Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-08-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-13683-950/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-02
Bylos Nr.
e2YT-13683-950/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06665-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
D. G., I. A. M.
Suinteresuotas asmuo
VĮ ,,Turto bankas“
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-13683-950/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06665-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Sigitai Martikaitytei ir Evelinai Selvianytei,

dalyvaujant pareiškėjoms - D. G. ir I. A. M.,nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų - D. G. ir I. A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos - D. G. ir I. A. M. 2018-04-26 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. L. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškėjos - D. G. ir I. A. M. 2018-04-26 pareiškime bei papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad jų tėvai buvo V. L. ir J. L.. Tėvai daugiau vaikų neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė jų tėvas J. L.. Kauno rajono 5-ajame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla jų prašymu po tėvo mirties. Jos yra vienintelės tėvo J. L. pirmos eilės įpėdinės pagal įstatymą. Jų motina V. L. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai santuoką buvo sudarę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. L. ir V. L. įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Viešame registre nekilnojamasis turtas buvo registruotas J. L. vardu, tačiau nurodytas turtas V. L. ir J. L. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po motinos V. L. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Jos nepriėmė mirusios motinos palikimo. V. L. priklausiusią nekilnojamojo turto dalį bei visus jai priklausiusius daiktus priėmė sutuoktinis, jų tėvas J. L., faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Po V. L. mirties gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi J. L.. Jis rūpinosi gyvenamuoju namu ir statiniais, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, nuo 1983-02-15 šiame name buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir iki mirties jame gyveno. Tokiais savo aktyviais veiksmais J. L. išreiškė valią priimti palikimą ir įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Jokie kiti asmenys į minėtą turtą nepretendavo. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po V. L. ir J. L. mirties.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ 2018-05-17 pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. L. paveldimo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos pateiktų papildomus įrodymus, kad būtų galima daryti išvadą, jog J. L. atliko nurodytus aktyvius veiksmus - tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius ar atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus bei jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštarautų reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.

Suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, civ. byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos - D. G. ir I. A. M. 2018-04-26 pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. L. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Iš giminystės santykius liudijančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini), sutuoktuvių liudijimo (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini)), matyti, kad J. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. L. ir gyvendami santuokoje jie susilaikė dviejų vaikų - D. G. ir I. A. M.. V. L. mirė (duomenys neskelbtini). J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos V. L. palikimo priėmimo faktų.

Nagrinėjamos civ. bylos medžiaga liudija, kad J. L. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, t.y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t.y. santuokos su V. L. metu, todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (J. L. ir V. L.) nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 2 d.), o buvusių sutuoktinių (J. L. ir V. L.) turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios (Lietuvos Respublikos CK 3.117 str. 1 d.).

Pareiškėjos - D. G. ir I. A. M. faktą, kad jų tėvas J. L. priėmė palikimą po savo sutuoktinės (pareiškėjų motinos) V. L. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti, įrodinėjo savo paaiškinimais, taip pat civ. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėjos - D. G. ir I. A. M. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jų tėvai - J. L. ir V. L. gyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po V. L. mirties - (duomenys neskelbtini), likęs gyvas J. L. toliau gyvenamo minėtame gyvenamajame name, juo rūpinosi, mokėjo visus būtinus mokesčius.

Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo matyti, kad J. L. (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civ. bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, įvertinus pareiškėjų - D. G. ir I. A. M. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jų kartu su 2018-04-26 pareiškimu pateiktus rašytinius dokumentus, teismas daro išvadą, kad D. G. ir I. A. M. reikalavimas yra pagrįstas ir visiškai įrodytas. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. L. mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str., 5.51 str.; Lietuvos Respublikos CPK 448 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 EUR dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 178 str., 185 str., 270 str., 293 str. 4 p., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjų D. – G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti likusį jos turtą.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas