- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2A-538-585/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17128-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UADB „Industrijos garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal V. D. ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl prievolės įvykdymo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovas UADB „Industrijos garantas“ pažeidė prievolę, neatlygindamas 10860 Lt nuostolių už pakaitinės transporto priemonės nuomą, prašė priteisti iš atsakovo šią sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009-10-17 eismo įvykio metu jo vairuojama transporto priemonė susidūrė su kitu automobiliu, kurio vairuotojas, vietoje surašius eismo įvykio deklaraciją, pripažino kaltę dėl eismo įvykio. Eismo įvykio kaltininkas buvo sudaręs civilinės atsakomybės sutartį su atsakovu. Apie eismo įvykį ieškovas pranešė atsakovui bei pateikė sugadintos transporto priemonės padarytų sugadinimų įvertinimo ir transporto priemonės atkūrimo iki situacijos, sąmatą. Atsakovas, nesutikdamas su pateikta remonto sąmata, pareikalavo pateikti papildomų dokumentų bei apskaičiavo draudimo išmoką 6247,21 Lt sumai. Ieškovui nesutikus su atsakovo paskaičiuota draudimo išmoka, jis pateikė atsakovui UAB „Transporto studijos“ kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. 09-0326, kurioje nurodyta, jog jo automobilio atkūrimo kaštai yra lygūs 14969,65 Lt sumai. Atsakovas apskaičiavo draudimo išmoką, lygią 9224,43 Lt. Ieškovas 2009-12-21 pateikė atsakovui pretenziją, kurioje, be kita ko, nurodė, kad dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, ieškovas buvo priverstas nuo 2009-11-06 nuomotis pakaitinę transporto priemonę. Atsakydamas į ieškovo pretenziją, atsakovas raštu informavo, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovo vardu yra registruota kita transporto priemonė, todėl išlaidos pakaitinės transporto priemonės nuomai nėra būtinos ir negali būti atlyginamos. 2010-01-29 ieškovas kreipėsi į LR Draudimo priežiūros komisiją su prašymu imtis priemonių, kad žalos administravimas kuo greičiau baigtųsi ir ieškovo patirti nuostoliai būtų visiškai atlyginti. Minėta komisija 2010-04-13 priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad atsakovo sprendimas atsisakyti atlyginti transporto priemonės nuomos išlaidas yra nepagrįstas. Gavęs Draudimo priežiūros komisijos nutarimą, atsakovas pasiūlė ieškovui išmokėti papildomą draudimo išmoką pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidoms. Nurodė, kad atsakovas nėra atlyginęs visų patirtų nuostolių dėl pakaitinės transporto priemonės nuomos. Ieškovo teigimu, automobilio nuoma buvo būtina, nes atsakovas nepagrįstai ilgai delsė atlyginti žalą už sugadintą transporto priemonę, o kadangi ieškovo darbo vieta yra Utenoje, nors pats gyvena Molėtuose, todėl jam neišvengiamai reikėjo nuomotis kitą transporto priemonę.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2009-10-19 atsakovas buvo informuotas apie 2009-10-17 eismo įvykį, kurio kaltininko civilinė atsakomybė buvo drausta atsakovo. Atsakovas, atlikęs minėto įvykio tyrimą, jį pripažino draudžiamuoju ir ieškovui atlygino eismo įvykio metu patirtus nuostolius, iš viso išmokėdamas 14314,74 Lt dydžio draudimo išmoką, tame tarpe atlygindamas ir pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, kurias paskaičiavo remdamasis Draudimo priežiūros komisijos 2010-06-08 nutarime Nr. N-202 nurodytomis rekomendacijomis. Nurodė, kad negalėjo pervesti draudimo išmokos ieškovui tol, kol pastarasis raštu nenurodė savo sąskaitos numerio. Taip pat nurodė, kad ieškovas galėjo reikalauti atlyginti pakaitinio automobilio nuomos išlaidas tik už laikotarpį, kai jis praranda galimybę eksploatuoti automobilį iki tada, kai jam grąžinamas suremontuotas automobilis, t.y. už laikotarpį, kai transporto priemonė remontuojama. Kadangi automobilis nebuvo remontuojamas, išlaidos buvo paskaičiuotos už 15 dienų ir ieškovui išmokėta 900 Lt. Be to, atsakovas nepripažįsta, kad ieškovas privalėjo nuomotis kitą automobilį net 7 mėnesius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-28 sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovo V. D. naudai 9660 Lt nuostolių, 289,97 Lt žyminio mokesčio ir 889,50 Lt advokato