Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irenos Paulauskienės, teisėjų Raimondo Blauzdžiaus ir Petro Viščinio, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui, atsakovės atstovei Jolitai Čėsnei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Š. skundą atsakovėms Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Vilniaus AVMI) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atliki veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos T. Š. atstovas teismui pateikė skundą (b. l. 3–28), kuriame prašo:

panaikinti 2007-05-03 VMI sprendimą Nr. 68-60 „Dėl T. Š. 2007-03-22 skundo“;panaikinti 2007-03-14 Vilniaus AVMI sprendimą Nr. (21.26)-256-75 dėl patikrinimo akto tvirtinimo;įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą nepatvirtinti Vilniaus AVMI I patikrinimo skyriaus 2007-01-03 patikrinimo akto Nr. 35-05-32-105 ir nutraukti T. Š. gautų pinigų ir sumokėtų mokesčių pakartotinį patikrinimą;priteisti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį ir kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde ir teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad T. Š. 1999-12-27, 1999-12-28, 1999-12-29, 2003-05-14, 2003-05-15 ir 2003-05-16 sudarė 100 vienetų UAB „Šadita“ ir 7 vienetų UAB „Golfas“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriose buvo nurodyta tikroji UAB „Šadita“ ir UAB „Golfas“ akcijų kaina.

2005 m. Vilniaus AVMI atliko pareiškėjos 1999–2002 m. fizinių asmenų pajamų mokesčio, 2003 m. gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą. 2005-04-25 patikrinimo akte Nr. 0-04-10-1020, kuris buvo patvirtintas 2005-06-23 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. 17-2-121, nurodė, kad pareiškėja gavo pajamų, kurios nebuvo apmokestintos, todėl apskaičiavo pareiškėjai sumokėtinas papildomas įmokas ir paskyrė baudą.

VMI 2005-09-23 sprendimu Nr. 68-320 pavedė Vilniaus AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. 2007-01-03 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. 35-05-32-105 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo pareiškėjai pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. ir VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 p. apskaičiavo mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Patikrinimo aktas buvo iš dalies pakeistas, t. y. apskaičiuotos papildomas įmokos, ir patvirtintas Vilniaus AVMI 2007-03-14 sprendimu Nr. (21.26)-256-75, 2007-05-03 patvirtintas VMI sprendimu Nr. 68-60.

Pareiškėja mano, kad Vilniaus AVMI nepagrįstai taikė LR mokesčių administravimo įstatymo 70 str. nuostatas, nes Vilniaus AVMI buvo pateikti visi duomenys, reikalingi mokestinei prievolei nustatyti įprastine tvarka.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad mokesčių administratorius, norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, turi laikytis Taisyklių 6 punkte nurodytos tvarkos ir pirmiausia konstatuoti Taisyklių 4 punkte nurodytus faktus, aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas.

Į 2001-03-21 brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją Nr. 71015 ir 2003 m. metinę pajamų mokesčio deklaraciją pareiškėja įrašė teisingus duomenis. Todėl esant galiojantiems ir nenuginčytiems sandoriams bei nepaneigtoms pareiškėjos 2001-03-21 brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijai Nr. 71015 ir 2003 metų metinei pajamų mokesčio deklaracijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiose deklaracijose mokesčių mokėtoja įrašė neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad patikrinimo metu apie tai, kad jos mokestinės prievolės buvo nustatytos pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo informuota, todėl ji negalėjo pateikti mokesčių administratoriui savo paaiškinimų ir pastabų. Todėl nustatyti pareiškėjos mokestines prievoles pagal LR mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatas būtų neteisėta, nes tai pažeistų pareiškėjos teisę į skaidrų, objektyvų, nešališką mokestinį patikrinimą, t. y. mokesčių mokėtojos teisę dalyvauti jos mokestiniame patikrinime, gauti patikrinimo aktą, susipažinti su jo turiniu ir pateikti pastabas, į kurias mokesčių administratorius privalo atsižvelgti (LR mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 5 p., 131 str., 132 str. 1 d.).

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 166 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Vilniaus AVMI neturi teisės keisti sandorių, sudarytų iki 2002-07-01, formalios išraiškos mokesčių apskaičiavimo tikslais. Priešingu atveju būtų pažeisti demokratiniai valstybės administravimo principai, taip pat ir įstatymo viršenybės principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti įstatymuose išdėstytus teisinius pagrindus (LR viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.), bei nepiktnaudžiavimo valdžia principas, reiškiantis, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų (LR viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 4 p., 8 str. 1 d.).

Pareiškėja taip pat mano, kad mokesčių administratoriaus užsakytos vertinimų ataskaitos negali būti laikomos pagrindu apskaičiuojant mokesčius, nes yra nepagrįstos. Vilniaus AVMI Patikrinimo akte nurodytų papildomų mokesčių sumų apskaičiavimą motyvavo tuo, kad Vilniaus AVMI užsakytų turto vertintojų UAB „Šadita“ ir UAB „Golfas“ akcijos įvertintos žymiai mažesne kaina (19 kartų), nei nurodyta patikrinimui pateiktose šių įmonių akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse.

