Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Žano Kubecko, teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovei J. D., Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus atstovei C. B.,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. G., R. G., S. A., V. G., Telšių rajono savivaldybės administracijos, Telšių visuomenės sveikatos centro, uždarosios akcinės bendrovės „Ekosistema” atstovams.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūros Telšių prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kaunatavos kaimo bendruomenei, uždarajai akcinei bendrovei „Ekosistema”, Telšių visuomenės sveikatos centrui, L. G., R. G., S. A., V. G. dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. galutinę išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ ir įpareigoti priimti naują sprendimą; iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pranešta tinkamai, teismo šaukimu. 2015 m. rugsėjo 10 d. 14.59 val. gautas (persiųstas elektroniniu paštu iš Šiaulių apygardos teismo) pareiškėjo Ž. B. prašymas (matyti, jog pareiškėjas prašymą išsiuntė elektroniniu paštu Šiaulių apygardos teismui), pareiškėjas teismo prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Prašyme nurodė, jog su advokate I. L. teisinių paslaugų sutartis nutraukta tik 2015-09-09, todėl nespėjo surasti advokato, sutiksiančio atstovauti jam Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Pažymėtina, jog administracinės bylos šalys neprieštaravo bylą nagrinėti neatvykus bylos šalims, teismas nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, po teismo posėdžio gautų dokumentų teismas nevertina.

Skunde nurodė, jog pareiškėjas planuoja ūkinę veiklą – plastiko gaminių perdirbimą (granuliavimą) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Numatoma rekonstruoti sklype esantį gamybinės-pramoninės paskirties dirbtuvių pastatą, prijungiant šalia esantį statinį ir pritaikant jį veiklai. Iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas – plastiką planuojama perdirbti mechaninio apdorojimo būdu. Numatyta, kad 90 % viso perdirbti numatomo kiekio sudarys polietilenas (PE) ir iki 10 % polipropilenas (PP). Uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema“ (toliau – ir UAB „Ekosistema“) parengė poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus (toliau – ir Atrankos dokumentai). Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-8467 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“, kuria nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Savo išvadą atsakovas motyvavo tuo, kad 1) sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ saugomas teritorijas; 2) bus atliktas poveikio sveikatai vertinimas, kurio metu numatyta identifikuoti bei įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuotas ir pagrįstas sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis, o esant būtinybei pasiūlytos tinkamos kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančios priemonės; 3) planuojama ūkinė veikla sumažins komunalinių atliekų sraute esančių plastiko atliekų patekimą (šalinimą) į sąvartyną tuo prisidedant prie Valstybinio atliekų tvarkymo plane numatytų strateginių tikslų iki 2020 metų įgyvendinimo. Tretieji suinteresuotieji asmenys Kaunatavos kaimo bendruomenė, ūkininkai R. G., V. G., L. G. ir S. A. bei Telšių rajono savivaldybės meras pateikė prašymus persvarstyti atrankos išvadą ir priimti naują išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Atsakovas 2015 m. vasario 12 d. priėmė galutinę išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Galutinė išvada), kuria nusprendė, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Galutinę išvadą atsakovas motyvavo visiškai priešingais pirminei atrankos išvadai motyvais, o būtent tuo, kad: 1) į sanitarinę apsaugos zoną patenka Kaunatavos miestelio teritorija, todėl planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai; 2) poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra dalis poveikio aplinkai vertinimo, todėl tikslinga atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) nors sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ ar kitas saugomas teritorijas, tačiau Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti; 4) savivaldybės institucija pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimo metu visuomenei būtų suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos. Pareiškėjas nesutinka su Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. Galutine išvada Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“, nes ji yra visiškai nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šališka, palaikant išimtinai kelių asmenų interesus, sąlygota 2015 m. vykusių savivaldybės tarybų bei merų rinkimų, todėl turi būti panaikinta, o atsakovas įpareigotas priimti naują sprendimą. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, t. y. kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas. Planuojama ūkinė veikla nepatenka į sąrašą veiklų, kurioms poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Pareiškėjo planuojama ūkinė veikla net nepatenka į įstatymo 2 priede „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ išvardintas ūkines veiklas, todėl jai poveikio aplinkai vertinimo atranka buvo neprivaloma. Planuojama ūkinė veikla taip pat nepatenka ir į įstatymo 1 priede nurodytas ūkines veiklas, kurioms privalomas poveikio aplinkai vertinimas. Sklypas, kuriame ji bus vykdoma, nepatenka ir į „Natūra 2000“ ar kitas saugomas teritorijas. Taigi atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Galutinę išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nes netgi poveikio aplinkai vertinimo atranka neturėjo būti atliekama.

Įstatymo 13 straipsnis nustato, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Galutinė atrankos išvada yra niekuo nepagrįsta, deklaratyviai nurodant, kad poveikio aplinkai vertinimo metu bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona, įtaka visuomenės sveikatai, atsakyta į gyventojų klausimus ir būtina atsižvelgti į kitus įstatyme nustatytus kriterijus, tačiau nenurodoma, kokios teisės normos neatitinka Atrankos dokumentai, kokie duomenys, informacija patvirtina, kad poveikio aplinkai vertinimas būtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminėje Atrankos išvadoje pats atsakovas nurodė tuos pačius argumentus, kaip pagrindą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo, o Galutinėje išvadoje jau pasisakoma visiškai priešingai.

