- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- I-3097-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00017-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-01-21 iki 2017-01-08 buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje netinkamomis, orumą žeminančiomis kalinimo sąlygomis. Buvo talpinamas į laikino sulaikymo kameras, kuriose nėra langų bei vėdinimo, natūralios šviesos, drėgna, pelėsis. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo kalinamas, buvo netinkamas vėdinimas, nepritaikytas užtikrinti 3-14 asmenų buvimą tokiose patalpose. Pasivaikščiojimo kiemų, gyvenamųjų pastatų stoguose naudojamas asbestas. Per savaitę suteikiamas tik vienas 15 minučių kartas nusiprausti po šiltu dušu. 2016 m. kovo 26 d. grįžęs etapu iš Klaipėdos AVPK nebuvo nuvestas į dušą, nors prašė, jam buvo atsakyta, kad nėra karšto vandens, ir po etapo buvo priverstas praustis kamerose šaltu vandeniu. Kamerose niekada nebuvo valymo priemonių, o paprašius neretai tekdavo laukti visą savaitę arba visai neatnešdavo. Kamerose visada buvo laikoma nuo 3 iki 14 asmenų, kur vietos yra tik 2-4 asmenims, sienų ir lubų tinkas vietomis pažeistas pelėsio. Daug kartų žodžiu bei raštu kreipėsi į Šiaulių TI administraciją dėl blogų sąlygų, tačiau į žodinius skundus niekas nereaguodavo, o raštiškus įkalbėdavo atsiimti, pažadėdami geresnes sąlygas, bet niekas nepasikeisdavo. Dėl kalinimo perpildytose kamerose neturėjo galimybės judėti, mankštintis, trūko oro, kamavo galvos skausmai, nuolat kildavo konfliktai ir ginčai. Kamerose trūko inventoriaus - nebuvo spintelių drabužiams susidėti, trūko sėdimų vietų, nepakako stalo dydžio susėsti pavalgyti, nes jis nepritaikytas daugiau kaip 5 asmenims, trūko pakabų, buvo tik 4 kabliukai keturiems asmenims. Neįmanoma prieiti prie lango, nes grotos įstatytos 1 metro atstumu nuo lango ir negalima jo atidaryti. Nebuvo sanitarinio mazgo, tik skylė grindyse, iš kanalizacijos vamzdyno kilo nemalonus kvapas. Nebuvo iškvietimo mygtuko. Atvykus į Šiaulių TI maistas tiekiamas į laikino sulaikymo patalpas, kuriose nėra nei stalo, nei kėdžių, nei kriauklės, tik vamzdis, išeinantis iš sienos virš sanitarinio mazgo, po šiuo vamzdžiu teko plauti indus, praustis. Intervalas tarp maitinimų turi būti 6 valandos, bet maistas į laikino sulaikymo patalpas tiekiamas praėjus 9-10 valandų nuo paskutinio maitinimo ir visai atšalęs. Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko 2001 m. rugsėjo 7 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 178 patvirtintai kalinamųjų pasivaikščiojimo tvarkai, kurios 83 punkte nurodyta, kad kalinamajam priklauso 3 kv. m pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieštarauja Europos Komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, kur nurodyta, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, taip pat vienam žmogui skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, atsirado fobijos, orumo pažeminimas, dvasinis sukrėtimas, kankina nemiga, dažnai skauda galvą, pasidarė agresyvus ir dirglus. Per tuos metus, praleistus Šiaulių TI, žymiai pablogėjo sveikata, padažnėjo astmos priepuoliai, o kai pasiskundė gydytojui dėl astmos, tai jis nenorėjo išduoti inhaliatoriaus, kurį jis visada turi turėti su savimi. Gydytojas netikėjo, kad jis serga astma ir kad jam reikalingas inhaliatorius, paprašė, kad artimieji atsiųstų specialistų medicininius išrašus, kurie tai patvirtintų.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (2, 184, 186 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (184 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (50-64 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016-01-21 iki 2017-01-08 skirtingose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,67 iki 22,6 kv. m., kas leidžia daryti išvadą, kad visas pareiškėjo kalinimo dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Nacionalinis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Visose kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, kas užtikrina kamerose kalinčių asmenų privatumą.