Pareiškėja mano, kad nebuvo atsižvelgta, kad Vilniaus AVMI pasirinkti vertintojai dėl nuo Vilniaus AVMI priklausančių priežasčių pasirinko netinkamą vertinimo metodą, todėl gauta UAB „Golfas“ akcijų kaina yra neteisinga ir neatitinkanti tikrovės. Vilniaus AVMI vertintojai V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė bei A. K. individualioji įmonė, vertindami UAB „Golfas“, taikė pajamų kapitalizavimo būdą, nes užsakovas (Vilniaus AVMI) pateikė tik verslo planus, sudarytus 2002 m. ir 2003 m. Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI jau 2005-03-10 buvo gavusi paaiškinimus su UAB „Golfas“ pelno (nuostolių) ataskaitų prognozėmis, todėl turėdama verslo planus, sudarytus 2002 m. ir 2003 m., taip pat galėjo taikyti diskontuotų pinigų srautų būdą, tačiau vertintojai nemotyvavo, kodėl pastarąjį būdą atmetė (kai jį taikyti galimybė buvo), o pasirinko pajamų kapitalizavimo būdą.

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad jos pasirinktų nepriklausomų vertintojų atlikti akcijų paketų rinkos vertės nustatymai patvirtina, kad turint duomenis, kurių Vilniaus AVMI nepateikė savo vertintojams, bei taikant tinkamą vertinimo metodą, gautos išvados dėl UAB „Golfas“ verslo vertinimo gerokai skiriasi nuo Vilniaus AVMI vertintojų ataskaitos išvadų.

Pareiškėjos atstovas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus AVMI vertintojai, vertindami UAB „Golfas“, taikė pajamų kapitalizavimo būdą, kuris šiuo konkrečiu atveju yra netinkamas naudoti, nes Vilniaus AVMI vertintojų atliktas vertinimas atsižvelgia į laikotarpį nuo 1998 iki 2001 m. (ekonominės recesijos laikotarpis), kai daugelio šalies įmonių finansiniai rezultatai buvo pablogėję. O 2001 m. Lietuvoje prasidėjo ekonomikos pakilimas, per kurį UAB „Golfas“ finansiniai rezultatai pagerėjo net 4,28 karto. Visiškai neatsižvelgta į nusidėvėjimo ir amortizacijos faktorius, UAB „Golfas“ veikla yra vertintina kaip netolygi, todėl galima daryti išvada, kad pajamų kapitalizavimo metodas apskritai negalėjo būti naudojamas nustatant UAB „Golfas“ akcijų vertę.

Pareiškėja mano, kad esant derybose tarp pirkėjo ir pardavėjos nustatytai galutinei kainai, negalima vadovautis Vilniaus AVMI vertintojų vertinimo ataskaitoje pateiktu vertinimu, o tai reiškia, kad minėtos Vilniaus AVMI vertintojų ataskaitos negali būti laikomos pagrindu nustatant kitokią nei šalių sutartą UAB „Šadita“ ir UAB „Golfas“ akcijų kainą, kurią patvirtina nepriklausomų vertintojų atlikti minėto turto vertinimai.

Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad buvo pažeista mokesčių mokėtojos teisė dalyvauti mokestinio patikrinimo procese (LR mokesčių administravimo įstatymo 36 str. 5 p.) ir besąlyginė mokesčių administratoriaus pareiga sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimti atsižvelgiant į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (LR mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 d.), kuri turi būti vykdoma, kad būtų galima pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (LR mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d.). Nevykdydamas minėtos LR mokesčių administravimo įstatymo nustatytos pareigos, mokesčių administratorius pažeidė LR viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus ir įstatymo viršenybės principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjekto veikla turi atitikti įstatymuose išdėstytus teisinius pagrindus. Pareiškėja mano, kad šių mokesčių mokėtojos teisių ir mokesčių administratorius pareigų pažeidimas yra savarankiškas pagrindas pripažinti neteisėtais pareiškėjos atžvilgiu atliktą mokestinį patikrinimą, remiantis šia norma priskaičiuotas papildomas mokesčių sumas bei jas patvirtinančius sprendimus.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad vykdant pakartotinį patikrinimą, pareiškėja pateikė nepriklausomų vertintojų atliktus 2003-05-14, 2003-05-15, 2003-05-16 ir 2003-05-17 parduotų UAB „Golfas“ akcijų vertės vertinimus. UAB „Faulana“ atlikta UAB „Golfas“ verslo vertinimo ataskaita Nr. V05-04-01/3, UAB „Faulana“ 2005-05-21 ir 2005-07-12 raštai „Patikslinimas dėl akcijų vertės“ patvirtina, kad 1 vnt. UAB „Golfas“ akcijos vertė 2003-05-01 buvo tarp 26 918,37 ir 33744,90 litų, bei nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ 2003-05-14 atliktas UAB „Golfas“ akcijos rinkos vertės nustatymas, Akcijų paketo vertinimo ataskaita, turto vertės nustatymo pažyma Nr. 1736V:05 ir nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ 2005-08-10 turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. 1736V:05 papildymas, kurie patvirtina, kad 1 vnt. UAB „Golfas“ akcijos vertė 2003-05-14–2003-05-17 yra 29 592 litai. Mokesčių mokėtojos pateiktos UAB „Faulana“ atlikta UAB „Golfas“ verslo vertinimo ataskaita Nr. V05-04-01/3 ir nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Ober-Haus“ 2003-05-14 atliktas UAB „Golfas“ akcijos rinkos vertės nustatymas, Akcijų paketo vertinimo ataskaita Nr. 1736V:05 pateikia priešingas išvadas.

