Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arunas Paštuolis, teiseju Kesto Dargužio, Romualdo Linceviciaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, J. K. atstovei L. Ž., gynejui advokatui Valerijui Kirpicnikovui, teismo psichiatrei ekspertei Vaivai Martinkienei, viešame teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla del priverciamosios medicinos priemones taikymo

J. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Lazdiju r., lietuviui, Lietuvos Respublikos pilieciui, vidurinio išsilavinimo, vedusiam, pensininkui, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteistam, administracine tvarka nebaustam.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. K., budamas pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai dalyviu – Lietuvos partizanu, turedamas partizanini slapyvardi “Medelis”, nuo 1951 m. lapkricio men., tiksliau nenustatytu laiku, buvo užverbuotas Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) ir sutikes slapta bendradarbiauti su šia sovietu okupacinio režimo represine struktura, t.y. budamas Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) 2-N valdybos agentu, agenturiniu slapyvardžiu “Juozas”, žinodamas minetos represines strukturos pagrindini tiksla – fiziškai sunaikinti dali Lietuvos gyventoju, priklausanciu atskirai nacionalinei-etninei-politinei grupei – nacionalinio pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams, ju ryšininkams ir remejams, ir vykdydamas Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) užduotis, dalyvavo šios valdybos pareigunu Lietuvos TSR Valstybes saugumo ministro generolo majoro K., Lietuvos TSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) 2-N viršininko Ž. ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu pareigunu organizuotuose veiksmuose, kuriais siekta fiziškai sunaikinti dali Lietuvos gyventoju, priklausiusiu atskirai nacionalinei-etninei-politinei grupei - pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai dalyviams – Lietuvos partizanams, ju ryšininkams ir remejams, suteike Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijai – VSM (MGB) informacija apie Lietuvos partizanu bunkeri bei jame esancius partizanus, kuria panaudojant, 1951 m. gruodžio 26 d. Lazdiju rajone Bagdanoniu kaime Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigunai sunaikino Lietuvos partizanu „Dainavos“ apygardos „Šaruno“ rinktines bunkeri (sleptuve) ir nužude 6 jame buvusius Lietuvos partizanus: A. M., partizaniniu slapyvardžiu „Laime“, „Mindaugo“ tevunijos vada J. U., partizaniniu slapyvardžiu „Vieversys“, „Mindaugo“ tevunijos štabo viršininka A. P., partizaniniu slapyvardžiu „Rimvydas“, J. A., partizaniniu slapyvardžiu „Artojas“, V. J. partizaniniu slapyvardžiu „Ažuolas“ ir viena partizana, kurio asmens tapatybe ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei sueme Lietuvos partizanu padejeja partizanu bunkerio (sleptuves) laikytoja J. G..

Be to, J. K., laikotarpiu nuo 1951 m. lapkricio - gruodžio menesio, tiksliau nenustatytu laiku, vykdydamas Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) užduotis, turedamas tiksla infiltruotis i Lietuvos partizanu Pietu Lietuvos štabo vadovybe, pasinaudojant tuo, kad buvo nužudyti partizanu vadai – A. M. („Laime“), J. U. („Vieversys“) ir A. P. („Rimvydas“), kurie sieke sukurti „Šaruno“ rinktine, pasiskelbe „Šaruno“ rinktines vadu, o 1952-05-08, padedamas kitu Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) užverbuotu agentu ir smogiku, organizavo savo išrinkima Pietu Lietuvos „Dainavos“ apygardos štabo vadu, taip siekdamas suimti ar nužudyti Lietuvos partizanu vadus A. R. – “Vanaga”, S. S. – “Lita”, V. D. – „Unguri“ ir kitus. Tariamai vadovaudamas „Dainavos“ apygardos štabui, padejo Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigunams likviduoti partizanu „Šaruno“ ir „Kazimieraicio“ rinktiniu štabus bei keleta partizanu buriu, pagal jo (J. K.) suteikta informacija apie Lietuvos partizanu bunkeri (sleptuve) bei jame buvusius Lietuvos partizanus, 1952 m. rugpjucio 22 d. Lazdiju rajone Mižoniu kaime Šilelio miške Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) pareigunai sunaikino Lietuvos partizanu „Dainavos“ apygardos „Šaruno“ rinktines „Juozapaviciaus“ tevunijos bunkeri (sleptuve) bei jame buvusius partizanus – B. T. partizaniniu slapyvardžiu „Beržinis“, A. K. partizaniniu slapyvardžiu „Varnenas“ ir P. K. partizaniniu slapyvardžiu „Vyturys“, 1952 metu lapkricio 20 d., Lazdiju rajone Drapaliu kaime Cijuniškiu miške, pagal J. K. suteikta informacija Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos – VSM (MGB) darbuotoju buvo nužudytas Lietuvos partizanas V. S., partizaninis slapyvardis „Bajoras“.