Atsakovas nurodo, kad Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 9 punkte nurodytas kamerų inventorius, kur numatyta, kad sanitariniame mazge klozetas gali būti ir tupimas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės kameroje. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriam pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui higienos norma netaikoma. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų, pareiškėjo teiginiai dėl nemalonaus kvapo iš tualeto yra subjektyvūs, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą sukeliantys veiksniai.
Atsakovas pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo mygtuku, o tokio mygtuko nebuvimas pats savaime nereiškė, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje yra taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ suimtiesiems ir nuteistiesiems įstaigoje buvo nustatyta 1 valandos pasivaikščiojimų gryname ore trukmė, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-359 - suimtiesiems dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė vykdoma pagal Bausmių vykdymo kodekso normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra skirtingas – nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimų metu konstatavo, kad kiemeliai švarūs, akivaizdžios netvarkos nėra, kiemeliai valomi, yra šiukšliadėžės.
Atsakovas nurodo, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpinti švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Esant reikalui įstaiga organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, deratizaciją, dezinsekciją).
Atsakovas nurodo, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduodamos vadovaujantis LR teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, kur numatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Šiaulių tardymo izoliatoriuje minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjos teiginiai, kad jos laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovė suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjos pretenzijos dėl to, kad jai nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, neturi teisinio pagrindo.
Atsakovas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo ir tik vieno karto maudytis į dušą nuvedimo nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.
Atsakovas nurodo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras – TLK, esančias administraciniame pastate. Įforminus dokumentus ir atlikus kratas bei patikrinus daiktus, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras. Į dviejų valandų laiko tarpą neturi būti įskaitomas laikas, skirtas pačiai medicininei apžiūrai bei sanitariniam švarinimui, tačiau siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, minėtų asmenų naudai medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami tų dviejų valandų laikotarpiu. Rėžiminiame korpuse esančiose trumpalaikio laikymo kamerose Nr. 1-9 asmenys laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, po to paskirstomi į gyvenamąsias kameras. Įstatymų leidėjas neįpareigoja registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinta kartu su pareiškėju į trumpalaikio laikymo kameras, tačiau stengiamasi asmenis paskirstyti taip, kad jiems tenkantis plotas būtų ne mažesnis, nei teisės normose įtvirtintas minimalus plotas. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Šiose patalpose įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, visose kamerose atsisėdimui yra suolai. Asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas sausas davinys, todėl plaunamų indų nebūna, taip pat atmestinas pareiškėjo teiginys dėl atšalusio maisto. Maitinimas Šiaulių TI tiekiamas pagal galiojančius teisės aktus. Pareiškėjui jo prašomomis dienomis buvo suteiktos kirpėjo paslaugos.
Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas D. G. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2016-01-21 iki 2017-01-08, neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų kamerų plotui, higienos normos ir kitų teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Iš byloje esančios 2019-01-29 pažymos Nr. 60/09-3721 (66-72 b. l.) matyti, kad pareiškėjas D. G. Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016-01-21 iki 2017-01-08, viso 290 dienų, skirtingose gyvenamosiose kamerose vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,66 iki 22,6 kv. m. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą (nuo 8,8 iki 23,46 kv. m.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (nuo 1 iki 6), teismas nustatė, kad visas 290 dienų pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius (66-72 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (73-74 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad kamerose Nr. 17, 106, 20, 41, 18, 43, 64, 66, 82, kai jose buvo laikomi daugiausia 5-6 asmenys, ir kameroje Nr. 13, kai joje buvo laikomi 4 asmenys, iš kamerų ploto atėmus sanitarinių mazgų plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m., bet daugiau kaip 3 kv. m. Kai šiose kamerose buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose kamerose net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus duomenis apie baldų užimamą plotą (75-78 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamas vėdinimas, sienų ir lubų tinkas vietomis pažeistas pelėsio.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (119-139 b. l.), iš kurių matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo tikrintos 2016 m. balandžio 11 d. (Nr. 61, 64), 2016 m. balandžio 28 d. (kameros Nr. 13, 18), 2016 m. rugsėjo 16 d. (kameros Nr. 61 ir 75), 2016 m. lapkričio 3 d. (kameros Nr. 10, 12, 18, 38, 41, 61 ir 82) ir 2016 m. lapkričio 25 d. (kamera Nr. 43). 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo metu santykinės oro drėgmės, oro temperatūros ir dirbtinės apšvietos dydžiai kamerose Nr. 61 ir 64 atitiko reikalavimus, kiti parametrai nebuvo vertinami (119-121 b. l.). 2016 m. balandžio 28 d. kameroje Nr. 18 nustatyta mažesnė oro temperatūra, o kameroje Nr. 13 – žemesnė dirbtinė apšvieta, nei reglamentuoja higienos norma HN 134:2015 (122-124 b. l.). 2016 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu kameroje Nr. 61 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, o kameroje Nr. 75 – nepakankama dirbtinė apšvieta (HN 134:2015 14 ir 39 punktų pažeidimai – 129-130 b. l.). 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimus kameras Nr. 10, 12, 18, 38, 41, 61 ir 82 dėl vizualiai matomo pelėsio, pelėsis nustatytas tik kameroje Nr. 38, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 41 žemesnė nei reglamentuojama dirbtinė apšvieta (131-133 b. l.). 2016 m. lapkričio 25 d. patikrinus kamerą Nr. 43 dėl vizualiai matomo pelėsio, ant kameros sienų, lubų paviršiaus pelėsio nenustatyta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus (134-135 b. l.). Vizualiai matomas pelėsis kameroje Nr. 61 nustatytas 2016 m. rugsėjo 16 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. gegužės mėn., pelėsis kameroje Nr. 38 nustatytas 2016 m. lapkričio 3 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2016-01-21 iki 2016-02-03, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pelėsio šiose kamerose nebuvo pareiškėjo laikymo jose metu, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu. Iš Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (79-82 b. l.) matosi, kad pelėsis kameroje Nr. 66 pašalintas 2016 m. lapkričio - gruodžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2016 m. spalio – lapkričio mėn., taigi laikytina, kad pelėsis buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Nors atliktų patikrinimų metu buvo nustatyti ir kiti higienos normos pažeidimai (mažesnė, nei reglamentuojama, oro temperatūra kameroje Nr. 18, žemesnė dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 13, 75 ir 41), tačiau pareiškėjas neturtinės žalos nekildina nei dėl per žemos oro temperatūros, nei dėl dirbtinės apšvietos pažeidimų. Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose buvo netinkamas vėdinimas, tačiau higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad visos Šiaulių TI kameros vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 61, 38 ir 66 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ normos 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo sanitarinio mazgo, tik skylė grindyse, iš kanalizacijos vamzdyno kilo nemalonus kvapas.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (73-74 b. l.) matosi, kad sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,71 iki 2,32 m, taigi pareiškėjo teiginys, kad kamerose nebuvo atitverto sanitarinio mazgo, nepagrįstas. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo įrengti tinkamai, t. y. kad juose buvo klozetai arba unitazai. Teismų praktikoje unitazų neįrengimas tardymo izoliatoriaus kameroje (sanitariniai įrenginiai grindyse su šalto vandens nubėgimo sistema, t. y. „tupimas“ tualetas) buvo laikomas būtent higienos normos HN 76:2010, galiojusios iki 2015-10-31, 21 punkto reikalavimų neatitikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-822/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje priduriama, kad atvejai, kai sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, tinkamai neužtikrina asmenų fiziologinių poreikių (2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-646-756/2018). Atsakovui nepateikus įrodymų dėl tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, aplinkybės vertinamos pareiškėjo naudai, be to, kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, todėl galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į Šiaulių TI buvo talpinamas į laikino sulaikymo kameras, kuriose nėra langų bei vėdinimo, natūralios šviesos, drėgna, pelėsis. Į šias patalpas tiekiamas maistas, nors jose nėra nei stalo, nei kėdžių, nei kriauklės, tik vamzdis, išeinantis iš sienos virš sanitarinio mazgo, po šiuo vamzdžiu teko plauti indus, praustis. Intervalas tarp maitinimų turi būti 6 valandos, bet maistas į laikino sulaikymo patalpas tiekiamas praėjus 9-10 valandų nuo paskutinio maitinimo ir visai atšalęs.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktas numato, kad priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, pagal 19 punktą, asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, 20 punktas numato, kad po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 11.2 punkte apibrėžta, kad laikino sulaikymo patalpa – tai specialiai įrengta patalpa į laisvės atėmimo vietą, policijos įstaigą ar teismą pristatytiems asmenims laikinai (ne ilgiau kaip 5 valandas) laikyti, o 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma laikino sulaikymo patalpoms (laikino sulaikymo, paskirstymo kameroms) netaikoma.
Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad į Šiaulių TI atvykę nuteistieji ir suimtieji, kol įforminami dokumentai bei atliekama krata, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras, esančias administraciniame pastate, o įforminus dokumentus ir atlikus kratas, naujai atvykę asmenys laikinai patalpinami į rėžiminiame korpuse esančias kitas trumpalaikio laikymo kameras, siekiant kuo operatyvesnio suimtųjų (nuteistųjų) paskyrimo į kameras, medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas atliekami dviejų valandų laikotarpiu, šiose patalpose įrengta šalto vandens tiekimo/nubėgimo sistema bei čiaupai, atsisėdimui yra suolai. Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 m. liepos – rugsėjo mėn. laikino sulaikymo ir priėmimo paskirstymo kamerose buvo atlikti sienų, lubų, grotų dažymo darbai, pagaminti ir sumontuoti sanitarinių mazgų atitvarai.
Taigi teisės aktai nereglamentuoja trumpalaikio laikymo kamerų įrengimo, higienos normos reikalavimai šioms patalpoms netaikomi, tačiau pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu į laikino sulaikymo patalpas (PK-2, PK-3 ir PK-4) buvo patalpintas net 25 kartus, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl šių kamerų būklės (nėra langų ir vėdinimo, natūralios šviesos, drėgna, pelėsis), kad pareiškėjui tokiomis sąlygomis teko valgyti, todėl laikytina, kad pareiškėjas, patalpintas į trumpalaikio laikymo kameras, galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Taisyklių 31 punkte sakoma, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Šiaulių TI direktorius 2011 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1/01-356 patvirtino Sauso davinio išdavimo suimtiesiems (nuteistiesiems), atvykusiems į Šiaulių TI, tvarkos aprašą, pagal kurį asmenims, atvykusiems į įstaigą praėjus maitinimo metui, išduodamas pagal valgiaraštį paruoštas ir nuo pusryčių, pietų ar vakarienės likęs maistas, o tokio nesant, išduodamas atitinkamas sausas davinys (109-113 b. l.). Taigi pareiškėjo teiginys, kad jam buvo išduodamas atšalęs maistas ir kad jam teko plauti indus, nepagrįstas, taip pat nepagrįstas teiginys, kad maistas į laikino sulaikymo patalpas tiekiamas praėjus 9-10 valandų nuo paskutinio maitinimo, nes pareiškėjas, išvykdamas iš laisvės atėmimo vietos į Šiaulių TI, turėjo gauti maisto produktų paketą, jeigu laiko tarpas tarp maitinimų nusimatė ilgesnis nei 6 val., o Šiaulių TI administracija, išdavusi į Šiaulių TI atvykusiam pareiškėjui sausą davinį, teisė aktų reikalavimų nepažeidė.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, padaryta išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliai atitiko 2001 m. rugsėjo 7 d. LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 178 patvirtintai kalinamųjų pasivaikščiojimo tvarkai, kurios 83 punkte nurodyta, kad kalinamajam priklauso 3 kv. m pasivaikščiojimo plotas, tačiau tai prieštarauja Europos Komiteto prieš kankinimą ir laikymą nežmoniškomis sąlygomis išaiškinimui, kur nurodyta, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke, taip pat vienam žmogui skirtas plotas turi būti ne mažesnis kaip 8 kv. m.