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI Patikrinimo akte rėmėsi tik savo užsakytų vertintojų vertinimo ataskaitomis ir atsisakė vadovautis pareiškėjos pateiktų vertinimo ataskaitų išvadomis dėl to, kad jos neturi juridinės galios ir kad nenurodytos konkrečios aplinkybės ir sąlygos, kodėl pasirinktas kitas akcijų vertės nustatymo būdas. Tačiau nepriklausomų vertintojų UAB „Faulana“ ir nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ atliktos UAB „Golfas“ akcijų rinkos vertės nustatymas visiškai atitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. keliamus reikalavimus ir įstatymų nustatyta tvarka jis nebuvo nuginčytas, todėl turi juridinę galią.

Pareiškėjos atstovas mano, kad mokesčių administratorius privalo vadovautis LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir minėtas nepriklausomų vertintojų atliktų verslo vertinimų ataskaitas laikyti teisingomis, o elgdamasis priešingai pažeidžia LR viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Antra, pažymėtina, kad LR mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas, kad visi mokesčių teisės aktų neaiškumai ir prieštaravimai vertintini mokesčių mokėtojo naudai. Šiuo atveju prieštaravimai tarp pateiktų nepriklausomų vertintojų ir Vilniaus AVMI vertintojų vertinimų rezultatų turėtų būti aiškinami mokesčių mokėtojos, t. y. pareiškėjos naudai, nes toks prieštaravimas kyla būtent dėl mokesčių teisės aktų – neaišku, ar Vilniaus AVMI apskritai galėjo naudotis turto vertintojų paslaugomis tam, kad nustatytų mokesčių mokėtojo pajamų deklaracijose nurodytų duomenų neteisingumą (prieštaringumą, nepatikimumą), nes atitinkamų mokesčių teisės aktų nuostatos to nenustato (Taisyklių 4, 6.1 p.).

Pareiškėja mano, kad Vilniaus AVMI nustačius, kad, jos nuomone, akcijų kaina yra mažesnė, nei yra įtvirtinta sandoryje, išeina, kad skirtumas tarp sandorio tekste įtvirtintos šalių sutartos sumos (pardavimo kainos) ir Vilniaus AVMI nustatytos pardavimo kainos yra gautas ne už akcijas. Patikrinimo metu keičiant sandorių formalią išraišką nebuvo nustatyta, kad anksčiau aptartas pinigų sumas (skirtumą) pareiškėja būtų gavusi atlygintinai. Vadinasi, keičiant formalią sandorio išraišką, Vilniaus AVMI nustatytas skirtumas pareiškėjos buvo gautas neatlygintinai. Neatlygintinas pajamų gavimas kvalifikuotinas tik kaip dovanos gavimas.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Vilniaus AVMI žinoma, kad pareiškėja yra A. Š. ir D. Š. motina. LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodyta, kad dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų yra neapmokestinamos. Tokia pati lengvata buvo nustatyta ir 1999-12-27, 1999-12-28, 1999-12-29 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 12.01, Nr. 12.02, Nr. 12.03 sudarymo metu galiojusiame LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad įstatymai nenustato, kad mokesčių administratorius galėtų atsisakyti taikyti įstatymų leidėjo nustatytas mokestines lengvatas ar nevykdyti pareigos pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas pinigų sumas.

Pareiškėja mano, kad Vilniaus AVMI neturėjo teisės apmokestinti pinigų sumų, gautų pareiškėjos iš savo vaikų A. Š. ir D. Š., t. y. 99 600 Lt (10 500 Lt (pardavimo kaina / tikroji rinkos vertė) – 5 400 Lt (Vilniaus AVMI nustatyta vertė) ir 189 350 Lt (199 500 Lt (pardavimo kaina / tikroji rinkos vertė) – 10 150 Lt (Vilniaus AVMI nustatyta vertė).

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, kad Vilniaus AVMI ir VMI savo sprendimuose nepagrįstai sieja mokesčio apskaičiavimo senaties termino pradžios eigą su pavedimo tikrinti išrašymo data. Mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas yra mokestinio patikrinimo pradžia (LR mokesčių administravimo įstatymo 120 str. 1 d.), tačiau mokestinis patikrinimas nereiškia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo, nes jo esmė yra mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus (LR mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 21 d.). Pats mokestinis patikrinimas gali pasibaigti nenustačius mokesčių įstatymų reikalavimų pažeidimų bei neperskaičiavus jokių mokesčių (LR mokesčių administravimo įstatymo 130 str.), todėl nėra jokio teisinio pagrindo sieti mokestinio patikrinimo pradžią su mokesčio apskaičiavimu ar perskaičiavimu.

Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad Vilniaus AVMI bei VMI remiasi 2004-12-15 pavedimu tikrinti Nr. 0-04-10-1020, kuris nebuvo įteiktas nei pareiškėjai, nei jos atstovams. Tačiau remdamiesi įstatyme nustatytu mokestinio patikrinimo pavedimo turiniu (LR mokesčių administravimo įstatymo 120 str. 1 d.), mano, kad šis taip pat turėtų patvirtinti, kad juo nebuvo apskaičiuojami ar perskaičiuojami jokie mokesčiai. Todėl nėra ir jokio faktinio pagrindo sieti mokestinio patikrinimo pradžią su konkrečiu mokesčio apskaičiavimu ar perskaičiavimu. Taigi vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, fizinių asmenų pajamų mokestis 2005 metais galėjo būti apskaičiuojamas tik už 2000 m. ir vėlesnius kalendorinius metus, todėl Vilniaus AVMI samdytų vertintojų turto vertinimo ataskaitos pateikimo data 2005-01-26 įrodo, kad mokesčių administratorius apskaičiavo pareiškėjai fizinių asmenų pajamų mokestį už vėlesnius nei penkerius kalendorinius metus.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad prieš pradedant faktinį mokestinį patikrinimą, mokestinio patikrinimo pavedimo kopija pateikiama mokesčių mokėtojui (LR mokesčių administravimo įstatymo 120 str. 4 d.), tačiau mokesčių administratorius šios pareigos neįvykdė ir neinformavo pareiškėjos apie Vilniaus AVMI pradėtą pirminį patikrinimą. Dėl to buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir tai yra tiesioginis įrodymas, kad 2004 m. nebuvo pradėtas pareiškėjos mokestinis patikrinimas pagal 2004-12-15 pavedimą tikrinti Nr. 0-04-10-1020.

Atsakovė VMI su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (I t., b. l. 84–86) nurodė, kad 1999–2000 metų finansinėje atskaitomybėje UAB „Šadita“ pajamų nedeklaravo (1999 m. deklaravo 2 597 Lt mokestinį nuostolį, 2000 m. – 6 307 Lt mokestinį nuostolį, 1999-12-31 turėjo 7 643 Lt materialiojo turto, o 2000-12-31 materialiojo turto iš viso neturėjo). Be to, 1999-12-31 ir 2000-12-31 ši bendrovė neturėjo ir nematerialiojo turto. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija suabejojo, ar UAB „Šadita“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoriuose, sudarytuose tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų, buvo nurodyta ekonomiškai pagrįsta akcijų kaina, todėl kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus – V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonę ir A. K. individualiąją įmonę, kurie 2005-01-18 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 05-01/844 nurodė, kad UAB „Šadita“ 1999 metų gruodžio mėnesį pareiškėjos parduoto akcijų paketo vertė galėjo būti ne didesnė kaip 5 400 Lt. Atsižvelgusi į tai, Inspekcija konstatavo, kad susidaręs 99 600 Lt (105 000 Lt – 5 400 Lt) skirtumas tarp akcijų pirkimo–pardavimo sandoryje nurodytos akcijų kainos ir nepriklausomų turto vertintojų ataskaitoje nustatytos akcijų paketo kainos priskirtinas prie pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų, nes ši pajamų suma buvo gauta ne už akcijas.

Atsakovė VMI paaiškino, kad patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėjai priklausė nuosavybės teise 28 vnt. UAB „Golfas“ paprastųjų vardinių akcijų. Šios bendrovės įregistruotas ir 1998 m. suformuotas 98 000 Lt įstatinis kapitalas buvo padalytas į 98 paprastąsias vardines akcijas, kurių vienos nominali vertė 1 000 Lt. Pareiškėjos sūnus A. Š. nuo 1997-07-21 yra UAB „Golfas“ direktorius ir akcininkas, iki 2001-10-23 turėjęs 71,4 proc. šios bendrovės akcijų.

2003 metais pareiškėja pardavė 7 vnt. šios bendrovės akcijų savo sūnums D. Š. ir A. Š. po 28 500 Lt už vieną akciją (už 199 500 Lt) pagal 7 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis. Pareiškėja 2003 m. metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaravo 171 000 Lt akcijų pardavimo pajamų, t. y. 28 500 Lt mažesnę pajamų sumą.

Atsakovė VMI pažymėjo, kad iš UAB „Golfas“ Inspekcijai pateiktos finansinės atskaitomybės buvo nustatyta, kad bendrovė už 2000 m. deklaravo 35 751 Lt pelno prieš apmokestinimą (kurį panaudojo investicijoms), už 2001 m. – 39 346 Lt pelno prieš apmokestinimą, už 2002 m. – 132 248 Lt mokestinį nuostolį, už 2003 m. – 233 383 Lt pelno prieš apmokestinimą.