Liudytoja M. D. parode, kad nuo 1947 metu partizanu bunkeris buvo ju sodybos klojime, o veliau buvo perkeltas i rusi. Jame pastoviai gyvendavo apie 6 partizanus, tai „Laime“, „Ažuolas“, „Vieversys“, „Žilvitis“, „Artojas“, „Skirmantas“. Dažnai nešdavo partizanams maisto, rubu, dokumentu. 1951 m. gegužes menesio pradžioje bunkeri iš ju namu per nakti perkele pas J. G.. 1951 m. gruodžio 26 d., apie 8 val. ryto, ju namus apsupo rusu kareiviai ir jiems padedantys lietuviai, keletas ju saugojo namus, o kiti nuejo link J. G. bunkerio. Ta pacia diena apie 16 val. girdejo šuvius, kurie truko apie 2 valandas. Veliau tevo liepimu nuejo pasižiureti i bunkerio vieta ir rado atidengta jo dangti, kovos žymes ir daug kraujo. Taip pat mate kaip kareiviai veže partizanu kunus, o vienas, kuris jai atrode dar gyvas, buvo velkamas pririštas prie vežimo. Nužudytu partizanu kunai buvo nuvežti i Lazdijus. Ta pacia diena rusai sueme jos seseri O. ir broli A., kurie buvo partizanu ryšininkai bei J. G., kuri paleido po 2 dienu.

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo seka, kad liudytoja M. D. L. rajone Bagdononiu kaime parode J. G. sodyba bei vieta, kur buvo irengtas Lietuvos partizanu bunkeris. Bunkeris buvo irengtas dabartineje UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje prie tvoros (T.4, b.l. 21 – 28).

Liudytojas J. G. parode, kad gime 1953 m. ir gyveno Lazdiju rajone Bagdononiu kaime, todel apie partizanini judejima nieko nežino. Jo tevas J. G. i partizanine veikla isitraukes nebuvo. Iš pastarojo pasakojimu žinojo, jog netoli ju namu buvo partizanu bunkeris, kokie tiksliai partizanai slapstesi nežino, gali buti, kad tevas partizanams nunešdavo kokio maisto. Jau besibaigiant partizaniniam judejimui teva buvo sueme, kelias dienas palaike Alytuje, po to pescia išleido namo. Tevas pasakojo, kad prie namu buvusiame bunkeryje buvo nužudyti kažkokie partizanai, kuriuos kažkas išdave.

Iš asmenu, slapta bendradarbiavusiu su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo tarpžinybines komisijos 2005-10-03 nutarimu Nr.76-64 viešai skelbtu duomenu seka, jog komisija nustate, kad J. K. slapta bendradarbiavo su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis – Valstybes saugumo komitetu prie Lietuvos SSR Ministru Tarybos (T.4, b.l. 99 – 100).

Iš Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiuju tyrimu skyriaus pažymos seka, jog J. A., A. „Artojas“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1999-10-13. V. D., J., „Unguriui“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1999-05-05. A. P., A. „Rimvydui“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 2001-03-27. A. R., L., „Vanagui“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1997-12-17. S. S., S. „Litas“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 1997-12-17. V. S., M. „Bajorui“ kario savanorio teisinis statusas pripažintas 2000-05-31. Taip pat nurodyta, kad del kitu asmenu kario savanorio teisinio statuso suteikimo nebuvo kreiptasi, taciau tai nereiškia, kad jie nepriklause atskirai Lietuvos gyventoju pasipriešinimo sovietu okupacinei valdžiai politinei grupei (T.3, b.l. 29, 30).

Iš Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos seka, kad Dainavos apygardos Šaruno rinktines partizanui B. T., B. – Beržiniui, gim. 1919 m. 2000 m. liepos 11 d. pripažintas kario savanorio teisinis statusas (T.3, b.l. 33 ).

Iš Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiuju tyrimu skyriaus pažymos seka, kad buves LSSR MGB majoras L. (L., L.) gali buti L. A. D.. Jis nuo 1950-08-02 iki 1953-07-01 dirbo LSSR MGB 2 N valdybos 1 skyriaus 2 poskyrio viršininku, nuo 1953-07-01 iki 1954-04-07 LSSR MVD 4 valdybos 2 skyriaus 1 poskyrio viršininko pavaduotoju, o nuo 1954-04-07 iki 1954-09-01 LSSR MVD 4 valdybos 1 skyriaus 3 poskyrio viršininko pavaduotoju (T.3, b.l. 54 - 65).

Iš Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiuju tyrimu skyriaus specialisto išvados seka, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1944 metu liepos men., Sovietu Socialistiniu Respubliku Sajungai (SSRS) okupavus Lietuva, buvo atkurta 1940 metais isteigta taip vadinama Lietuvos Sovietu Socialistines Respublika (LSSR). SSRS valstybines institucijos, tarp ju ir represiniu - saugumo ir vidaus reikalu liaudies komisariatas (veliau – ministerijos) – pradejo veikti ir Lietuvos teritorijoje. Pirmaisiais pokario metais veike Valstybes saugumo liaudies komisariatas (Dabartineje istoriografijoje dažniausiai vartojama rusišku santrumpu lietuviška transkripcija – LSSR NKGB.) Veliau jis reorganizuotas i Valstybes saugumo ministerija (rus. LSSR MGB), o 1954 metais - i Valstybes saugumo komiteta (rus. LSSR KGB). Vidaus reikalu liaudies komisariatas (rus. LSSR NKVD) buvo pertvarkytas i Vidaus reikalu liaudies ministerija (rus. LSSR MVD). Šie LSSR represiniai organai vykde kova su lietuviu pasipriešinimo sajudžiu.