Atrankos dokumentų 2.2.11 punkte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ planuojamai ūkinei veiklai – plastiko gaminių perdirbimas – taikytinas SAZ taisyklių priedo 22.2 punktas (ne metalo laužo ir atliekų perdirbimas), kur normatyvinės SAZ dydis yra 500 m. Normatyvinės SAZ plotas sudarytų apie 81 ha, į kurį patektų beveik visos Kaunatavos miestelio sodybos, kur, 2011 metų surašymo duomenimis, gyveno 376 gyventojai. Kadangi veikla tik planuojama, tai normatyvinė SAZ neįteisinta. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnis reglamentuoja sanitarinių apsaugos zonų nustatymą. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesų metu, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, įvertinus konkrečios ūkinės veiklos galimą poveikį visuomenės sveikatai, gali būti nustatyti kitokie negu Vyriausybės patvirtinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai. Taigi sanitarinės apsaugos zonos nustatymas atliekamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu. Atrankos dokumentų 2.2.11 punkte nurodyta, kad numatoma rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kurios tikslas bus kompleksiškai įvertinti veiklą šioje teritorijoje pagal konkrečias veiklos apimtis, numatomas naudoti technologijas ir identifikuoti bei įvertinti galimą įmonės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuoti ir pagrįsti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydį, o esant būtinybei pasiūlyti tinkamas, kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančias priemones. Atkreipė dėmesį, kad pirminėje atrankos išvadoje atsakovas šiuo argumentu būtent grindė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. UAB „Ekosistema“ 2015-02-05 raštu Nr. 01-810 informavo, kad poveikio visuomenės sveikatai procedūros jau pradėtos vykdyti. Taigi atrankos dokumentuose pasisakyta dėl sanitarinės zonos ir kad numatoma atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kurio metu bus nustatytas tikslus sanitarinės zonos dydis, todėl atsakovo galutinėje išvadoje pateiktas argumentas dėl sanitarinių apsaugos zonų yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Niekuo nepagrįstas atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens argumentas, kad planuojamai ūkinei veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas, nes jo dalis yra ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Taigi pareiškėjas, kaip ir nurodė atrankos dokumentų 2.2.11 punkte, ketina atlikti ir atliks poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, tačiau tai nėra pagrindas atlikti ir poveikio aplinkai vertinimą, nes šis vertinimas nėra būtinas ir privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra sudedamoji poveikio aplinkai vertinimo dalis, o ne atvirkščiai. Be to, atrankos dokumentuose taip pat padarytos skaičiavimais pagrįstos ir motyvuotos išvados, kad galimų teršalų ar kitų neigiamų veiksnių rizikos net keletą ar keliasdešimt kartų mažesnės nei teisės aktuose nustatytos leidžiamos normos. Pirminėje atrankos išvadoje nurodė, kad sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ ir kitas saugomas teritorijas. Visgi galutinėje išvadoje jau nurodo, kad atsakinga institucija privalo atsižvelgti į įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytus kitus kriterijus, tačiau nenurodo jokių konkrečių kriterijų, į kuriuos atrankos dokumentuose nebūtų atsakyta, t. y. šio savo argumento visiškai nepagrindžia.

Bendruomenė ne tik įstatymo nustatyta tvarka buvo informuota apie vykdomą poveikio aplinkai vertinimo atranką, gavo visus būtinus dokumentus, bet ir pati dalyvavo atrankos procese, t.y. teikė pasiūlymus dėl išvados persvarstymo, dalyvavo persvarstyme. Pareiškėjas aktyviai bendravo su visuomene, netgi organizavo kelionę į analogišką veiklą vykdančią įmonę. Pareiškėjas sutinka, kad visuomenė turi būti informuota ir į jos nuomonę turi būti atsižvelgta, tačiau ne besąlygiškai, o tik esant pagrįstiems ir atitinkantiems įstatymų normų reikalavimams. Telšių rajono savivaldybės administracija nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis bendruomenės ir ūkininkų reikalavimas atlikti poveikio aplinkai vertinimą yra pagrįstas, kodėl atrankos dokumentuose ar pirminėje atrankos išvadoje padarytos išvados yra nepagrįstos.