Inspekcijos prašymu V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė ir A. K. individualioji įmonė pateikė 2005-01-18 turto vertės nustatymo pažymą Nr. 05-01/841, kad UAB „Golfas“ 2003 m. gegužės 14–17 d. vidutinė vienos akcijos pirkimo ir pardavimo kaina buvo 1 450 Lt. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad pareiškėjos parduoto UAB „Golfas“ akcijų paketo kaina buvo 10 150 Lt (1 450 Lt x 7), todėl 189 350 Lt (199 500 – 10 150) skirtumas, susidaręs tarp sandoriuose nurodytos akcijų kainos ir V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės ir A. K. individualiosios įmonės nustatytos akcijų kainos, priskirtinas prie pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų, nuo kurių taikant 33 proc. mokesčio tarifą apskaičiuota 62 485,50 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

Atsakovė VMI pažymėjo, kad remdamasis LR mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis centrinis mokesčių administratorius 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtino Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisykles. Nurodytų taisyklių II dalies 23 punkte nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžios data laikoma pavedimo tikrinti išrašymo data. Šiose taisyklėse taip pat numatyta, kad tais atvejais, kai mokėtojas ar jo atstovas su pavedimu tikrinti supažindinamas pasirašytinai, jam įteikiama pavedimo tikrinti kopija. Tais atvejais, kai mokėtojas atsisako pasirašyti ir (ar) priimti pavedimą tikrinti, mokesčių administratorius apie tai pažymi pavedime. Pavedimas tikrinti pareiškėjos apmokestinimo klausimus buvo išrašytas 2004-12-15, todėl atsakovė mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Inspekcija neturėjo pagrindo apskaičiuoti papildomus mokesčius už 1999 metus.

Atsakovė teismo posėdyje palaikė skunde nurodytus argumentus (V tomas, b. l. 64–69).

Atsakovė Vilniaus AVMI atsiliepime (I t., b. l. 77) nurodė, kad, kaip ir VMI, su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovių priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pagrįstai pareiškėjai buvo apskaičiuoti mokėtini mokesčiai, ar jie apskaičiuoti laikantis mokesčių teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ar nebuvo suėjusi mokesčių apskaičiavimo senatis.

Spręsdamas šį ginčą teismas vadovaujasi priimant ginčijamus sprendimus galiojusio LR mokesčių administravimo įstatymu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėmis, VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintomis Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2004-12-15 buvo išrašytas pavedimas Nr. 0-04-10-1020 (III t., b. l. 26–27) tikrinti pareiškėją mokesčių mokėtoją T. Š.. 2005-09-23 VMI sprendimu Nr. 68-320 (III t., b. l. 11–15) pavedė atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. 2005-10-20 buvo surašytas patikrinimas tikrinti Nr. 35-05-32-105 (II t., b. l. 112–113). 2007-01-03 Vilniaus AVMI surašė patikrinimo aktą Nr. 35-05-32-105 (I t., b. l. 29–42), kuriame nustatė, kad pareiškėja pagal 1999 m. gruodžio 27–29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis iš A. Š. už UAB „Šadita“ akcijų pardavimą gavo 5 400 Lt, o 99 600 Lt (10 500 Lt – 5 400 Lt) gavo kaip kitas pajamas, kurios įstatymo nustatyta tvarka nebuvo deklaruotos ir apmokestintos, t. y. 99 600 Lt nelaikytini pajamomis už parduotas akcijas, todėl priskiriami prie pareiškėjos apmokestinamųjų pajamų. Patikrinimo akte taip pat konstatuojama, kad pagal 2003 m. gegužės 14–17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis už UAB „Golfas“ akcijų pardavimą gavo 10 150 Lt, o 189 350 Lt (199 500 Lt – 10 150 Lt) gavo kaip kitas pajamas, kurios įstatymo nustatyta tvarka nebuvo deklaruotos ir apmokestintos. Pagal patikrinimo aktą pareiškėjai buvo apskaičiuota 121 635,19 Lt mokėtinų mokesčių, iš jų 19 920 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio nuo 1999 m. gautų kitų pajamų, 62 485,50 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo 2003 m. gautų kitų pajamų, 20 340,32 Lt delspinigių už nesumokėtą fizinių asmenų mokestį ir 18 889,37 Lt delspinigių už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Vilniaus AVMI 2007-03-14 sprendimu Nr. (21.26)-256-75 (I t., 43–56) pakeitė 2007-01-03 patikrinimo aktą Nr. 35-05-32-105 ir sumažino fizinių asmenų pajamų mokesčio delspinigius iki 6 398,31 Lt. VMI 2007-05-03 sprendimu Nr. 68-60 (I t., b. l. 57–63) patvirtino Vilniaus AVMI 2007-03-14 sprendimą Nr. (21.26)-256-75.

Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 1999 m. gruodžio 27–29 d. sudarė tris vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 12.01 (I t., b. l. 106), Nr. 12.02 (I t., b. l. 107) ir Nr. 12.03 (I t., b. l. 108), kuriomis A. Š. perleido 100 vienetų UAB „Šadita“ akcijų. Pagal sutartį A. Š. pareiškėjai sumokėjo po 1 050 Lt už vieną akciją, iš viso 105 000 Lt. 2003 m. gegužės 14–17 d. sudarė 3 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2003-01 (I t., b. l. 150), Nr. 2003-4 (I t., b. l. 151), Nr. 2003-5 (I t., b. l. 152), kuriomis D. Š. pardavė 3 UAB „Golfas“ akcijas, iš viso už 85 500 Lt, kai vienos akcijos kaina – 28 500 Lt, ir 4 vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2003-2 (I t., b. l. 153), Nr. 2003-3 (I t., b. l. 154), Nr. 2003-6 (I t., b. l. 155), Nr. 2003-7 (I t., b. l. 156), kuriomis A. Š. pardavė 4 UAB „Golfas“ akcijas, iš viso už 114 000 Lt, kai vienos akcijos kaina – 28 500 Lt.

Teismas nustatė, kad mokesčių administratorius pareiškėjai mokesčius apskaičiavo remdamasis nepriklausomų turto vertintojų turto vertės nustatymo pažymomis. Turto vertintojai V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė ir A. K. individualioji įmonė 2005-01-26 UAB „Šadita“ akcijų paketų vertinimo ataskaitoje (I t., b. l. 111–149) nustatė, kad 35 UAB „Šadita“ paprastųjų vardinių akcijų paketo, vertinamo 1999 m. gruodžio 27–28 d., vertė yra 1 890 Lt, o 30 UAB „Šadita“ vienetų paprastųjų vardinių akcijų paketo, vertinamo 1999 m. gruodžio 29 d., vertė yra 1 620 Lt. Turto vertintojai V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė ir A. K. individualioji įmonė 2005-01-26 UAB „Golfas“ akcijų paketų vertinimo ataskaitoje (I t., b. l. 167–203, II t. 1–21) nustatė, kad vienos UAB „Golfas“ paprastosios vardinės akcijos vertė 2003 m. gegužės 14–17 d. – 1 450 Lt.

Mokesčių administratorius nustatė, kad skirtumas tarp pareiškėjos parduotų UAB „Šadita“ akcijų kainų, nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse, ir nepriklausomų turto vertintojų nustatytos akcijų kainos yra 99 600 (105 000 Lt – 5 400 Lt). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad skirtumas tarp pareiškėjos UAB „Golfas“ akcijų kainų, nurodytų akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse, ir nepriklausomų turto vertintojų nustatytos akcijų kainos yra 189 350 Lt (199 500 Lt – 10 150 Lt).

Dėl LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio taikymo

Teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI 2006-07-19 sprendimu Nr. (27.33)-106-43 (II t., b. l. 108–109) ir 2006-11-09 sprendimu Nr. (27.33)-106-75 (II t., b. l. 110–111) nutarė apskaičiuoti pareiškėjai mokesčius, taikydama LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį.

LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi priimant ginčijamus sprendimus) buvo nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka buvo detalizuota Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklėse, patvirtintose VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103. Viena iš sąlygų atlikti įvertinimą, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, – mokesčių mokėtojo nevykdymas arba netinkamas vykdymas savo pareigos apskaičiuojant mokesčius, į mokesčio deklaraciją įrašymas neteisingų (nepatikimų, prieštaringų) duomenų (Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4–4.1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėja nutarė atlikti pareiškėjos parduotų akcijų vertės nustatymą, nes suabejojo sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta jų kaina. Šias abejones patvirtino per mokestinį patikrinimą atliktų pareiškėjos parduotų UAB „Šadita“ ir UAB „Golfas“ verčių nustatymo ataskaitos.

Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytu LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies aiškinimu. Teismas pažymi, kad sprendimą taikyti LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnį mokesčių administratorius priėmė, įvertinęs sandoriuose nurodytas akcijų vertes, nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų vertę ir pareiškėjos pateiktų turto vertintojų ataskaitas. Tokia išvada darytina, įvertinus VMI 2006-07-19 ir 2006-11-09 sprendimus dėl mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (II t., b. l. 108–111).

Teismas pažymi, kad vertinant mokesčių mokėtojo veiklą, pagrindu mokestinei prievolei atsirasti (pakeisti) turi būti laikoma tikroji sandorio vertė. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius, nustatydamas mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydį, turi nustatyti sandorio pagrindu parduoto turto vertę pagal taikomos mokesčio įstatymo normos tikrąją prasmę, atsižvelgdamas į mokesčio įstatymo ir normos tikslus ir uždavinius. Kai turto įsigijimo kaina ir to turto perleidimo vertė akivaizdžiai ir nepagrįstai skiriasi, mokesčių administratorius, taikydamas LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio nuostatas, turi teisę nustatyti to turto realią vertę ir iš to kylančias mokestines prievoles. Šios vertės turi būti nustatytos įvertinus visus įmanomus faktus ir aplinkybes, atsižvelgus į mokesčių mokėtojo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nustatytos vertės neturi būti prieštaringos arba akivaizdžiai ir nepagrįstai skirtis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius, turėdamas skirtingas pareiškėjos parduotų akcijų vertes, pagrįstai taikė LR mokesčių administravimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį.