pagalbos išlaidų. Nustatęs, kad ieškovas pasirinko reikalauti atlyginti jam žalą, atsižvelgiant į ekspertų nustatytus būsimus transporto priemonės remonto kaštus, teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis LR Draudimo įstatymo 82 str. 2 d. privalėjo draudimo išmoką išmokėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gavo visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Teismo nuomone, faktas, kad ieškovas raštu nenurodė atsiskaitomosios sąskaitos numerio, negali būti vertinamas kaip atsisakymas nuo savo teisės ir neatleidžia atsakovo nuo prievolės įvykdymo; atsakovas galėjo įvykdyti piniginę prievolę kitokiu būdu. Kadangi draudikas nebuvo suinteresuotas operatyviu draudiminio tyrimo užbaigimu ir nustatymu draudimo išmokos, kurią draudikas gali išmokėti ne ginčo tvarka, išmokėjimu, nepateisinamai ilgai administravo žalos atlyginimo klausimus, atsakovo dalykinė praktika nebuvo sąžininga, teismas padarė išvadą, kad atsakovo tikslas buvo vilkinti draudimo išmokos išmokėjimą. Teismas konstatavo žalą, priežastinį ryšį ir sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti automobilio nuomos išlaidas yra pagrįstas, tačiau atmetė atsakovo argumentus dėl nuostolių už pakaitinės transporto priemonės nuomą atlyginimo tik už tą laikotarpį, kai automobilis buvo remontuojamas, kaip nepagrįstus, kadangi ieškovas pasirinko kitą žalos atlyginimo būdą, o pagal CK 6.251 str. 1 d. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Nors byloje nebuvo ginčo dėl automobilio nuomos dydžio, teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą apie tai, kad nesuprantama, kodėl ieškovas pakaitinę transporto priemonę nuomavosi taip ilgai, t.y. net 7 mėnesius. Konstatavęs, kad ieškovas nepagrindė būtinumo nuomotis pakaitinį automobilį iki 2010-06-01, be to, nepateisinamai ilgai nenurodė atsakovui banko sąskaitos numerio, kur draudimo išmoka turėjo būti pervesta, nuostolius už pakaitinio automobilio nuomą teismas priteisė nuo 2009-11-06 iki 2010-04-16, t.y. už 161 dieną - iš viso 9660 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovo naudai 9660,00 Lt, visiškai neatsižvelgė į paties teismo konstatuotą aplinkybę, kad užsitęsusį draudimo išmokos išmokėjimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai - jis nepateisinamai ilgai nenurodė atsakovui banko sąskaitos rekvizitų, kur turėjo būti pervesta draudimo išmoka. Be to, teismas nevertino tos aplinkybės, kad dar 2009-11-10 atsakovas išsiuntė ieškovui raštą dėl įvykio tyrimo eigos, nurodydamas, kad apskaičiavo pradinę 6 247,21 Lt dydžio draudimo išmoką ir nurodė, kad iš ieškovo nėra gavęs pretenzijos dėl žalos ir būtinų išlaidų atlyginimo bei banko sąskaitos numerio. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovas taip prašomus nurodyti banko sąskaitos rekvizitus pateikė tik 2010-04-14 elektroniniu paštu, ir netrukus po to, 2010-04-16, atsakovas išmokėjo pirmąją draudimo išmoką. Tai patvirtina, kad užsitęsusį draudimo išmokos išmokėjimą sąlygojo paties ieškovo negeranoriškas elgesys. Apeliantas taip pat kritiškai vertino ir teismo teiginį, kad atsakovas galėjo įvykdyti piniginę prievolę kitokiu būdu ir nurodė, kad atsakovas, vadovaujantis CK 6.39 str.1 d., neturi teisės vykdyti prievolės jokiu kitu būdu. Kaip ir atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, apeliaciniame skunde atsakovas mano, jog vis tik reikėtų vadovautis LR draudimo priežiūros tarnybos aiškinimu dėl nuostolių, patirtų už pakaitinės transporto priemonės nuomą, skaičiavimo. Apeliantas pabrėžė, kad savo elgesiu ieškovas siekė sau materialinės naudos, pažeisdamas CK 1.5 str. įtvirtintus principus ir CK 6.38 str. nustatytą prievolės įvykdymo ekonomiškiausiu būdu principą, tokiu būdu nepagrįstai praturtėdamas atsakovo sąskaita.
Ieškovas atsakovo apeliacinį skundą prašė atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nesutikdamas su apelianto argumentais, ieškovas atsiliepime pažymėjo, kad klaidingai vertina ir supranta nustatytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, jog iš tiesų 2010-04-16 jam buvo išmokėta pirmoji draudimo išmokos dalis, lygi 10188,08 Lt sumai. Tačiau, ieškovo nuomone, apeliantas tai padarė vedamas visiškai kitų motyvų negu nurodė pirmosios instancijos teismo proceso metu bei apeliaciniame skunde.