Atsižvelgusi į Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus turėjo priimti motyvuotą Galutinę atrankos išvadą, pasisakyti, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augmenijai, dirvožemiui, vandeniui, visuomenės sveikatai ir kt.) bus galimai daromas neigiamas poveikis. Taigi iš Galutinės išvados turi būti aišku, kokios aplinkybės lemia, kad priimamas priešingas sprendimas, neužtenka Galutinėje atrankos išvadoje tik konstatuoti, kad yra gauti tam tikri pasiūlymai (Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-73-279/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad dalis Kaunatavos mstl. gyventojų yra davę sutikimus ir neprieštarauja pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai, nes supranta jos galimą naudą bendruomenei (naujų darbo vietų sukūrimas), aplinkai (antrinių žaliavų perdirbimas ir taršos sumažinimas). Visiškai nepagrįstas atsakovo Galutinės išvados bei Telšių rajono savivaldybės administracijos ir mero raštų argumentas, kad „poveikio aplinkai vertinimo metu būtų suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos“. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (Įstatymo 7 str. 2 d.). Taigi visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo ir yra atrankos tikslas, o ne poveikio aplinkai vertinimo tikslas. Visuomenė turėjo visas galimybes pateikti savo pastabas, užduoti klausimus, t. y. dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo atrankoje. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos nepriskiria netgi prie veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, jau nekalbant apie tai, kad nepriskiria jos prie ūkinės veiklos, kuriai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Atrankos tikslas yra patikrinti, ar yra rizikos veiksnių, dėl kurių planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą įtaką aplinkai ar visuomenės sveikatai. Atrankos dokumentuose tokie veiksniai nenustatyti. Atrankos dokumentuose išsamiai atsakyta į visus įstatyme reikalaujamus klausimus. Be to, atrankos dokumentų rengėja UAB „Ekosistema“ papildomai pateikė išsamius paaiškinimus 2015-01-23 raštu Nr. 01-805 ir 2015-02-05 raštu Nr. 01-810, atsakydama į visuomenės atstovų iškeltus klausimus. UAB „Ekosistema“, atsižvelgdama į ūkininkų pateiktus klausimus dėl Planuojamos ūkinės veiklos galimos įtakos ekologiniams ūkiams, netgi kreipėsi į VšĮ „Ekoargos“, kuri pateikė taisykles, nustatančias reikalavimus ūkiams, siekiantiems būti pripažintais ekologiniais/biodinaminiais. UAB „Ekosistema“ 2015-01-23 rašto Nr. 01-805 5 punkte išsamiai atsakė, kad „Atrankos dokumentuose atlikti aplinkos teršalų sklaidos skaičiavimai, kurie parodė, kad dėl planuojamos Ž. B. veiklos ribinių verčių viršijimas nenumatomas. Gautos koncentracijos yra labai nežymios ir yra ženkliai mažesnės už aplinkos esama foninį užterštumą. Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra pateikiamos ribinės vertės <...> yra vienodos tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai, tiek ir biodinaminiams ūkiams. Yra priimta laikyti, jeigu aplinkos taršos bendrieji ir specifiniai rodikliai neviršija ribinių verčių, žmonių sveikatai ar aplinkai poveikio neturėtų būti. Todėl atsižvelgiant į gautus skaičiavimų rezultatus galima daryti išvadą, jog neigiamas poveikis Gailių šeimos auginamai ir sandėliuojamai produkcijai nenumatomas“. Ekologiniams ūkiams keliami reikalavimai tik ūkininkavimo būdams ir priemonėms, bet ne aplinkybėms ar atstumams nuo kitų ūkinės veiklos formų, išskyrus reikalavimą, kad toks ūkis turi būti 50 m nuo magistralinių ir 10 m, nuo vietinių kelių. Atkreiptinas dėmesys, kad atstumas iki vietinių kelių leidžiamas tik 10 m, tai patvirtina, kad ekologiniams ūkiams nekeliamas reikalavimas, jog taršos visai nebūtų.