Vykdydami agenturine-operatyvine veikla jie naudojo ivairiu kategoriju slaptus bendradarbius, pvz. informatorius, agentus ir t.t. Agentas, tai asmuo savanoriškai (tik retais atvejais priverstas) sutikes vykdyti sovietiniu represiniu strukturu pavestas slaptas užduotis SSRS interesu gynimui bei isipareigojes bendradarbiavimo fakta bei prisiimta atsakomybe del vykdomu užduociu laikyti paslaptyje. Veike turedami agenturinius slapyvardžius. Agentais dažniausiai neverbuodavo tarybiniu, komjaunimo ir partiniu organu darbuotoju. Sovietiniu represiniu strukturu operatyvininku bendradarbiavimas su agentais buvo gristas griežta konspiracija ir sudarymu visu reikiamu salygu agentui pavestiems uždaviniams igyvendinti.

Pokario metais aktyviai buvo panaudojami vidaus agentai ir agentai smogikai. Vidaus agentai buvo infiltruojami i partizanu burius ar kitas pogrindines organizacijas. Agentai smogikai vykdydami specialiasias užduotis galejo panaudoti kovines priemones (pvz., suimant partizanus arba ju vadus juos nužudyti). Agentais smogikais buvo verbuojami asmenys, tarnave saugumo strukturose (“patriotiniu jausmu vedini sovietiniai pilieciai”), taip pat buvo verbuojami suimti partizanai.

Iki 1951 m. smogikai išimtinai priklause LSSR MGB 2 N skyriui. Nuo 1951 iki 1953 m. balandžio men. priklause LSSR 2 N valdybai, nuo 1953 m. balandžio men. - LSSR MVD 4 valdybai, o nuo 1954 m. priklause KGB 4-osios valdybai. Agentu smogiku grupiu priklausomybe keitesi del SSRS vykdytu represiniu strukturu reorganizaciju. Nuo 1950 m. iki 1953 m. balandžio men. MGB veike kaip atskira institucija, o nuo 1953 m. balandžio men. MGB buvo integruota i vidaus reikalu ministerijos sistema. Todel, po minetos strukturines reorganizacijos visi buve LSSR MGB 2 N valdybos agentai smogikai buvo pervesti LSSR MVD 4 valdybos žinion. 1954 m. KGB (iki sujungimo su MVD buves MGB) atskyrus nuo MVD agentai smogikai perejo KGB žinion. 1955 m. sausio men. Lietuvoje jau veike KGB 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus agentu smogiku grupe (specialioji grupe), kuri buvo išformuota XX a. 7 dešimtmetyje.

Del paminetu aplinkybiu agentas „Juozas“ vienuose archyviniuose dokumentuose ivardijamas kaip LSSR MGB 2 N valdybos agentas, o kituose (chronologiškai velesniuose) – kaip LSSR MVD 4 valdybos agentas. Taigi, netenka abejoti, kad LSSR 2 N ir LSSR MVD 4 valdybos agentas smogikas “Juozas” yra vienas ir tas pats asmuo – J. K.. Juo labiau, kad viename strukturiniame padalinyje dvieju veikianciu agentu tuo paciu slapyvardžiu nebudavo. Kiti buvusio sovietinio saugumo padaliniai, vykde kitas jiems pavestas funkcijas, galejo tureti agentus slapyvardžiu “Juozas”.

LSSR Valstybes saugumo komitetas (LSSR KGB) savo archyve saugojo LSSR represiniu instituciju 1944 – 1991 metu dokumentus. Dalis šiu dokumentu buvo naikinama, o 1991 m. dalis išsivežta i Rusijos Federacija (išvežtos ir buvusiu agentu smogiku darbo ir asmens bylos). Išlikusiu dokumentu pagrindu suformuotas Lietuvos ypatingais archyvas (toliau LYA). Archyve saugomi archyviniai dokumentai yra autentiški, t.y. sovietinio saugumo sukurti. Kadangi pirmieji dokumentu egzemplioriai budavo siunciami adresatams, archyve saugomi ju antrieji egzemplioriai (nuorašai arba kopijos). Neretai dokumentu nuorašai (kopijos) buvo daromi ivairiais tikslais vidiniam naudojimui. Kartais tokie dokumentai nebudavo formaliai patvirtinami, t.y. nuorašo (kopijos) rengejas nenurodydavo pirminio šaltinio. Taciau galima su didele tikimybe teigti, kad LYA saugomu dokumentu turinys yra autentiškas. Sistemine LYA dokumentu analize leidžia teigti, kad iš esmes jie yra patikimi šaltiniai.

Duomenu, kad buve agentas smogikas J. K. asmeniškai butu nužudes ar suemes, nerado. Šis agentas daugiausia vykde operatyvines saugumo užduotis, kuriu tikslas buvo užtikrinti salygas sovietinio saugumo pareigunams sunaikinti partizanu burius ar pavienius partizanus. Jo veikla butu galima apibudinti kaip samoninga bendrininkavima su LSSR MGB/MVD turint tiksla padeti sovietiniam saugumui sunaikinti ginkluota pogrindi (T.4, b.l. 95 -98 ).