Dėl LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies taikymo

Pareiškėja mano, kad mokesčių administratorius praleido mokesčių apskaičiavimo senaties terminą ir tai yra savarankiškas pagrindas naikinti ginčijamus sprendimus. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus.

LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi priimant Mokestinių ginčų komisijos sprendimą) nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

VMI viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 5 punkte nustatyta, kad įvertinimą mokesčių administratorius gali atlikti už LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytą mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo laikotarpį.

Teismas pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nei jai, nei jos atstovams 2004-12-15 pavedimas tikrinti Nr. 0-04-10-1020 nebuvo įteiktas. Iš byloje esančio šio dokumento matyti, kad su juo buvo supažindintas veikiantis pagal įgaliojimą pareiškėjos atstovas D. Š. (III t., b. l. 26).

VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 23 punkte nustatyta, kad mokestinio patikrinimo pradžios data laikoma pavedimo tikrinti išrašymo data. Taigi, mokesčio apskaičiavimas yra procesas, kuris prasideda nuo pavedimo išrašymo. Teismas nustatė, kad pirminis pavedimas tikrinti pareiškėjos apmokestinimo klausimus buvo išrašytas 2004-12-15 (III t., b. l. 26–27). Einamieji ir penkeri kalendoriniai metai skaičiuojami nuo patikrinimo pradžios, t. y. pavedimo išrašymo dienos, todėl mokesčių administratorius turi teisę tikrinti 2004 metų pasibaigusių atitinkamų mokesčių mokestinių laikotarpių ir penkerių praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų atgal nuo 2004-01-01, t. y. 2003, 2002, 2001, 2000, 1999 metų, atskirų mokesčių mokestinių laikotarpių mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą.

Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir byloje esančiais įrodymais, teismas daro išvadą, kad nebuvo suėjusi LR mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta mokesčio apskaičiavimo už 1999 metus senatis.

Dėl mokesčio dydžio skaičiavimo

Kaip yra nustatyta šiame sprendime, mokesčių administratorius pareiškėjai mokėtinus mokesčius apskaičiavo vadovaudamasis nepriklausomų turto vertintojų nustatyta akcijų kaina. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja per mokestinį patikrinimą mokesčių administratoriui pateikė 2005-04-04 UAB „Faulana“ ir UAB „Golfas“ vertinimo ataskaitą Nr. V05-04-01/3 (II t., b. l. 22–56), kurioje nurodoma, kad UAB „Golfas“ vienos akcijos vertė 2003-05-01 buvo 26 918,37– Lt ir 33 744,90 Lt. Pareiškėja mokesčių administratoriui taip pat pateikė 2005-08-09 UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas atlikto akcijų paketo vertinimo ataskaitą (II t., b. l. 57–98) ir jos 2005-08-10 papildymą (II t., b. l. 99), kurioje nurodyta, kad UAB „Golfas“ 1 akcijos, sudarančios 1/98 įmonės akcinio kapitalo, rinkos vertė 2003 m. gegužės 14, 17 d. yra 29 592 Lt.

Teismas šioje byloje 2007-10-08 nutartimi buvo paskyręs teismo ekspertizę, kadangi byloje esančios verslo (akcijų) vertinimo ataskaitos buvo prieštaringos (III t., b. l. 112–113). Teismo ekspertizės, kurią atliko UAB „Kertė“ teismo ekspertė R. I., akte (IV t., b. l. 1–246) nustatyta, kad UAB „Šadita“ paprastųjų vardinių akcijų paketo, kuris sudaro 8,8 proc. įstatinio kapitalo, vertė 1999-12-27–1999-12-28 yra lygi apie 2 433 Lt, o 30 vienetų UAB „Šadita“ paprastųjų vardinių akcijų paketo, kuris sudaro 7,5 proc. įstatinio kapitalo, vertė 1999-12-29 yra lygi apie 2 085 Lt. Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad UAB „Golfas“ vienos paprastosios vardinės akcijos, sudarančios 1/98 įmonės akcinio kapitalo, rinkos vertė 2003-04-14–2003-05-17 galėjo būti apie 25 796 Lt.