Į Kaunatavos kaimo bendruomenės klausimus, pateiktus 2015 m. sausio 19 d. prašyme, buvo atsakyta susitikimų su Kaunatavos gyventojais bei šios bendruomenės atstovais metu, pakartotinio atrankos išvados svarstymo metu bei UAB „Ekosistema“ raštuose. Informacija apie vietovę parengta pagal oficialią ir viešą informaciją (Atrankos dokumentų 2 skyrius „Informacija apie vietą, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą“). Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 1 priedo 2 punktas nustato, kokie duomenys turi būti pateikti apie vietovę, iš jų: gretimybės (2.2.2 p.), infrastruktūra (2.2.6 p.), nekilnojamosios kultūros vertybės (2.2.9 p.), informacija apie urbanizuotas teritorijas ir gyventojų skaičių. Į šiuos klausimus yra atitinkamai atsakyta atrankos dokumentų 2.2.2., 2.2.6, 2.2.9 punktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal atliktus skaičiavimus, planuojama ūkinė veikla nesąlygos žymios taršos – ribinės vertės nebus viršijamos, todėl ir nebuvo apžvelgti ūkiai ar nejautrūs objektai, esantys didesniu atstumu nei artimiausia gyvenamoji aplinka. Kadangi artimiausiai esančioje gyvenamojoje aplinkoje nenumatomi ribinių verčių viršijimai, akivaizdu, kad nebus daroma jokia neigiama įtaka ir ūkiams, esantiems didesniu atstumu. Atrankos dokumentų 4 skyriuje „Informacija apie galimo poveikio šaltinius“, papildant 2015-01-23 ir 2015-02-05 UAB „Ekosistema“ raštuose pateiktais atsakymais, taip pat itin išsamiai atsakyta į Kaunatavos kaimo bendruomenės klausimus dėl nuotekų, nešvarumų, jų pašalinimo, produkcijos, kiekio ir kt. Atsakovas Galutinės išvados net ir negrindžia nė vienu iš ūkininkų ar Kaunatavos kaimo bendruomenės pastabose/prašymuose nurodytu argumentu, nenurodo, kad atrankos dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų arba juose nurodyta informacija yra nepakankama, netiksli, todėl argumentas dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo tikslu atsakyti į visuomenės klausimus yra niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Atrankos dokumentai parengti vadovaujantis įstatymais. Juose visapusiškai ir visais aspektais ištirti ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos galimas poveikis aplinkai ir rizikos faktoriai. Pateikti tyrimus bei išvadas pagrindžiantys įrodymai. Poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai patvirtino, kad planuojama ūkinė veikla yra ekologiškai saugi ir nepažeidžia visuomenės teisių dėl jų gyvenimo ir ūkininkavimo. Atsakovas, priimdamas Galutinę atrankos išvadą, neatsižvelgė į jo paties atrankos išvadoje nurodytus motyvus, nenurodė, kodėl konkrečiai Telšių rajono savivaldybės administracijos bei bendruomenės išsakyti argumentai ir pozicija paneigė šioje atrankos išvadoje nurodytus motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintą Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo planą. Taigi pareiškėjo planuojama ūkinė veikla pirmiausia ir atitinka visuomenės interesus bei valstybės prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Atsakovas, nustatydamas, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, kas užvilkintų antrinių žaliavų perdirbimą, turėtų remtis realiai egzistuojančiais faktais, patvirtinančiais galimą neigiamą poveikį aplinkai, o ne deklaratyviais, neargumentuotais teiginiais, tariamais visuomenės teisių pažeidimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius garantuoja ir Planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai sumažinimo priemones. Kadangi ginčijama Galutinė atrankos išvada yra visiškai nemotyvuota, todėl ji laikytina nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus atstovės J. D. ir C. B. nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai teismo posėdžio metu pažymėjo, jog Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad visi planuojami ūkinės veiklos dalyviai, tarp jų ir Ž. B., jis pats niekieno neverčiamas, neprašomas, pateikė dokumentus ir paprašė priimti atrankos išvadą. Atsakovas atsižvelgė į ūkinę veiklą. Pareiškėjo ūkinė veikla priskiriama prie atliekų. Pareiškėjas ne pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pats nori dalyvauti procese, pateikti informaciją atrankai, bet tai įpareigoja jų ūkinė veikla. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.2 punktą yra nepavojingų atliekų šalinimas arba naudojimas. Atsakovo tikslas nėra uždrausti ūkinę veiklą. Tikslas – įvertinti, ar reikia tęsti procedūras poveikio aplinkai vertinimo. Įvertinę turėtą informaciją, priėmė Galutinę išvadą ir nurodė motyvus. Šiame procese dalyvauja ne vien dokumentų rengėjas, bet aktyvi ir visuomenė. Negali nekreipti dėmesio į visuomenės nuogąstavimus, pasiūlymus, jų norą dalyvauti procese, ką įpareigoja poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Todėl buvo persvarstoma atrankos išvada. Atsiradus naujiems duomenims, įvairiems pasiūlymams, buvo priimta Galutinė atrankos išvada. Visuomenės sveikatos centras pasiūlė, kad būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Visuomenės sveikatos centras, Telšių rajono savivaldybė, visuomenė siūlė, kad reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kad visuomenė galėtų plačiau susipažinti, įvertinti, numatyti ir prašyti, susipažinti su ūkine veikla, poveikio sumažinimo priemones, įvertinant jų miestelio kultūros vertybes, aplinką, poveikį sveikatai. Pareiškėjas neteisingai suprato, kad poveikio visuomenei, sveikatai vertinimas gali būti kaip atskira dalis tais atvejais, kai nėra ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo. Nėra nei 1, nei 2 priede. Ši ūkinė veikla nepavojingų atliekų apdorojimas ir šalinimas patenka į Poveikio aplinkai įstatymo 2 priedo 11.2 punktą. Persvarstant ir įvertinant visus poveikius, motyvuotus prašymus, agentūra priėmė sprendimą – reikia vertinti, kad ūkinė veikla patenka į 2 priedo 11.2 punktą. Visas miestelis patenka į tą zoną – patenka ir parduotuvės, ir gyventojai. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kaunatavos kaimo bendruomenės atstovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog prašo pareiškėjo skundą atmesti. Pritaria atsakovo atstovių pasisakymams ir paaiškinimams. Galutinė išvada, kad plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Mano, kad atsakinga institucija atsakingai pažiūrėjo į planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir visas jo sudedamąsias grandis.

Tretieji suinteresuoti asmenys L. G., R. G., S. A., V. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimais (55, 57, 58, 59 b. l.). Atsiliepime nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti Galutinę išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas, nes netgi poveikio aplinkai vertinimo atranka neturėjo būti atliekama, nes atsakinga institucija (atsakovas) teisės aktais yra įpareigota atlikti poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą ir priimti su vykdytomis procedūromis susijusius visus sprendimus (atrankos išvadą, galutinę atrankos išvadą).

Iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymo (toliau – ir PAV įstatymo) nuostatų yra matyti, kad aptariamos atrankos tikslas iš esmės yra įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai. Atitinkamai pripažinus, kad planuojama ūkinė veikla dėl minėtų ją apibūdinančių aplinkybių gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, tokios veiklos poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas. PAV įstatyme vartojama formuluotė „gali daryti“, ją vertinant PAV įstatymo 7 straipsnio 7 ir 13 dalyse numatytos atsakingos institucijos pareigos motyvuoti (galutinę) atrankos išvadą kontekste, leidžia teigti, kad pakanka motyvuotos prielaidos apie galimą reikšmingą poveikį, kai yra atliekama minėta atranka. Ir priešingai, atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas, galima priimti tik tokiu atveju, kai neabejotinai konstatuojama, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai. Nagrinėjamu atveju neabejotinai konstatuoti, kad ši veikla neturės ir negali turėti jokio reikšmingo poveikio aplinkai, neįmanoma, nes atsakovas, rengdamas poveikio aplinkai atrankos dokumentus, neišsamiai išnagrinėjo planuojamos ūkinės veikos mąstą, pobūdį ir vietos ypatumus. Poveikio aplinkai atrankos dokumentų 2 skyriuje „Vieta, kurioje numatoma vykdyti planuojamą ūkinę veiklą“ papunktyje 2.3 „Kita informacija“ nurodoma, kad „Kitos informacijos nėra“. Suinteresuota visuomenė, susipažinusi su tokiais poveikio aplinkai atrankos dokumentais, pateikė institucijoms raštus, kuriuose pateikė papildomų duomenų, t. y. kad rytinėje planuojamos ūkinės veiklos pusėje gyvenamųjų namų sklypai ribojasi su numatomos veiklos objektais, iki artimiausio gyvenamojo namo tik 46 metrai, gyventojai naudojasi šachtiniais šuliniais, o patekę teršalai gali užteršti gruntinį vandenį ir patekti į gyventojų šulinius; atrankos dokumentuose nepažymėti 4 biodinaminiai ūkiai, o tai aukščiausia ekologinio ūkininkavimo pakopa, kur sandėliuojami obuoliai, grūdai, ruošiamas ir sandėliuojamas medus; iki biodinaminių ūkių sandėlių tik 150 metrų, bet iki teritorijos pradžios yra tik 130 m, o atrankos dokumentuose nenagrinėjama, kokį poveikį plastiko perdirbimas turės šiems biodinaminiams ūkiams ir jų maisto produkcijai; atrankos dokumentuose nepažymėtos dvi maisto prekių parduotuvės – viena parduotuvė yra tik 76 metrų atstumu, mėsos gaminių ir konditerijos cechai, esantys atstumu 260 metrų, šalia yra kapinės ir bažnyčia; kapinėse esanti (tik 3 m nuo pagrindinio kelio nutolusi) pernai restauruota bajorų Kaunackų kripta, kuri artimiausiu metu bus įtraukta į saugomų nekilnojamųjų vertybių sąrašą, gali nukentėti nuo padidėjusio sunkiasvorio transporto srauto; atrankos dokumentuose neužsiminta apie kaimo turizmo sodybą, nutolusią į rytus tik apie 300 metrų; dėl gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimo gali tekti uždaryti kaimo turizmo sodybą dėl labai paprastos priežasties – niekas nenorės važiuoti ilsėtis į sodybą, kurios pašonėje veikia plastiko perdirbimo gamykla; vieno kilometro atstumu nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos yra ūkininko pieno perdirbimo cechas į rytus vyraujančių vėjų kryptimi; nėra jokių duomenų ir informacijos, kokie teršalai perdirbimo metu susidarys ir bus šalinama; iš atrankos dokumentų neaišku, kokia tarša susidarys kaitinant plastiką iki nurodytos temperatūros, ar teršalai pateks į aplinką: apie plastiko kaitinimą nieko nėra nurodyta ataskaitoje, o tai kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo klausimu atrankos dokumentai neišsamūs; atrankos dokumentuose neišsamiai išnagrinėtas plovimui sunaudojamo vandens suvartojimas, nurodoma, kad: „<...> Panaudotas vanduo surenkamas ir nuvedamas į 3 m³ surinktuvą, vanduo cirkuliuos ratu ir bus panaudojamas pakartotinai viso proceso metu <...>“. Vanduo viso proceso metu bus naudojamas tas pats, o surinktuvo dydis labai mažas, tad kyla pagrįstų abejonių, kad šis klausimas atrankos dokumentuose išnagrinėtas neišsamiai. Nenustatyti atvejai, kai panaudotą vandenį teks šalinti, bet projekte nėra nurodyta panaudoto vandens šalinimo procedūra, tad galima daryti išvadą, kad panaudotas vanduo gali būti šalinamas tiesiog į aplinką. Šalia planuojamos ūkinės veiklos teritorijos yra miestelio pasididžiavimas pušynas, kuris nutolęs tik apie 70 metrų. Šiais metais Kaunatavos bendruomenė planuoja ten įrengti žaliąją poilsio zoną su vaikų žaidimo aikštelėmis bei lauko estrada. Atrankos dokumentuose nėra ištirta, kokią įtaką turės įmonės vykdoma veikla bendruomenės poilsio zonai, ar tai neturės įtakos vaikų ir suaugusių sveikatai. Atrankoje nėra jokių nuorodų, kokį poveikį planuojama ūkinė veikla turės gyvenvietės kraštovaizdžiui. Mano, kad planuojamos ūkinės veiklos atrankos dokumentai turėjo būti rengiami pagal teisingai surinktus aukščiau minėtus duomenis. Atrankos dokumentų papunktyje 2.3 „Kita informacija“ nurodė, kad „Kitos informacijos nėra“. Darytina išvada, kad pagal neteisingai surinkus pradinius duomenis negalėjo būti parengta išsami planuojamos ūkinės veiklos atrankos ataskaita, negalėjo būti atsakingai ir visapusiškai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis Kaunatavos miestelio aplinkai. Atsakovas išsamiai įvertino surinktus duomenis, suinteresuotos visuomenės dalyvavimo rezultatus, bei tai, kad pareiškėjas negalėjo parengti išsamios ataskaitos pagal neišsamiai surinktus duomenis apie planuojamą ūkinės veiklos vietą bei priėmė motyvuotą Galutinę atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių visuomenės sveikatos centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą). Atsiliepime nurodė, jog Telšių visuomenės sveikatos centras 2015 m. vasario 9 d. gavo UAB „Ekosistema“ parengtą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą – plastiko gaminių perdirbimas (granuliavimas), (duomenys neskelbtini). Centras 2015-02-11 raštu Nr. IS-196 „Dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados“, adresuotu UAB „Ekosistema“ ir Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui, informavo, kad pagal pateiktą atrankos dokumentą negali pagal kompetenciją priimti sprendimo dėl atrankos išvados ir planuojamos ūkinės veiklos bei siūlo, kad aukščiau minėtai planuojamai ūkinei veiklai būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, kadangi šio proceso metu būtų atliekamas ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu būtų įvertinti galimi planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai veiksmai bei nustatomas ir pagrindžiamas sanitarinės apsaugos zonos dydis. Taip pat poveikio aplinkai vertinimo metu būtų išsamiau išanalizuotas ir įvertinas planuojamos ūkinės veiklos poveikis biodinaminiams ūkiams, mėsos gaminių ir konditerijos cechams, perdirbamos produkcijos (antrinių žaliavų) sandėliavimo ir kiti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai, susiję su poveikiu aplinkai. Nurodė, jog sutinka su atsakovo 2015 m. balandžio 3 d. Nr. (9)-A4-3663 atsiliepime pateiktu aiškinimu, kad pareiškėjo Ž. B. planuojama veikla patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reguliavimo sritį ir jai taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Prašo bylą nagrinėti Telšių visuomenės sveikatos centro atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), atsiliepimo nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Ekosistema“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (išsiųsta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą), atsiliepimo nepateikė.