MGB Kauno srities Veisieju RS viršininko majoro Krugovcovo paaiškinamajame rašte už 1950 rugpjucio menesi Lietuvos TSR Kauno srities MGB valdybos viršininkui pulkininkui drg. Sinicynui nurodyta, kad per ataskaitini laikotarpi naujai atsiradusiems banditams buvo užvestos 3 bylos formuliarai: K. J. A., gimes 1927 metais, Kauno srities Veisieju rajono Demeniškiu kaime, iš valstieciu – vidutinioku, nepartinis, raštingas, lietuvis. 1948 metais K. istojo i ginkluota banditu grupe „Sakalas“, kurioje yra iki šiu dienu, turi banditu slapyvardi „MEDELIS“, kartu su kitais banditais dalyvavo teroristiniuose aktuose prieš lojaliai tarybu valdžios atžvilgiu nusiteikusius vietinius gyventojus, dalyvavo valstieciu apiplešimuose (T.1, 46 - 50).

Iš 1951 m. rugsejo 27 d. Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos viršininko pulkininko P.j pateiktos informacijos seka, kad vykdant kombinacija buvo panaudoti agentai – smogikai, neva jie yra gaujos dalyviai, pereje iš Lenkijos kartu su banditu vadeiva „Klajunu“. Agentams pavyko išsikviesti i susitikima „Dainavos“ banditu apygardos vadeiva J. G., slapyvardžiu „Diemedis“, jo pavaduotoja, slapyvardžiu „Žilvitis“, banditu apygardos vadeivos adjutanta „Pavasaris“, banditu burio vadeivas „Narsuoli“, „Skirmanta“ ir „Žvaigždiki“. Panaudojus preparata 7/22 buvo suimtas gyvas „Juozapaviciaus“ banditu tevunijos vadas, slapyvardžiu „Medelis“. Banditas „Medelis“ sugriebtas gyvas, spec. granatos skeveldra jam buvo sužalota galva ir koja. Jis buvo pristatytas i Alytaus miesto pulko med. punkta, po to butina atlikti apklausa ir parodymu realizacija (T.1, b.l. 51 – 52).

1951 m. gruodžio 6 d. Lietuvos TSR MGB 2-N valdybos viršininko Župikovo pažymoje apie kovos su Lietuvos nacionalistinemis gaujomis darbo rezultatus už laikotarpi nuo 1951 m. liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. nurodyta, kad š.m. spalio men. operatyvines technikos pagalba suciuptas banditu vadeiva „Medelis“ po atitinkamo apdorojimo užverbuotas su slapyvardžiu „Juozas“ ir kartu su agentais – smogikais išsiustas i jo gaujos ankstesnes veiklos rajona, siekiant patikrinti ir užtvirtinti jo darba su mumis. Darbo tikslas iškviesti i susitikimus banditus ir juos likviduoti. Po šiu priemoniu planuojama „Juoza“ pasiusti i Dainavos apygardos gauja kaip vidaus agenta su užduotimi ieiti i banditu štabus, patekti i banditu vadeivu „Vanago“ „Lito“ ir amerikieciu šnipo – parašiutininko „Sakalo“ slapstimosi vietas ir juos likviduoti (T. 1, b.l. 61 – 71).

Pažymoje apie Lietuvos TSR VRM 4-osios valdybos 2-ojo skyriaus agenta „Juoza“ nurodyta, kad 1951 m. rugsejo 27 d. cekistines – karines operacijos metu buvo suciuptas sužeistas „Dainavos“ apygardos „Šaruno“ brigados „Juozapaviciaus“ gaujos vadeiva K. J. A., gimes 1927 metais, Veisieju rajono Demeniškiu kaime, išsilavinimas 9 klases, gaujoje buvo nuo 1949 metu rudens, jo slapyvardis buvo „Medelis“. Po gydimosi K. per menesi Lietuvos TSR MGB dave išsamius parodymus apie jam žinomas banditu slapstimosi vietas, banditu ryšininkus ir padejejus, ir 1951 lapkricio menesi jis buvo užverbuotas su slapyvardžiu „JUOZAS“. 1951 gruodžio 4 d. „JUOZA“ nusiunte i „Šaruno“ banditu brigados likuciu veikimo rajona su užduotimi užmegzti ryšius su banditais, o veliau vadovauti „Šaruno“ brigadai. Atstates savo autoriteta tarp banditu ryšininku ir anksciau pavaldžiu jam banditu, 1951 gruodžio pabaigoje „JUOZAS“ nustate, kur yra banditu vadeivos „Laime“ bunkeris ir sudare mums salygas suduoti operatyvini smugi pastarojo gaujai. Likvidavus tame bunkeryje šešis banditus, iš ju ir banditu vadeiva „Rimvyda“, kuris nepaisant agento, bande sukurti „Šaruno“ banditu brigada, „Juozas“ pasiskelbe save „Šaruno“ banditu brigados vadeiva ir greitu laiku pajunge sau gaujas, kuriu bendras banditu skaicius sudare iki 20 banditu. Be to, pasinaudojant tuo, kad tarp „Pietu srities“ vadeivu nera ryšio, š.m. gegužes men. per „Juoza“ ir suciupta banditu vadeiva „Putina“ (buves „Kazimieraicio“ brigados vadeiva) buvo suorganizuotas „Šaruno“ ir „Kazimieraicio“ banditu brigadu vadeivu pasitarimas, dalyvaujant agentams – smogikams, kurie vaidino gauju dalyvius, atejusius kartu su „Putinu“ i pasitarima, kuriame „Juozas“ pagal „Putino“ pasiulyma buvo išrinktas „Dainavos“ apygardos vadeiva, o „Putinas“ apygardos štabo visuomenines dalies viršininku (T.1, b.l. 22 - 24).

