Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje K. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, faktinė bei deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį.

nustatė : K. A. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui, o būtent:

jis davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2024-04-15, apie 17:00 val., su krovinine transporto priemone „Volvo FX“ v/n (duomenys neskelbtini)“ iš Lietuvos Respublikos teritorijos atvyko į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį adresu Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r., bei transporto priemonėje, po guminiu kilimėliu, kuris gulėjo ant vilkiko grindų, pasiūlė buvusias kupiūras - 100 eurų ir 50 eurų nominalo, siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo veikimo, vykdant įgaliojimus, o būtent jam neturint tinkamų dokumentų, gauti leidimą išgabenti krovinį iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tokiu būdu valstybės tarnautojui - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto inspektorei I. J. davė 150 eurų kyšį.

Šiais savo veiksmais K. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. A. 2024-04-16 apklausos metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Šiuo metu slaugo neįgalų vaiką, o būtent savo sūnėną. Papildomai užsidirba vairuodamas vilkikus. Turi Baltarusijoje draugą, kuris dirba vilkiko vairuotoju, todėl kartais šis jam pasiūlo padirbti. Jam tenka išvažiuoti kartą į mėnesį. Seniau važiuodavo iš Lenkijos į Baltarusiją. O dabar pirmą kartą teko iš Lietuvos į Baltarusiją. Važiuoja visada tuščias. Kazachstano įmonė perka vilkikus, iš kur tiksliai juos perka, jis nežino. Jam pasako, kur tuos vilkikus paimti, juos visada ima iš Lenkijos. Lenkijoje dabar yra sankcijos tranzitinėms mašinoms, todėl šį kartą reikėjo važiuoti per Lietuvą. 2 savaites teko būti Lietuvoje laukimo aikštelėje pasienyje ir miegoti vilkike, nes laukė visų dokumentų, susijusių su gabenimu. Kodėl ilgai teko laukti, jis nežino. Kai gavo dokumentus, iš karto išvažiavo link Baltarusijos per Šalčininkų kelio postą. Jis dokumentuose nelabai supranta, nežino, ko ten tiksliai reikia. Poste jam pasakė, kad trūksta vežėjo spaudo. Paskambinęs draugui, kuris jam siuntė dokumentus ir paaiškino šiam situaciją, šis jam pasakė, kad spaudo reikės palaukti pusdienį. Jis susinervino, nes labai norėjo namo ir sugalvojo po kilimėliu padėti 150 eurų kyšį, kad jį praleistų be spaudo. Jis pakvietė inspektorę prie vilkiko ir pakėlė kilimėlį, kuriame buvo 150 eurų. Jis jai pasakė, kad gal galima su ja susitarti, bet ji jam atsakė, kad už kyšį gresia baudžiamoji atsakomybė, jis jai pasakė, kad jis tai supranta, bet pakartojo, kad gal gali susitarti. Tada ji jam nurodė užrakinti mašiną ir eiti su ja prie jos langelio. Po to ji pasakė, kad teks palaukti. Tada po 10 min atėjo kitas muitinės pareigūnas ir jie grįžo prie vilkiko, kur muitinės pareigūnė pasakė parodyti tuos pinigus, kuriuos jis jai siūlė. Ji nusifotografavo pinigus ir pasiėmė šiuos pinigus ir jį palydėjo į kažkokį laukimo kambariuką. Po to jis laukė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Tokį poelgį padarė pirmą kartą. Labai gailisi dėl savo poelgio.

Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys.

Iš 2024-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Šalčininkų kelio postas, esantis Pamūrinės k., Gerviškių sen., Šalčininkų r. sav. Kelio postas yra Lietuvos Respublikos - Baltarusijos Respublikos pasienyje. Posto teritorijos viduryje yra geltonos spalvos muitinės administracinis pastatas. Dešinėje muitinės administracinio pastato pusėje, toje pačioje pusėje, kur ir yra atliekamos išvykstančių iš Lietuvos Respublikos asmenų ir transporto priemonių muitinės procedūros, yra transporto priemonių tikrinimo aikštelė. Aikštelėje stovi transporto priemonė - t. y. tuščias krovininis automobilis „VOLVO FH.“ valst. Nr (duomenys neskelbtini), rudos spalvos. Apžiūrėjus transporto priemonės kabiną rasti du mobilaus ryšio telefonai „Iphone“ ir „Samsung“, matosi kiti asmeniniam naudojimui skirti daiktai.

Liudytoja I. J. 2024-04-15 apklausos metu parodė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje pradėjo dirbti nuo 2021-01-21 inspektore, nuo 2022-11-01 dirba Šalčininkų kelio poste. Nuo 2024-04-15, 7.45 val., pradėjo vykdyti tarnybines pareigas, buvo paskirta dirbti į išvykstančių iš LR krovininių automobilių, autobusų ir pėsčiųjų muitinio tikrinimo kanalą. Apie 16:00 val. į minimą kanalą atvyko krovininė transporto priemonė VOLVO, v/n (duomenys neskelbtini) (registruota Vokietijos Respublikoje). Jos vairuotojas Baltarusijos Respublikos A. K. deklaravo, jog gabena transporto priemonę VIN (duomenys neskelbtini), vokiškais tranzitiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir pateikė deklaraciją Nr.: (duomenys neskelbtini). Atlikus dokumentinį tikrinimą nustatė, kad prekė yra įtraukta į Europos sąjungos sankcijų paketą kuriame taikomi tam tikri krovinių apribojimai į trečiąsias šalis. Kadangi transporto priemonė vyko iš Europos sąjungos į Kazachstaną, todėl vairuotojas turėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog krovinys nebus perparduotas Rusijos Federacijos ir vežėjas privalo būti ne Rusijos ir ne Europos Sąjungos vežėjas. Vairuotojo paklausė, kodėl nėra vežėjo spaudo ant Krovinio gabenimo važtaraščio (CMR) Nr.:1404, nes nebuvo aišku, kas yra vežėjas. Vairuotojas sunerimo. Po akimirkos pasakė, jog uždės spaudą ir sugrįš. Apie 17.00 eksporto aikštelėje atlikus kitų transporto priemonių fizinį tikrinimą, A. K. pašaukė ją prieiti prie jo krovininės transporto priemonės. Jai priėjus, vairuotojas A. K., kuris stovėjo atidaręs keleivio pusės dureles, pakėlė kabinoje esantį guminį kilimėlį, gulėjusi ant vilkiko grindų, bei pasiūlė po kilimėliu buvusias kupiūras - 100 eurų ir 50 eurų nominalo, sakydamas rusų kalba, kad jis nori su ja susitarti. Ji suprato, kad jis neturi tinkamų krovinio gabenimo dokumentų. Norėdama įsitikinti paklausė, kam ir už ką skirti pinigai. A. K. dar kartą atsakė, jog nori susitarti. Tuomet ji du kartus perspėjo vairuotoją, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė už papirkimą. Vairuotojas patvirtino, jog žino, tačiau vis tiek nori susitarti. Ji liepė vairuotojui užrakinti transporto priemonę ir eiti kartu su ja. Nuėjus į darbo vietą telefonu pranešė pamainos viršininkei apie įvykį bei pakvietė vyr. inspektorių R. S. eiti kartu su jais. Grįžus prie vilkiko, R. S. matant, vairuotojas atrakino vilkiko kabiną ir jai liepus pakėlė guminį kilimėlį po kuriuo buvo dvi kupiūros 100 eurų ir 50 eurų. Tuomet vairuotojo elgesys pasikeitė. Vairuotojas teigė, jog jis papirkti nenori, o pinigai užkrito už kilimėlio ir jokių pinigų jis jai nesiūlė. 100 eurų ir 50 eurų kupiūros buvo paimtos iš krovininės transporto priemonės, norint apsaugoti kaip įrodymus ir nuneštos į posto pamainos viršininko kabinetą. Prideda savo padarytą kupiūrų buvusiu po kilimėliu nuotrauką.

Iš 2024-04-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra 50 eurų kupiūra. Ant vienos kupiūros pusės, viršuje, kairėje pusėje, yra užrašas: „UF0029266441“. Apačioje šio užrašo matomas skaičius „50“. Kitoje kupiūros pusėje, per vidurį, viršuje skaičius „50“, apačioje, kairėje pusėje, taip pat matomas skaičius „50“. Apžiūros objektas yra 100 eurų kupiūra. Ant kupiūros vienos pusės, viršuje, kairėje pusėje yra užrašas: „EA7551119089“. Apačioje šio užrašo matomas skaičius „100“. Kitoje kupiūros pusėje, per vidurį, viršuje, skaičius „100“, apačioje, kairėje pusėje, taip pat matomas skaičius „100“.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodytas kaltinamojo K. A. padarytas nusikaltimas, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltas prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam K. A., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), kad K. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – baudą, baudos dydį paskiriant artimą minimaliai baudai – 102 MGL (5 100 eurų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis prašo leisti baudą mokėti per 24 mėnesius, motyvuodamas tuo, kad kaltę pripažino pilnai, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prižiūri neįgalų asmenį už ką gauna valstybės numatytą atlygį, todėl pajamos nėra didelės, dėl ko tenka dirbti papildomai. Tačiau kaltinamasis nepateikė jokių duomenų patvirtinančių savo turtinę padėtį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo, byloje nustatyta, kad kaltinamasis nedirbantis, savo gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), tačiau yra darbingo amžiaus (33 metų), byloje nėra duomenų, patvirtinančių jog kaltinamasis negalėtų dirbti ir gauti pajamų dėl sveikatos ar kitokių aplinkybių. Kaltinamasis prašyme nurodo abstrakčias, jokiais konkrečiais duomenimis nedetalizuotas aplinkybes - kad prižiūri neįgalų asmenį, jo pajamos nėra didelės. Tačiau kaip matyti tiek iš prašymo, tiek iš bylos aplinkybių, tai nesudaro kliūčių jam papildomai dirbti, o lėšas naudoti nusikalstamai veikai vykdyti. Kaltinamasis nepateikė jokių įrodymų prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, todėl prašymas vertinamas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad nustatyti ilgesnį terminą baudai sumokėti, negu numato įstatymas, nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2, 3 dalimi, 150 eurų perduoti saugoti į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą LT807230000000120020, kaip nusikalstamos veikos priemonė, konfiskuojami.

Kardomoji priemonė kaltinamajam ikiteisminiame tyrime nebuvo paskirta, todėl klausimas dėl kardomosios priemonės paskyrimo iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia : K. A., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti – 102 MGL (5100 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. A. paskirti – 68 MGL (3400 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2, 3 dalimi, 150 eurų, perduotus saugoti į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos depozitinę sąskaitą LT807230000000120020, konfiskuoti valstybės naudai. K. A. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.