Pareiškėjo Ž. B. skundas tenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. Galutinės atrankos išvados Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai: 1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas); 2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą; 3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinama, rūšių sąrašas“ 11.2. punktu, privalomas vertinimas ūkinei veiklai – nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą.

Atranka planuojamai ūkinei veiklai, remiantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.

Pagal minėto įstatymo 2 priedo „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“ 11.2. punktą, dėl nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ar šalinimo, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą, atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ž. B. siekia gauti atsakingos institucijos leidimą ūkinei veiklai – plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) žemės sklype, esančiame Sodų g. 22, Kaunatavos mstl. Numatoma rekonstruoti sklype esantį gamybinės-pramoninės paskirties dirbtuvių pastatą, prijungiant šalia esantį statinį ir pritaikant jį veiklai. Iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas – plastiką planuojama perdirbti mechaninio apdorojimo būdu. Numatyta, kad 90 % viso perdirbti numatomo kiekio sudarys polietilenas (PE) ir iki 10 % polipropilenas (PP). Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, dėl minėtos planuojamos ūkinės veiklos, t. y. veiklos, numatytos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 11.2. punkte, atsakovas pagrįstai atliko atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

Kaip jau minėta, poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema“ parengė poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus ir pateikė atsakingai institucijai (atsakovui Aplinkos apsaugos agentūros Telšių prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui) informaciją atrankai dėl Ž. B. planuojamos ūkinės veiklos plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) (duomenys neskelbtini). Atsakovas atliko atranką pagal pateiktą informaciją ir 2014 m. gruodžio 19 d. priėmė atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-8467, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-370, nustatyta tvarka apie priimtą atrankos išvadą buvo pranešta visuomenei 2014 m. gruodžio 23 d. respublikiniame laikraštyje „Lietuvos aidas“, 2014 m. gruodžio 30 d. Telšių rajono laikraštyje „Telšių žinios“, 2014 m. gruodžio 22 d. patalpino skelbimą Telšių rajono savivaldybės administracijos Upynos seniūnijos skelbimo lentoje. Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.

2015 m. sausio 13 d. buvo gautas Kaunatavos kaimo bendruomenės prašymas, 2015 m. sausio 19 d. – R. G., V. G., L. G., S. A. prašymas, 2015 m. sausio 21 d. – Telšių rajono savivaldybės mero raštas Nr. M7-49, kuriuose pateikė pastabas persvarstyti atrankos išvadas. Kaunatavos kaimo bendruomenė, ūkininkai R. G., V. G., L. G., S. A., kėlė abejones dėl planuojamos plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veiklos ir dėl atsakovo išvados, jog poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nurodė, jog planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas turės neigiamų pasekmių gyventojų sveikatai, gyvenimo ir aplinkos kokybei, taip pat sukurtiems ir senai veikiantiems verslams, ypač ekologinei žemdirbystei – biodinaminiams ūkiams. Aplinkos apsaugos agentūros Telšių prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius yra atsakinga institucija, kuri, pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą ir kt.