SSR Sajungos valstybes saugumo ministro pav. generolo – majoro Kapralovo pasirašytoje operatyvineje suvestineje apie Lietuvos SSR MGB instituciju kovos su nacionalistiniu pogrindžiu ir gaujomis darbo rezultatus už laikotarpi nuo 1951 m. gruodžio men. 23 d. iki 1952 m. sausio men. 3 d. nurodyta, kad 1951 m. rugsejo men. agenturine grupe, pravesdama specialiasias priemones prieš „Dainavos“ apygardos gaujas, sueme banditu vadeiva „Juoza“. Lietuvos SSR MGB 2-N Valdyba „Juoza“ užverbavo ir pasiunte i „Dainavos“ gauju veikimo rajona siekdama infiltruoti ji i vadovaujancias Lietuvos Pietu pogrindžio gauju grandis. Gruodžio men. 26 d. pagal „Juozo“ duomenis 2-N Valdybos cekistu grupe Kauno srities, Lazdiju rajono Bagdononiu k. surado bunkeri, kuriame buvo likviduoti: „Šaruno“ banditu brigados štabo narys P. A., A. s., slapyvardis „Rimvydas“, gimes 1927 m., kiles iš vidutiniu valstieciu, gaujoje nuo 1948 metu (mire nuo sužalojimu); „Mindaugo“ teroristines gaujos vadeiva – U. J., Petro s., slapyvardis „Vieversys“, gimes 1923 metais, kiles iš valstieciu – buožiu, gaujoje nuo 1946 metu; banditu grupes vadeiva M. A., J. s., slapyvardis „Laime“, gimes 1928 metais, kiles iš vidutiniu valstieciu, gaujoje nuo 1948 metu ir du eiliniai banditai. (T.1, b.l. 121 - 126).

1952 m. sausio men. Lietuvos SSR Valstybes saugumo ministro generolo majoro K. pažymoje tarp infiltruotu agentu perspektyviausiu nurodomas ir „Juozas“. 1951 m. rugsejo – spalio men. Lietuvos SSR MGB 2-N Valdyba pravede agenturine kombinacija, panaudojant Lenkijoje suimta banditu vadeiva “Klajuna“, kuris kartu su 4 agentais – kovotojais, kaip neva iš Lenkijos atvykusi gauja, buvo išmestas i „Dainavos“ banditu apygardos veikimo rajona. Kombinacijos metu suimtas sužeistas vadeiva „Medelis“ ir likviduota 15 banditu, tarp ju „Dainavos“ apygardos banditu štabu dalyviai ir minetos apygardos vadeiva, jis gi t.v. Lietuvos Pietu srities vadeivos pavaduotojas „Gegužis“. Po gydymo ir auklejamojo darbo „Medelis“ užverbuotas kaip infiltruotas agentas slapyvardžiu „Juozas“ ir pasiustas i gauja su užduotimi – surasti ir suimti aktyvius banditu vadeivas R. ir S.. 1951 m. gruodžio 5 d. „Juozas“ susitiko su jam pavaldžiais banditais. Banditai ir ryšininkai, patikeje legenda, prieme agenta, kaip savo vadeiva, ir vykdo visus jo isakymus bei nurodymus. Agento „Juozo“ duomenimis gruodžio 26 d. atidarytas „Šaruno“ banditu brigados štabo bunkeris, kuriame buvo nukauti pasipriešine penki banditai, tarp ju banditu vadeivos „Rimvydas“, „Vieversys“ ir „Laime“, kurie be „Juozo“ bande isteigti „Šaruno“ banditu brigados štaba. Likvidavus minetus vadeivas, užtvirtintas „Juozo“ verbavimas ir sudarytos butinos salygos, kad jis butu paskelbtas „Šaruno“ banditu brigados vadeiva, del ko jis jau išleido atitinkama isakyma. Toliau ketiname pastumeti „Juoza“ link R. ir S., padarant jam pavaldžiomis keleta gauju ir paskelbiant ji „Dainavos“ apygardos vadeiva (T.1, b.l. 145 - 159). Analogiški duomenys kitoje pažymoje (T.1, b.l. 160 – 175).

1951 m. gruodžio men. 31 d. Lietuvos TSR Valstybes saugumo ministro generolo majoro K. pažymoje nurodyta, kad šiuo metu „Juozapaviciaus“ tevunijai vadovauja musu agentas „Juozas“ (buves šios gaujos vadeiva „Medelis“), jis naudoja savo sena banditu slapyvardi. Š.m. gruodžio 26 d. pagal „Juozo“ duomenis buvo likviduoti „Mindaugo“ tevunijos vadeivos „Rimvydas“, „Vieversys“, „Laime“ ir kiti, kurie bande sukurti „Šaruno“ brigados štaba. Tuo paciu agentui „Juozui“ buvo sudarytos salygos pasiskelbti save „Šaruno“ brigados vadeiva, del šio buvo išleistas atitinkamas isakymas (T.1, b.l. 105 – 111).

