įpareigojimai, suvaržymai, draudimai ir kt.) privalo būti nediskriminuojančios; pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais; tinkamos užtikrinti, kad jomis siekiamas tikslas bus pasiektas; neviršyti to, kas būtina tikslui pasiekti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1995 m. lapkričio 30 d. Sprendimas Gebhard / Consiglio dell'Ordine degli Avvocati e Procuratori di Milano, C-55/94, Rink. 1995, p. I-4165). Iš šių sąlygų matyti, kad proporcingumo principas viešuosiuose pirkimuose skirtas viešųjų pirkimų tikslui pasiekti ir garantuoti nediskriminavimo principo laikymąsi.

Abipusio pripažinimo principas glaudžiai susijęs su iš nediskriminavimo principo kildinama lygiaverčių standartų doktrina. Minėta, siekiant išvengti konkretaus tiekėjo ar gamintojo protegavimo ir kitų dalyvių nelygiateisiškumo, perkančiajai organizacijai viešųjų pirkimų dokumentacijoje draudžiama nurodyti tikslius duomenis, apibūdinančius konkretų ir individualų pirkimo objektą. Abipusis pripažinimas papildo šią doktriną, perkančiąsias organizacijas įpareigodamas pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus oficialiuosius dokumentus dėl prekių kokybės, tiekėjų kvalifikacijos bei užsienio tiekėjų atitikties kitiems reikalavimams.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. G. tapačius reiškinius vertino vienodai, viešasis pirkimas buvo paskelbtas viešai, tiekėjams buvo sudarytos vienodos sąlygos, nebuvo išskirtas konkretus tiekėjas, perkančioji organizacija viešųjų pirkimų dokumentacijoje nenurodė tikslių duomenų, apibūdinančių konkretų ir individualų pirkimo objektą. E. G., būdamas perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos nariu, vykdant atvirą konkursą „Komunalinių atliekų surinkimas Klaipėdos rajono teritorijoje ir jų išvežimas šalinti sąvartyne arba atliekų deginimo įmonėje“, visus tiekėjų pasiūlymus vertino vadovaudamasis proporcingumo principu. Minimu atveju konstatuotina, kad nustatytos pirkimo sąlygos bei jų vertinimas buvo proporcingas siekiamiems tikslams, susijusiems su žmonių sveika, saugia ir švaria aplinka, garantavimui, nes pirkimo procedūros vyko ilgai, tiekėjai ginčus sprendė teisme, buvo vasaros metas, kada maisto atliekos bei kitos atliekos strateginėse Klaipėdos rajono vietose buvo laiku nesurenkamos, didėjo antisanitarinių sąlygų pasekmės, todėl, vertindamas pasiūlymus, nediskriminavo tiekėjų dėl to, kad tik formaliai neatitiko pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo pateikti įrodymus dėl įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties, kurios vertė ne mažesnė kaip 500 000 Lt, nes UAB (duomenys neskelbtini) pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad per 2009-2011 m. pagal sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 7 milijonus litų bei pateikė minėtos bendrovės pažymą, kuri patvirtino tinkamą prievolių pagal sutartį įvykdymą. Perkančioji organizacija, skelbdama sąlygas, negalėjo žinoti, kad tokiu būdu gali apriboti tiekėjų skaičių, nes tikslas buvo, jog tiekėjas būtų profesionalus, dirbantis toje srityje ir frazė „įvykdytos (užbaigtos vykdyti) bent vienos komunalinių atliekų surinkimo, jų pervežimo ir perdavimo šalinimui arba naudojimui sutarties neturi išskirti tiekėjų, kurie, jei būtų žinoję, būtų teikę paslaugas bei sutartis sudarę etapais, kad galėtų pateikti įrodymus apie įvykdytas/užbaigtas sutartis.

Todėl teismas daro išvadą, kad vertinimas buvo tinkamas, nes buvo pasiektas tikslas – parinkti profesionalų tos srities tiekėją. Pažymėtina, kad vertinimas buvo pagrįstas bendrojo intereso reikalavimų užtikrinimu, siekiant iškeltų tikslų, pažymint, kad tikslas buvo siekiamas priemonėmis ir neviršijant to, kas būtina tikslui pasiekti. Analogiški motyvai taikytini ir reikalavimui sutarčių įvykdymą užtikrinti ne banko, o draudimo bendrovės garantija, specialiųjų transporto priemonių turėjimu bei automobilių skaičiui dviem sektoriams. Dėl transporto priemonių skaičiaus dviem sektoriams teismas pažymi ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybos teiginys, kad vertinimas buvo netinkamas dėl to, kad tiekėjai pagal perkančiosios organizacijos išaiškinimą turi turėti po penkias transporto priemones kiekvienam sektoriui, apribotų tiekėjų skaičių, nes tik nedaugelis tiekėjų gali turėti tokį skaičių specializuotų transporto priemonių, o be to niekas nepaneigia galimybės, kad tikslui pasiekti būtų sudaromas slenkantis grafikas.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 7 d. nurodyta, kad kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Lietuvos Aukščiausias teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nepakanka nustatyti aplinkybės, kad perkančioji organizacija nesilaikė viešojo pirkimo vedimo tvarkos, įtvirtintos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatose ar pirkimo dokumentuose. Grynai formalus nukrypimas nuo Viešųjų pirkimų įstatymo ar pirkimo dokumentuose nustatytos konkrečios procedūros ar jų vykdymo eigos, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, iš esmės negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo, nebent būtų įrodyta priešingai. Kiekvienu atveju reikia tirti perkančiosios organizacijos veiksmų pobūdį bei padarinius. Atsižvelgtina į perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų realiai sukeliamus padarinius tiekėjams. Dėl to, būtina įvertinti tai, kiek perkančiosios organizacijos veiksmai faktiškai (realiai) paveikė tiekėjus ir ar vienam iš tiekėjų buvo suteikta daugiau teisių negu kitiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Minimu atveju tokių realių padarinių nenustatyta.

Analogiški motyvai taikytini ir dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 2 p., 7 d. konstatuotų pažeidimų.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas konstatuoja, kad E. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 171³ str. 1 d., sudėties, todėl administracinė byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296, 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. G. atstovo advokato skundą tenkinti. Panaikinti 2013-02-14 Viešųjų pirkimų tarnybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/3-3 ir administracinę byla E. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.