Suimtųjų pasivaikščiojimo gryname ore tvarką ir sąlygas reglamentuoja LR suėmimo vykdymo įstatymas, kurio 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21-22 punktai numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, juose įrengiamos rakinamos kameros, uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu, pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių, pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-186 buvo nustatyta vienos valandos kasdien pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems, o nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (103-104 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kiemelių dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132 užfiksavo, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemeliuose akivaizdžios netvarkos nebuvo, kiemeliai valomi, nešamos susidariusios buitinės atliekos (125-128 b. l.). Taigi pasivaikščiojimo kiemų plotas teisės aktais nėra reglamentuotas, pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, kas atitiko Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimus, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų pasivaikščiojimo kimeliuose nenustatė, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad per savaitę buvo suteikiamas tik vienas 15 minučių kartas nusiprausti po šiltu dušu, 2016 m. kovo 26 d. grįžęs etapu iš Klaipėdos AVPK nebuvo nuvestas į dušą, nors prašė, jam buvo atsakyta, kad nėra karšto vandens, ir po etapo buvo priverstas praustis kamerose šaltu vandeniu.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Į bylą pateikta 2019-02-01 pažyma Nr. 60/09-4264, kurioje nurodyta, jog D. G. buvimo Šiaulių TI laikotarpiu priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo atliekamas sanitarinis švarinimas, 2016 m. kovo 25 d. pareiškėjui, grįžusiam iš Klaipėdos PK, buvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu, bet D. G. atsisakė (101 b. l.). Pažymoje Nr. 60/09-11411 „Dėl sanitarinio švarinimo atsisakymo“ išvardinti suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir D. G., kurie 2016 m. kovo 25 d. atvykę į Šiaulių TI sanitarinio švarinimo atsisakė (102 b. l.). Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad jis iš Klaipėdos PK grįžo 2016-03-26, tačiau iš 2019-01-29 pažymos Nr. 60/09-3721 matosi, kad į Šiaulių TI pareiškėjas atvyko būtent 2016 m. kovo 25 d., o kovo 26 d. niekur nevyko. Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, 2016 m. kovo 25 d. pasinaudoti dušu pareiškėjas atsisakė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose niekada nebuvo valymo priemonių, o paprašius neretai tekdavo laukti visą savaitę arba visai neatnešdavo.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (galiojo iki 2017-01-01) numatė, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti valymo inventorius (1 komplektas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad valymo inventorius ir priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo grąžinamos atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą, kiekviename rėžiminio korpuso aukšte išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti, o nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras išduodamas WC šepetys, šluota, šiukšlių semtuvėlis, ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas patalpų pagrindinis valymas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. gegužės 24 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI gyvenamąsias patalpas valo jose laikomi asmenys, valymo inventorių ir valymo priemones asmenims į kameras išduoda korpuso vyresnieji (125-128 b. l.), taigi visuomenės sveikatos centras higienos normos pažeidimų dėl gyvenamųjų kamerų valymo bei valymo inventoriaus nenustatė. Be to, pareiškėjas nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotas valymo inventorius, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo inventoriumi, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose trūko inventoriaus - nebuvo spintelių drabužiams susidėti, trūko sėdimų vietų, nepakako stalo dydžio susėsti pavalgyti, nes jis nepritaikytas daugiau kaip 5 asmenims, trūko pakabų, buvo tik 4 kabliukai keturiems asmenims.