SSR Sajungos Valstybes saugumo ministro pav. generolo – majoro K. ir Lietuvos SSR Valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. pasirašytoje operatyvineje suvestineje apie Lietuvos SSR MGB instituciju kovos su nacionalistiniu pogrindžiu ir gaujomis darbo rezultatus už laikotarpi nuo 1952 m. sausio 3 d. iki 13 d. nurodyta, infiltruotas agentas „Juozas“ po t.v. „Dainavos“ apygardos štabo likvidavimo gavo užduoti sudaryti salygas banditu vadeivos „Putino“, kuris bando vadovauti apygardai ir atkurti banditu „štaba“, likvidacijai. Po „Putino“ likvidacijos bus sudarytos butinos salygos tam, kad „Juozas“ galetu pasiskelbti apygardos vadeiva ir užmegzti ryšius su vadeivomis „Vanagu“ ir „Litu“. Taip pat per agenta vykdomos smulkiu banditu likvidacijos priemones (T.1, b.l. 131 - 138).

MGB Kauno srt. Valdybos viršininko pulkininko S. 1952 m. balandžio 14 d. pažymoje nurodyta, kad prašoma pavesti agentui „Juozui“ užkirsti kelia teroristiniams aktams prieš liudytojus J. R., A. R., I. Š., J. S., P. P., A. R., J. N., kurie 1951 m. gruodžio men. teismo posedyje Alytuje liudijo banditu „Sapno“ ir kitu byloje (T.1, b.l. 97, 98).

Lietuvos SSR Valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. pasirašytoje 1952 m. birželio men. 14 -15 d. operatyvineje suvestineje Nr.151 nurodyta, kad infiltruotas agentas „Juozas“, einantis „Dainavos“ apygardos vadeivos pareigas siekia padaryti pavaldžiomis sau gaujas, priklausancias minetai apygardai. Šiuo metu susitikti su „Juozu“ pareiške nora „Beržinio“ ir „Viesulo“ gaujos – 10 banditu. Ruošiame priemones ju slaptam likvidavimui (T.2, b.l. 178 – 179).

Lietuvos SSR Valstybes saugumo ministro generolo – majoro P. K. pranešime apie ginkluotu buržuaziniu nacionalistu gauju likvidavimo Lietuvos SSR priemones nuo 1952 m. sausio 1d. iki 1952 m. birželio 1 d. nurodyta, kad tokiu agentu kaip „Juozas“ panaudojimas suteike galimybe 1952 metais ivykdyti keleta legendomis pagristu priemoniu ir aštriu, drasiu kombinaciju, kuriu metu buvo suimtos ir nukautos kelios dešimtys banditu, daugiausia vadeivu ir sudarytos galimybes sekmingoms gauju likvidavimo operacijoms artimiausiu metu. Dalyvaujant suimtiems „Šaruno“ banditu brigados vadeivai „Medeliui“ (agentas „Juozas“), „Kazimieraicio“ banditu brigados vadeivai „Putinui“, banditu vadeivoms „Karveliui“, „Jovarui“ ir panaudojant apie tai neitariancius gauju vadeivas „Bajora“ ir „Varpa“ š.m. gegužes men. pravestas pasitarimas su minetu gauju dalyviais, kurio metu sukurtas „Dainavos“ banditu apygardos štabas, kuriam vadovauti pradejo musu agentai „Juozas“ ir „Putinas“. Kombinacijos ideja – užmegzti ryši su Lietuvos Pietu banditu vadeivomis S. ir R. per legenda paremta banditu štaba, suimti juos ir panaudoti, siekiant suimti banditu pogrindžio vadeiva Ž. ir perimti ryšio kanalus su užsieniu. Pravedus priemones, likviduoti „Šaruno“ ir „Kazimieraicio“ banditu brigadu štabai bei keletas banditu grupiu. Suimti ir likviduoti 25 banditai. Banditai, ju ryšininkai ir pagalbininkai pasitiki pagal legenda veikianciu štabu. Agentas „Juozas“ užmezge kontakta su 20 banditu (T.2, b.l. 30 – 46).

1953 m. gegužes men. 15 d. Lietuvos SSR VRM 2-N valdybos viršininko Ž. pažymoje, apie agentus, užverbuotus tarp sulaikytu banditu vadeivu, nurodytas ir agentas „Juozas“, kuris gaujai priklause nuo 1949 m. balandžio men., buvo „Juozapaviciaus“ gaujos štabo viršininkas, turejo „Medelio“ slapyvardi. Sulaikytas 1951 m. rugsejo men. Nuo 1951 m. gruodžio men. yra gaujose kaip infiltruotas agentas. Pagal „Juozo“ duomenis ir jam dalyvaujant sulaikyti ir likviduoti 28 banditai. Šiuo metu „Juozas“ panaudojamas kuriant „Dainavos“ apygardos štabo legenda. Prisistatydamas šios apygardos vadeiva bando užmegzti ryši su banditu vadeivomis R., D. ir kitais banditais, kad šiuos butu galima sulaikyti ir likviduoti (T.3, b.l. 93 –97).