Atsikirsdamas į apelianto argumentus apie tai, kad ieškovas pats savo veiksmais vilkino žalos administravimo procesą, ieškovas pabrėžė, kad reikiamus rekvizitus jis buvo nurodęs atsakovo atitinkamiems Utenos skyriaus darbuotojams, taip pat atsakovo atstovams telefonu. Nurodė, kad iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, jog atsakovas pripažįsta, jog nėra aišku, kodėl atsakovo atstovai, kurie vis tik turi pareigą imtis priemonių ir informuoti nukentėjusįjį apie visas jam reikiamas žinoti žalos administravimo procedūras bei reikalavimus, to tinkamai neatliko. Nuostatą, kad šalių pareiškimai ir pranešimai turi būti pateikiami raštu, atsakovas suabsoliutina ir formaliai aiškina savo naudai, tuo labiau kad ieškovas šioje byloje nėra draudimo teisinių santykių šalimi, o nukentėjusiuoju.
Ieškovo nuomone, atsakovas, veikdamas atsakingai ir rūpestingai, turėjo nepriimti ieškovo pranešimo apie įvykį, jei jame nebuvo nurodyti tokie svarbūs duomenys kaip ieškovo sąskaita. Į apelianto argumentą, kad apeliantas neturi teisės vykdyti prievolės jokiu kitu būdu, ieškovas atsikirto nurodydamas, kad iš tiesų, skolininkas, be kreditoriaus sutikimo, negali keisti prievolės įvykdymo, kuri apibrėžta sutartyje ar įstatyme, vykdymo būdo. Tačiau nagrinėjamu atveju kalbama apie prievolės įvykdymo būdą, o ne apie formą, todėl, jeigu atsakovas mano, kad ieškovas savo neveikimu vengė priimti prievolės įvykdymą, jis galėjo įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas draudimo išmoką į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Apelianto argumentus dėl to, kad teismas turėjo vadovautis LR draudimo priežiūros tarnybos aiškinimu dėl nuostolių skaičiavimo, ieškovas atmetė kaip nepagrįstus ir nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija šiuo klausimu.
Apeliaciniame skunde keliamas ieškovo delsimo pateikti atsakovui banko sąskaitos numerį įtakos nuostolių dėl ieškovo nuomojamo automobilio dydžio nustatymo klausimas.
Šalies argumentai
Apeliantas atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai delsė pateikti savo banko sąskaitos numerį ir grindė savo argumentus 2004 06 23 Vyriausybės nutarimo Nr.795 42.2 punktu, numatančiu įpareigojimą draudimo bendrovei permesti draudimo išmoką į žalą patyrusio naudos gavėjo sąskaitą banke.
Atsiliepimas
Tokie apelianto argumentai atmetami. Ieškovas pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovas nesąžiningai delsė ir nepateisinamai ilgai neišmokėjo draudimo išmokos ne dėl ieškovo sąskaitos numerio neturėjimo, bet dėl aiškiai nepagrįsto nesutikimo su ieškovo reikalavimu sumokėti draudimo išmoką, nesąžiningo delsimo ir nesuinteresuotumo greitai ir efektyviai išspręsti žalos sureguliavimo klausimo. Tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas prievolę turėjo galimybę įvykdyti kitu būdu, jeigu ieškovas būtų nesąžiningai vengęs priimti prievolės įvykdymą. Nesąžiningo kreditoriaus atsisakymo priimti prievolės įvykdymą atveju negali būti taikomas kreditoriaus sutikimo reikalavimas, numatytas CK 6.39str.1d., jeigu skolininkas pasinaudoja CK 6.56str. numatytomis teisėmis.
Taip pat ieškovas nėra jokiu teisės aktu pareigotas turėti sąskaitą kokiame nors banke ir ją privalomai atskleisti kitiems asmenims. Taigi teisės aktas, įpareigojantis draudimo bendrovę sumokėti draudimo išmoką į sąskaitą banke, neįpareigoja žalą patyrusį asmenį, o nustato tik draudimo bendrovės pareigas, kai žalą patyręs asmuo sąskaitą banke turi ir ją sutinka geranoriškai atskleisti kitiems asmenims. Kartu apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovas, nebūdamas draudimo sutarties šalimis, nėra įpareigojamas draudimo sutartimi nustatyto reikalavimo visus pranešimus draudimo bendrovei daryti raštu, o toks apelianto naudojamas atsikirtimo argumentas leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovo sąskaitos nurodymo telefonu apelianto darbuotojui faktas šioje byloje yra įrodytas.
Apelianto argumentai dėl 26 darbo valandų (maždaug 4 darbo dienų) trukmės remonto darbų ir su tuo susijusiu pakaitinio automobilio nuomos trukmės poreikiu yra nepriimami todėl, kad tokie argumentai numato ieškovo nuosavų lėšų, o ne draudimo išmokos pinigų panaudojimą automobilio remontui, todėl yra nesąžiningi ieškovo atžvilgiu.
Atmesdama apelianto skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo netenkina, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Atmesdamas apeliacinį skundą, teismas patenkina ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo, ieškovui pateikus įrodymus apie patirtas papildomas 1000 Lt advokato pagalbos išlaidas (CPK 93str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1p., 331str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.