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (galiojo iki 2017-01-01) numatė, kad Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti metalinė lova, spintelė ir taburetė (po 1 vnt. vienam asmeniui) arba stalo ilgio suoliukas (2 vnt.), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių TI rėžiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, tačiau nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjos laikymo kamerose buvusių baldų, konkrečiai imant, ar pareiškėjo laikymo kamerose buvo spintelės asmeniniams daiktams susidėti, o iš pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (75-78 b. l.), matosi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra tik stalai, taburetės arba suoliukai (kai kuriose kamerose tik po 1 vnt. kamerai), gultai ir pastatomos lentynos, todėl darytina išvada, kad kameros nebuvo tinkamai aprūpintos būtiniausiais baldais, konkrečiai imant, spintelėmis daiktams susidėti ir taburetėmis (suoliukais) po 1 vnt. vienam asmeniui, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteiktos kirpėjo paslaugos, tačiau iš pateiktų dokumentų matosi, kad visi pareiškėjo prašymai nuvesti apsikirpti buvo patenkinti ir kirpėjo paslaugos jam buvo suteiktos, apie ką savo rašytuose prašymuose pažymėjo pats pareiškėjas (93-100 b. l.), todėl pareiškėjo pretenzijos atmestinos, kaip nepagrįstos. Atmestinos pareiškėjo pretenzijos ir dėl higienos reikmenų neišdavimo, nes pareiškėjas nenurodo, kokios higienos priemonės jam nebuvo išduotos, kada tai buvo padaryta, o iš byloje esančios Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos matosi, kad dantų šepetėliais, dantų pasta, skutimosi peiliukais ir tualetiniu popieriumi jis buvo aprūpintas (107-108 b. l.).
Pareiškėjas nurodo, kad per metus, praleistus Šiaulių TI, žymiai pablogėjo sveikata, padažnėjo astmos priepuoliai, gydytojas nenorėjo išduoti inhaliatoriaus, kurį jis visada turi turėti su savimi, netikėjo, kad jis serga astma ir kad jam reikalingas inhaliatorius, prašė, kad artimieji atsiųstų specialistų medicininius išrašus, kurie tai patvirtintų. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (18-49, 142-173 b. l.) matosi, kad pirminės gydytojų apžiūros Šiaulių TI metu 2016 m. sausio 22 d. į sveikatos istoriją buvo įrašyta, jog pareiškėjas serga bronchine astma, yra alergiškas dulkėms, pelėsiams. Bronchinės astmos diagnozė patvirtinta ir 2016 m. lapkričio 22 d., nurodyta, kad pristatytas išrašas iš ambulatorinės kortelės, jog serga bronchine astma, tačiau prašymas išrašyti inhaliatorių užfiksuotas tik 2017-01-16, t. y. kai pareiškėjas jau buvo išvykęs iš Šiaulių TI, be to, ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu, nėra susiję su civilinio kodekso 6.271 str. apibrėžtais materialiniais teisiniais santykiais, lemiančiais ginčo priskirtinumą administraciniam teismui, todėl teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, šių aplinkybių nevertina. Nors pareiškėjas bronchine astma susirgo dar iki patalpinimo į Šiaulių TI, tačiau tai, kad buvimo tardymo izoliatoriuje laikotarpiu jam atsinaujino astmos priepuoliai, leidžia daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – higienos normos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų kamerų.
Likusieji pareiškėjo argumentai, kaip nekonkretūs ir deklaratyvūs, laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą. Pareiškėjo laikymas kamerose, neatitinkančiose higienos normos reikalavimų (35 dienos), iš sanitarinių mazgų nuolat sklindantis nemalonus kvapas, netinkamos sąlygos trumpalaikio laikymo kamerose, baldų trūkumas sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo sveikata; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog pareiškėjas kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, nesiskundė (gauti jo skundai tik dėl nenuvedimo pas dantų gydytoją ir dėl laiškų negavimo – 87-92 b. l.), jokių duomenų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į šiai bylai aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-857-520/2018, 2019-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-466-520/2019, 2019-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 700 Eur. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 700 Eur (septynis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.