Iš Lietuvos Gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktu iš Lietuvos Ypatingojo archyvo gautu duomenu matyti, jog yra 1952 m. spalio 8 d., 1953 m. birželio 11 d., 1953 m. rugsejo 8 d., 1953 m. rugsejo 16 d., 1953 m. liepos 30 d., 1953 m. rugpjucio 24 d., 1953 m. gruodžio 14 d., 1954 m. gegužes 22 d., 1954 m. liepos 16 d. „Juozo“ agenturiniai pranešimai byloje Nr. 1036, apie banditu vadeivos R. bei jo žmonos B. M. paieška (T.2, b.l. 70 – 113). 1954-03-31 VRM 4 valdybos skyriaus viršininko pavaduotojo majoro Dušanskio parengtoje užduotyje yra „Juozo“ parašas (T.2, b.l. 118 – 120). Iš dirbancios byloje Nr.5313 agenturos sarašo matyti, kas asmens slapyvardžiu „Juozas“ asmens bylos Nr.1036 (T.2, b.l. 124, 125).

Agenturiniu – operatyviniu priemoniu del banditu vadeivos Ramanausko – „Vanago“ paieškos plane nurodyta, kad iš veikianciu Lietuvos TSR teritorijoje banditu vadeivu išliko taip vadinamas LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas R., jo pogrindžio slapyvardis „Vanagas“. Pagal paskutiniu metu gautus agentu „Juozas“, „Petrovas“ ir „Plunksnuotis“ duomenis organizuojama aktyvi R. paieška. Cia ypatinga demesi atkreipti i M. buvimo vietos nustatyma, kad veliau panaudoti R. paieškai (T.2, b.l. 155 – 171).

1952 m. rugpjucio 22 d. Lietuvos TSR Valdybos 1 skyriaus Veisieju poskyrio viršininko majoro Liašcenko specialiame pranešime nurodyta, kad vykdant Lietuvos SSR VSM 2-osios valdybos nurodyma, „Juozas“ ir VSM Veisieju RS bandito (neiskaitoma) duomenis, 08-22 atlikta operacija, siekiant likviduoti „Juozapaviciaus“ gaujos dalyvius, kurie slepiasi Veisieju rajono miške (neiskaitoma). Ginkluoto pasipriešinimo metu nužudyti: „Juozapaviciaus“ bandos vadeiva K. A. – „Varnenas“, banditu burio vadeiva T. B. – „Beržinis“, eilinis banditas K. S. – „Vyturys“ (T.3, b.l. 8 – 10).

1952 m. rugsejo 29 d. išvadoje, kuri patvirtinta Kauno srities VSMV viršininko V.s. pulkininko S. nurodyta, kad 1952 metu rugpjucio 22 diena, vykdant cekistu karine operacija, K. buvo nužudytas, ka patvirtina 1952 metu rugpjucio 22 dienos banditu likvidavimo aktas ir liudytoju J. ir B. parodymai. K. P., A. gim. 1929 m. buvo veikiancios ginkluotos nacionalistines bandos narys, istojes i „Dainavos“ apskrities „Šaruno“ rinktines, „Juozapaviciaus“ gauja, kurioje turejo slapyvardi „Vyturys“ (T. 3, b.l. 4 – 7).

Iš 1952 m. rugpjucio 29 d. atpažinimo protokolo matyti, kad A. B. atpažino nuotraukoje Nr.1 nužudyta bandita T. B., slapyvardžiu „Beržinis“, buves Lazdiju rajono gyventojas. Nuotraukoje Nr.2 nužudytas vyriškis yra jo kaimynas banditas K. P., gim. 1928 m. (T.3, b.l. 13, 14).

1952 m. rugpjucio 22 d. Lietuvos SSR VSM „2-H“ valdybos skyriaus majoro Liašcenko, VSM Veisieju RS viršininko majoro P. pasirašytame akte nurodoma, kad aktas surašytas apie tai, jog rugpjucio 22 d., vykdant cekistu karine paieškos operacija Kauno srities Veisieju rajono Cijuniškes kaime ginkluoto pasipriešinimo metu likviduoti bandos dalyviai: bandos burio vadeiva – T. B. B., gimes 1920 metais, slapyvardžiu „Beraštis“. „Juozapaviciaus“ bandos vadeiva – K. A., gimes 1918 metais, slapyvardžiu „Varnenas“. „Juozapaviciaus“ bandos eilinis – K. P. A., gimes 1927 metais, slapyvardžiu „Vyturys“ (T.3, b.l. 1 – 3).

1952 m. spalio 15 d. Lietuvos SSR Valstybes saugumo ministro generolo – majoro K. operatyvineje suvestineje Nr.225 nurodyta, kad nakti i spalio 15 d. Kauno srities Veisieju rajono Cijuniškiu miške Lietuvos SSR MGB 2-N valdyba, pravedusi kombinacija per infiltruota agenta „Juoza“, sulaike „Juozapaviciaus“ gaujos bandita – V. V., slapyvardžiu „Laisve“, gim. 1931 m., gaujoje nuo 1951 m. Tame paciame miške pagal agento „Juozo“ duomenis aptiktas bunkeris, kuriame ginkluoto pasipriešinimo metu likviduotas gaujos vadeiva V. S., slapyvardžiu „Bajeras“, gim.1904 m., kiles iš vidutiniu valstieciu, gaujoje nuo 1948 m.(T.3, b.l. 25, 26).

