Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės,

suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės atstovui S. Ž.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) prašymą suinteresuotam asmeniui Plungės rajono savivaldybei dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. P. (A. P.) (toliau – ir pareiškėjas) prašo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelio A. M. P. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą paduoti.

Prašyme nurodo, jog tik 2017 m. birželio mėnesį iš giminaitės E. P. jis sužinojo, kad jo senelis A. M. P. iki nekilnojamojo turto nacionalizacijos turėjo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) mieste. Teigia, jog apie jo seneliui priklausiusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) anksčiau sužinoti negalėjo, nes senelis mirė 1941 metais, t.y. tuomet, kai jis dar nebuvo gimęs. Pažymi, jog apie seneliui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą niekada neužsiminė ir jo tėvai. Pareiškėjo teigimu, tam nebuvo ir poreikio, nes po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota iki 1990 m. kovo 11 d., o tuo laikotarpiu nebuvo nustatyto teisinio reguliavimo nuosavybės teisėms į nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą atkurti. Nurodo, jog sužinojęs apie reikšmingas aplinkybes, jis elgėsi rūpestingai ir operatyviai siekė įgyvendinti savo teises – 2017 m. birželio 29 d. Lietuvos centriniam valstybės archyvui pateikė prašymą dėl pažymos apie senelio A. M. P. nuosavybę išdavimo. 2017 m. rugpjūčio 22 d. gavo pažymą, kurioje nurodyta, kad ūkinės – komercinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bei gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas ir mokesčių mokėtojas iki nacionalizacijos buvo jo senelis. 2017 m. rugsėjo 12 d. Plungės rajono savivaldybei jis pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į jo seneliui A. M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusį ir išlikusį ūkinės – komercinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. rugsėjo 28 d. gavo pranešimą Nr. AS-6065, kuriame buvo nurodyta, kad yra praleistas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.). Pareiškėjo teigimu, terminą prašymui paduoti jis praleido dėl svarbių, ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių, todėl praleistas terminas prašymui paduoti turėtų būti atnaujintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašymą prašo patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Suinteresuoto asmens Plungės rajono savivaldybės atsiliepime į prašymą nurodyta, jog jis su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog pareiškėjas nėra tas subjektas, kuriam būtų galima atkurti nuosavybės teises į ūkinės – komercinės paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) bei į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog pareiškėjas turėtų pateikti senelio A. M. P., senelės (T.), tetos R. P., jos sutuoktinio, vaikų (jei yra) bei pareiškėjo brolių ir seserų (jei yra) mirties liudijimus.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į prašymą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjas A. P. (A. P.) siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio A. M. P. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą ūkinės – komercinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

2017 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Plungės rajono savivaldybė su prašymu atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos jo seneliui A. M. P. nuosavybės teise priklausiusį ir išlikusį ūkinės – komercinės paskirties pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Plungės rajono savivaldybė 2017 m. rugsėjo 28 d. rašte Nr. AS-6065 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą“ nurodė, jog pareiškėjas yra praleidęs prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikimo terminą (iki 2001 m. gruodžio 31 d.), kurį esant svarbioms priežastims, gali atnaujinti teismas.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį viena iš būtinų prielaidų atsirasti asmens subjektinei teisei – atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą – yra asmens buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu.

Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą – nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas. Kaip antai, pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 26 d. nutartyje Nr. A8 – 1403/2006 konstatavo, kad tokiu būdu, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Taip pat nustatyta, kad asmenims, praleidusiems šiuos terminus atlikti minėtus veiksmus, šie terminai teismo sprendimu gali būti atnaujinti.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme numatytų sąlygų, būtinų asmens subjektinei teisei atsirasti, įvykdymu. Ir priešingai, nenumato galimybių atnaujinti terminą atlikti tuos veiksmus, kurie yra susiję su įstatyme nustatytų būtinų prielaidų egzistavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodė, kad sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2001 m. gruodžio 31 d.) prašymams pateikti, su šio straipsnio 4 dalies reikalavimu – kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatyti kriterijai, kurie yra būtini pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos pilietybė yra viena iš tų įstatyme nustatytų kriterijų, kurį turi atitikti asmuo, kad jis galėtų būti pripažintas tinkamu nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių subjektu. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos pilietybę asmuo turi įgyti, o tuo pačiu tapti ir tinkamu subjektu iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 gruodžio 22 d. nutarime konstatavo, kad „Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (1997 m. liepos 1d. redakcija), inter alia 2 straipsnio (2003 m. spalio 14 d. redakcija) 1 dalyje, nustatytas teisinis reguliavimas nėra (nebuvo) skirtas reguliuoti santykiams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pilietybe, inter alia jos įgijimu“. Todėl nuosavybės teisių atkūrimui yra reikšminga formali aplinkybė, ar pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 31 d. jau buvo įgyvendinęs savo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ar ne.

Į bylą pateiktas pareiškėjo asmens dokumento išrašas patvirtina, jog Lietuvos Respublikos pilietybė pareiškėjui buvo suteikta 2014 m. liepos 9 d., todėl akivaizdu, kad iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas nebuvo įgyvendinęs savo teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą subjektu, nes pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos pilietybė yra būtina prielaida asmens subjektinei teisei į nuosavybės atkūrimą atsirasti.

Kadangi nustatyta aplinkybė, jog iki 2001 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas nebuvo Lietuvos Respublikos piliečiu, pareiškėjui nesant byloje aptariamo teisinio santykio subjektu, negali būti atnaujinti terminai atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.