Teismas, įvertinęs teismo paskirtos ekspertizės akto išvadas, daro išvadą, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjai apskaičiuoti mokesčiai yra nepagrįsti. Ekspertizės akte nustatyta, kad paklaida tarp UAB „Ober-House“ nekilnojamas turtas nustatytos UAB „Golfas“ 1 paprastosios vardinės akcijos, sudarančios 1/98 įmonės akcinio kapitalo vertinamo akcijų paketo vertės, ir teismo ekspertės nustatytos vertės sudaro apie 13 proc. Paklaida tarp UAB „Faulanos“ ir teismo ekspertės nustatytos vertės sudaro apie 15 proc. Paklaida tarp V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės kartu su A. K. individualiosios įmonės ir teismo ekspertės nustatytos vertės (ja vadovavosi mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokesčius) sudaro apie 94,4 proc. (IV t., b. l. 16). Teismo ekspertė ekspertizės akte taip pat nurodė, kad verslo vertinimo praktikoje, atsižvelgiant į informacinę bazę, kuria disponuoja vertintojas, nuo pasirinktų vertinimo metodų, tikslų, rizikos faktorių parinkimo ir įvertinimo, skirtumas tarp kelių vertintojų tam pačiam objektui nustatytos vertės skaitomas priimtinose ribose iki 30 proc. (IV t., b. l. 16).

Teismo posėdyje teismo ekspertė R. I. paaiškino, kad skirtingų akcijų verčių nustatymą lėmė trys faktoriai: prisirišimas prie esamos verslo aplinkos, disponuojamos informacijos gausa ir kaip teisingai įvertinta rizika per diskonto ir kapitalizacijos normą (V t., b. l. 64–69).

Mokesčių administratoriaus pavestą turto vertinimą atlikusi turto vertintoja A. K. nurodė, kad 2004–2009 m. UAB „Golfas“ prognozės pateiktos nebuvo, todėl nustatant akcijų vertę jomis nebuvo remiamasi (V t., b. l. 64–69).

UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas 2005-08-09 turto vertės nustatymo pažymos Nr. 1736V:05 vienas iš rengėjų S. V. teismo posėdyje paaiškino, kad atliekant vertinimus buvo naudotas tas pats metodas, tačiau jis gali būti pritaikytas dviem būdais: pajamų kapitalizavimo ir piniginių srautų metodu. Skirtumas tarp šių metodo pritaikymo būdų yra tas, kad pajamų kapitalizavimas remiasi tik istoriniais duomenimis, t. y. kas buvo iki 2003 m., o pinigų srauto metodas leidžia nustatyti įmonės vertę, remiantis jos ateities prognozėmis (V t., b. l. 64–69).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad mokesčių administratorius pareiškėjai neteisingai apskaičiavo mokėtinus mokesčius, nes iš byloje pateiktų vertinimo ataskaitų, vertintojų paaiškinimų bei kitų įrodymų matyti, kad teismo ekspertizės išvados yra išsamios, pagrįstos ir motyvuotos, todėl jos turi būti laikomos pagrindu apskaičiuojant pareiškėjai mokesčius.

Teismas pažymi, kad kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, yra tiek vietos, tiek centrinio mokesčių administratoriaus funkcija (LR mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 26 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas mokesčių mokėtojo skundą dėl sprendimo, turi vertinti visą per mokestinį patikrinimą surinktą medžiagą. Centriniam mokesčių administratoriui gali būti pateikti įrodymai, kurie nebuvo pateikti vietiniam mokesčių administratoriui. Įvertinęs visą per patikrinimą surinktą medžiagą, naujus įrodymus (ekspertizės aktą), atsižvelgdamas į mokesčių mokėtojo skunde išdėstytus argumentus, centrinis mokesčių administratorius gali priimti vieną iš LR mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnyje nustatytų sprendimų.

Pagal bylos faktines aplinkybes nagrinėjamu atveju centriniam mokesčių administratoriui turi būti palikta diskrecijos teisė išnagrinėjus pareiškėjos 2007-03-22 skundą (II t., b. l. 186–213) iš naujo spręsti, ar yra būtina pasinaudoti LR mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsniu ir pavesti vietiniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies: 2007-05-03 VMI sprendimas Nr. 68-60 „Dėl T. Š. 2007-03-22 skundo“ naikintinas ir pareiškėjos 2007-03-22 skundas dėl Vilniaus AVMI 2007-03-14 sprendimo Nr. (21.26)-256-75 perduotinas VMI nagrinėti iš naujo.

Teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti Vilniaus AVMI priimti sprendimą nepatvirtinti Vilniaus AVMI I patikrinimų skyriaus 2007-01-03 patikrinimo akto Nr. 35-05-32-105 ir nutraukti pareiškėjos gautų pajamų ir sumokėtų mokesčių pakartotinį patikrinimą. Teismui nusprendus panaikinti VMI priimtą sprendimą ir ją įpareigojus iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą dėl AVMI sprendimo, VMI turi teisę priimti vieną iš LR mokesčių administravimo įstatymo 154 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimų, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Kitų pareiškėjos skunde nurodytų argumentų teismas nenagrinėja, nes jie neturi esminės reikšmės sprendžiant ginčą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos T. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2007-05-03 sprendimą Nr. 68-60 ir perduoti T. Š. 2007-03-22 skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-03-14 sprendimo Nr. (21.26)-256-75 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.