Iš teismo psichiatrijos ekspertizes išvados seka, jog nera duomenu, kad praeityje, pavojingos visuomenei veikos padarymo metu J. K. butu sirges letiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu J. K. serga letiniu psichikos sutrikimu – igyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija. Nera duomenu, kad J. K. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu butu negalejes suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. Šiuo metu J. K. negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti. K. del letinio psichikos sutrikimo – igytos silpnaprotystes - kraujagyslines demencijos nereikalinga skirti priverciamasias medicinos priemones, nes jo dabartine psichikos sveikatos bukle nekelia pavojaus visuomenei. J. K. gali buti gydomas bendra tvarka. J. K. negali buti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posedyje (T. 4, b.l. 156, 158).

Esant šioms aplinkybems ir irodymams daroma išvada, jog J. K., suteike Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos pareigunamas informacija apie Lietuvos partizanu bunkeri bei jame esancius partizanus, kuria panaudojant, 1951 m. gruodžio 26 d. Lazdiju rajone Bagdanoniu kaime Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos pareigunai sunaikino Lietuvos partizanu „Dainavos“ apygardos „Šaruno“ rinktines bunkeri (sleptuve) ir nužude 6 jame buvusius Lietuvos partizanus: A. M., J. U., A. P., J. A., V. J. ir viena partizana, kurio asmens tapatybe ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, bei sueme Lietuvos partizanu padejeja partizanu bunkerio (sleptuves) laikytoja J. G..

Be to, laikotarpiu nuo 1951 m. lapkricio - gruodžio menesio, vykdydamas Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos pareigunu užduotis, turedamas tiksla infiltruotis i Lietuvos partizanu Pietu Lietuvos štabo vadovybe, pasinaudojant tuo, kad buvo nužudyti partizanu vadai: A. M., J. U. ir A. P., kurie sieke sukurti „Šaruno“ rinktine, pasiskelbe „Šaruno“ rinktines vadu, o 1952-05-08, padedamas kitu Lietuvos užverbuotu agentu ir smogiku, organizavo savo išrinkima Pietu Lietuvos „Dainavos“ apygardos štabo vadu, taip siekdamas suimti ar nužudyti Lietuvos partizanu vadus A. R., S. S., V. D. ir kitus. Tariamai vadovaudamas „Dainavos“ apygardos štabui, padejo Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos pareigunams likviduoti partizanu „Šaruno“ ir „Kazimieraicio“ rinktiniu štabus bei keleta partizanu buriu, pagal jo suteikta informacija, 1952 m. rugpjucio 22 d. Lazdiju rajone Mižoniu kaime Šilelio miške Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos pareigunai sunaikino Lietuvos partizanu „Dainavos“ apygardos „Šaruno“ rinktines „Juozapaviciaus“ tevunijos bunkeri (sleptuve) bei jame buvusius partizanus: B. T., A. K. ir P. K., 1952 metu lapkricio 20 d., Lazdiju rajone Drapaliu kaime Cijuniškiu miške, pagal J. K. suteikta informacija, Lietuvos SSR valstybes saugumo ministerijos darbuotoju buvo nužudytas Lietuvos partizanas V. S., taip padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 99 straipsnyje.

Duomenu, kad J. K. butu padares baudžiamojo istatymo uždrausta veika, budamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, bylos medžiagoje nera. Šiuo metu J. K. negali suprasti savo veiksmu esmes ir ju valdyti, nes serga letiniu psichikos sutrikimu – igyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija, del ko jam taikytina priverciamoji medicinos priemone.

Specialisto išvadoje (t. 4, b. l.139-142) užfiksuota, kas J. K. 2006 m. sirgo šiomis ligomis: Koronarine širdies liga, itampos krutines angina II laipsnio. Bukle po aortos koronarinio šuntavimo operacijos. Širdies laidumo sutrikimai: III laipsnio AV blokada, letinis prieširdžiu virpejimas, pirmine arterine hipertenzija, hipertenzine kardiomiopatija, širdies nepakankamumas C stadija, II-III funkcine klase, dislipidemija, labai didele rizikos grupe, cukrinis diabetas II tipo, glaukoma.

Nors eksperto – psichiatro tvirtinimu, J. K., del letinio psichikos sutrikimo – igytos silpnaprotystes - kraujagyslines demencijos, nereikalinga skirti priverciamasias medicinos priemones, nes jo dabartine psichikos sveikatos bukle nekelia pavojaus visuomenei ir J. K. gali buti gydomas bendra tvarka, taciau ivertinus tai, jog baudžiamojo istatymo uždrausta veika, kuria padare J. K., priskirta labai sunkiu nusikaltimu kategorijai, jo del psichines bukles sutrikimo nereikia stebeti ir gydyti stacionare, šiuo metu J. K. aplinkiniams nepavojingas, todel teiseju kolegijos nuomone, del padarytos veikos pavojingumo, jis gali toliau gydytis ambulatoriškai, todel J. K. skirtina priverciamoji medicinos priemone - ambulatorinis stebejimas pirmines sveikatos priežiuros salygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

bylos nagrinejima sustabdyti. J. K. a.k. (duomenys neskelbtini) skirti priverciama medicinos priemone - ambulatorini stebejima pirmines psichikos sveikatos priežiuros salygomis.

Apie priverciamosios medicinos priemones taikyma J. K. pranešti VI Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centrui ir Vilniaus miesto 1 - ajam apylinkes teismui.

Nutartis per 20 dienu gali buti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant Kauno apygardos teismui.