Pagal Planuojamos ūkinės veiklos pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 7 punktą, kuriame numatyta, kad tais atvejais, kai atsakinga institucija yra gavusi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių prašymus ar pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, atsakinga institucija, įvertinusi, ar visuomenės informavimas atitinka nustatytus reikalavimus, pasibaigus pasiūlymų teikimo terminui, per 10 darbo dienų raštu, kuriame nurodomos atrankos išvados persvarstymo priežastys, pakviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus, pasiūlymus pateikusius visuomenės atstovus ir kartu su jais išnagrinėja pasiūlymus ar prašymus ir persvarsto priimtą atrankos išvadą. 2015 m. vasario 5 d. įvyko Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus posėdis. 2015 m. vasario 5 d. priimtas Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus persvarstymo posėdžio protokolinis sprendimas Nr. AV-13, kuriame nuspręsta, jog Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius įvertins visus išsakytus pasiūlymus ir pasisakymus ir per teisės aktų nustatytą laikotarpį priims Galutinę atrankos išvadą, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) (duomenys neskelbtini).

Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalį, atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atsakovas 2015 m. vasario 12 d. priėmė Galutinę atrankos išvadą Nr. (15.6)-A4-1383, kad plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) (duomenys neskelbtini). poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Atsakovas 2014 m. gruodžio 19 d. atrankos išvadoje Nr. (16.6)-A4-8467 konstatavo, kad plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) (duomenys neskelbtini). poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, ir nurodė motyvus, kuriais buvo remtasi priimant tokią išvadą: 1) planuojamas sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ ar kitas saugomas teritorijas; 2) bus atliktas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, kurio metu numatyta identifikuoti bei įvertinti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuotas ir pagrįstas sanitarinės apsaugos zonos ribų dydis, o esant būtinybei pasiūlytos tinkamos, kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančios priemonės; 3) numatoma naudoti mechaninio apdorojimo technologiją, kai iš antrinių žaliavų perdirbama panaudota polietileno plėvelė, sumažins komunalinių atliekų sraute esančių plastiko atliekų patekimą (šalinimą) į sąvartyną, tuo prisidedant prie Valstybinio atliekų tvarkymo plane numatytų strateginių tikslų iki 2020 metų įgyvendinimo.

Atsakovas Galutinėje atrankos išvadoje, priimtoje, 2015 m. vasario 12 d., nurodė, kad pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą, jog plastiko gaminių perdirbimui (granuliavimui) (duomenys neskelbtini). poveikio aplinkai vertinimas privalomas, yra šie: 1) ūkinė veikla planuojama Kaunatavos miestelyje, t. y. tankiai apgyvendintoje teritorijoje. Pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, į planuojamos ūkinės veiklos normatyvinę sanitarinės apsaugos zoną, nustatytą vadovaujantis Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – SAZ taisyklės), priedu, patenka Kaunatavos miestelio, kuriame gyvena apie 376 gyventojai, teritorija. Remiantis SAZ taisyklėmis, sanitarinė apsaugos zona – tai aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi pagal SAZ taisyklių nuostatas šiai veiklos rūšiai numatomas galimas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Be to, pagal atrankos išvadai pateiktą informaciją, objekto eksploatacijos laikas – neterminuotas. Atsižvelgiant į tai, kad galimas reikšmingas ilgalaikis planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, turi būti atliktas išsamus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, esant poreikiui numatytos poveikio mažinimo ar kompensavimo priemonės; 2) atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra dalis poveikio aplinkai vertinimo, tikslinga atlikti išsamų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas, atsakingas už sveikatos apsaugą – Telšių visuomenės sveikatos centras, atrankos išvados persvarstymo posėdžio (2015 m. vasario 5 d.) metu ir 2015 m. vasario 11 d. raštu Nr. IS-196 „Dėl galutinės poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados“ pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas; 3) planuojamas sklypas nepatenka į „Natūra 2000“ ar kitas saugomas teritorijas, planuojama ūkinė veikla prisidės prie Valstybinio atliekų tvarkymo plane numatytų strateginių tikslų įgyvendinimo, tačiau Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti; 4) savivaldybės institucija – Telšių rajono savivaldybės administracija 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. R7-328 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados persvarstymo“ pateikė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, atsižvelgdama į Kaunatavos kaimo bendruomenės prašymus. Atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės prieštaravimą planuojamai ūkinei veiklai, poveikio aplinkai vertinimo metu visuomenei būtų suteikta galimybė teikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos, užtikrinant jų teisę į švarią ir sveiką gyvenamąją aplinką.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo ,,Natūra 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis, ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį. Panašios nuostatos reglamentuotos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1–311 patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos apraše.

Šio aprašo 9 punkte numatyta, kad atsakinga institucija, turėdama atrankos išvados persvarstymo protokolą su visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktomis išvadomis ir/arba šios Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytu atveju gavusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų, reikalavusių papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, išvadas, jas išnagrinėja ir per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą.

Pabrėžtina, kad galutinė išvada yra priimama apsvarsčius ir įvertinus pirminės atrankos išvados teisingumą.

Taigi konstatuotina, kad atsakinga institucija, konkrečiu atveju – Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrius, gavęs poveikio aplinkai vertinimo subjektų pasiūlymus, turėjo įvertinti, ar juose nurodyti argumentai yra pagrįsti, sudaro pagrindą teigti, kad konkrečiu atveju turi būti atliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas. Nagrinėjamu atveju vertinat, ar Galutinės atrankos išvados yra pagrįstos, turi būti atsižvelgta į tai, jog kaip nustatyta, suinteresuota visuomenė bei vietos savivaldos institucijos iš esmės nesutiko su planuojama plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) veikla dėl galimo neigiamo ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei gyventojams. Tačiau Galutinėje išvadoje neaptarti argumentai dėl minėtose Telšių rajono savivaldybės mero, Kaunatavos kaimo bendruomenės, ūkininkų: R. G., V. G., L. G., S. A. –prašymuose (pastabose) nurodytų aplinkybių. Pažymėtina, kad institucijai neužtenka Galutinėje atrankos išvadoje konstatuoti, kad tam tikros pastabos (prieštaravimai) yra gautos, ar, kad yra gauta institucijos išvada, jog poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, tačiau būtina jas įvertinti ir nurodyti, kokios aplinkybės paneigia pastabose, pasiūlymuose keliamas abejones dėl to, ar šiuo atveju privalo būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Taip pat Galutinėje išvadoje neužtenka nurodyti, jog Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje numatyti ir kiti kriterijai, į kuriuos atsakinga institucija, atlikdama atranką ir priimdama išvadą, turi atsižvelgti. Atsakovas atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus kriterijus turėjo priimti motyvuotą Galutinę atrankos išvadą, pasisakyti, kokiems konkretiems aplinkos veiksniams (gyvūnijai, augmenijai, dirvožemiui, vandeniui, visuomenės sveikatai ir kt.) bus galimai daromas neigiamas poveikis. Taigi iš Galutinės išvados turi būti aišku, kokios aplinkybės lemia, kad priimamas priešingas sprendimas, neužtenka Galutinėje atrankos išvadoje tik konstatuoti, kad yra gauti tam tikri pasiūlymai.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Teismas pažymi, jog atrankos dokumentų 2.2.11 punkte nurodyta, kad numatoma rengti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, kurios tikslas bus kompleksiškai įvertinti veiklą šioje teritorijoje pagal konkrečias veiklos apimtis, numatomas naudoti technologijas ir identifikuoti bei įvertinti galimą įmonės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, suformuoti ir pagrįsti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydį, o esant būtinybei pasiūlyti tinkamas, kenksmingą poveikį visuomenės sveikatai mažinančias priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas būtent 2014 m. gruodžio 19 d. atrankos išvadoje šiuo argumentu grindė išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Be to, pabrėžtina, kad Galutinė atrankos išvada yra priimama apsvarsčius ir įvertinus pirminės atrankos išvados teisingumą (Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str. 11 d.), todėl joje turėtų būti pateikti papildomi argumentai dėl išvados apie poveikio aplinkai vertinimo atlikimo būtinumą. Tačiau, kaip matyti iš 2014 m. gruodžio 19 d. atrankos išvados ir 2015 m. vasario 12 d. Galutinės atrankos išvados, jose priimti sprendimai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo neprivalomumo/privalomumo motyvuojami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijama 2015 m. vasario 12 d. Galutinės atrankos išvada negali būti laikoma pagrįsta ir pakankamai motyvuota Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme. Atsakovo priimtoje Galutinėje atrankos išvadoje, nesilaikant Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nėra aptarta dauguma iš minėto straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų reikšmingų kriterijų, o motyvacija nėra pakankama išvadai, kad poveikio aplinkai vertinimas planuojamai ūkinei veiklai yra reikalingas. Pažymėtina, jog kiekviena valdžios institucija yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių, teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovas, Galutinės atrankos išvadose nutardamas, kad poveikio aplinkai vertinimas yra būtinas, privalo tokį savo sprendimą tinkamai argumentuoti.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. Galutinė išvada Nr. (15.6)-A4-1383 yra nepakankamai motyvuota ir pagrįsta, dėl to negali būti laikoma teisėta, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pareiškėjas skunde teismo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 bei 6 dalių nuostatomis, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų, tarp jų sumokėto žyminio mokesčio, kitų išlaidų dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidų, gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidų, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas, teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu. Suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet šių išlaidų detalų apskaičiavimą bei jų pagrindimą (ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis). Nesant įrodymų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas, teismas neturi pagrindo jas priteisti (pvz., žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2010 m. spalio 8 d. administracinėje byloje Nr. A146-2022/2010).

Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta motyvuoto pareiškėjo prašymo dėl išlaidų atlyginimo bei šių išlaidų detalaus apskaičiavimo bei jų pagrindimo. Nesant motyvuoto prašymo su detaliu išlaidų apskaičiavimu, teismas neturi pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas ABTĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais gali pateikti motyvuotą prašymą dėl išlaidų atlyginimo kartu su šių išlaidų detaliu apskaičiavimu bei jų pagrindimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo Ž. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriaus 2015 m. vasario 12 d. Galutinę išvadą Nr. (15.6)-A4-1383 „Dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo“ ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyrių priimti naują galutinę atrankos išvadą dėl plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) poveikio aplinkai vertinimo.

Pareiškėjo Ž. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.