Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

G. M. 2006 m. liepos mėnesio viduryje, tikslesnis laikas nenustatytas, Palentinio kaim., Šilalės rajone, V. M. buto miegamajame buitinio ginčo su savo motina V. M. metu, sudavė ne mažiau kaip 16 smūgių kumščiais į rankas, krūtinę, kojas bei vieną smūgį į nugarą, nuo vieno stipraus traumuojančio smūginio kontakto į nugaros kairę pusę lūžo keturi šonkauliai, taip jis motinai V. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2006 m. liepos 24 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), V. M. buto virtuvėje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl valgio pagaminimo su motina metu ant taburetės prie krosnies sėdinčiai motinai V. M. smogė ne mažiau kaip 7 smūgius kumščiais ir rankų delnais į galvą, nuo kurių jos galva kelis kartus atsitrenkė į krosnį, padarė poodinę kraujosruvą kairiame skruoste, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies viršutiniame voke, abiejuose smilkiniuose, viršugalvyje. Dėl šių traumuojančių poveikių į galvą po kietuoju galvos smegenų dangalu išsiliejo kraujas, jis spaudė smegenis kaukolės ertmėje, todėl išsivystė koma, antrinės kraujosruvos smegenų kamiene, taip jis V. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl suduotų smūgių į galvą visumos 2006 m. rugpjūčio 8 d. V. M. Klaipėdos miesto ligoninėje mirė, tai yra G. M. tyčia nužudė savo motiną V. M.

Kaltinamasis G. M. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, jog 2006 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios dienos neprisimena, buto miegamajame kambaryje sumušė motiną V. M., suduodamas kumščiais smūgius į rankas, kojas, krūtinę bei nugarą. Galėjęs suduoti tiek smūgių, kaip nurodyta specialisto išvadoje. Dėl suduotų smūgių motinai galėjo atsirasti sužalojimai ant kūno bei lūžti keturi šonkauliai, tačiau jis tuo nesidomėjo, o motina į gydymosi įstaigą nesikreipė. Motiną sumušė todėl, kad ji nebuvo paruošusi maisto, nebuvo išplauti jo rūbai.

2006 m. liepos 24 d., apie 21 val., grįžo namo iš darbo, buvo išgėręs, jautė, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio. Supratęs, kad ir motina yra neblaivi. Motina vakarienei buvo paruošusi sriubos, tačiau ji jam nepatikusi, todėl jis pareikalavęs, kad ji išvirtų bulvių košės. Motinai atsisakius virti košę, jis labai supykęs ir atsistojęs bei priėjęs prie motinos, sėdinčios ant taburetės, smogė jai kumščiu ir rankos delnu apie 7 smūgius į veidą. Nuo jo suduotų smūgių motinos galva atsitrenkdavo į krosnį. Matęs, kad tuo metu, kai mušė motiną, virtuvėje buvo ir jo jauniausias brolis V., kuris nieko nesakęs išėjo. Baigęs valgyti sriubą, nuėjęs miegoti. Naktį su tėvu ir broliu M. pasikinkę arklį išvažiavo dirbti pas ūkininką V. K. Atsikėlęs nesidomėjo motinos sveikata. Kitą dieną atvykęs pas ūkininką kaimynas pranešė tėvui, kad bloga motinos sveikata. Tėvas su kaimynu grižo į namus. Jis į namus grįžo vėliau, matė, kad motiną išvežė į ligoninę. Vėliau jis tėvui prisipažino, kad sumušė motiną. Vieną kartą motiną lankė Klaipėdos ligoninėje. Po sumušimo motiną ištiko koma, vėliau ji ligoninėje mirė. Jis gailisi dėl motinos nužudymo, to nebūtų padaręs blaivus.

Kaltinamojo G. M. nurodytas 2006 m. liepos 24 d. įvykio aplinkybes patvirtino nukentėjusysis V. M. Jis parodė, kad 2006 m. liepos 24 d. vakare, apie 21 val., namo po darbo sugrįžus broliui G. tarp mamos ir brolio kilo konfliktas dėl neparuoštos vakarienės. Mama vakarienei buvo išvirusi sriubos, tačiau ji broliui nepatikusi ir jis šiurkščiai reikalavęs, kad mama išvirtų bulvių košės. Mamai atsisakius tai daryti, brolis plūdosi, įžeidinėjo mamą ir priėjęs prie mamos, sėdinčios ant taburetės, sudavė rankos kumščiu 2-3 smūgius į veidą. Matė, kad nuo suduotų smūgių mamos galva trenkėsi į sieną. Mama nesipriešino, tik prašė, kad jos nemuštų. Jis nieko nesakęs broliui, išėjo į kambarį. Būdamas kambaryje, girdėjo, kaip brolis G. tebemuša mamą. Girdėjo smūgių garsą, kaip mamos galva dar kelis kartus trenkėsi į krosnį. Po patirto sumušimo mamą ištiko koma. Ji buvo išvežta į ligoninę, ten ji mirė. Anksčiau brolis G. taip pat mušdavo mamą. Maždaug prieš savaitę iki įvykio mama skundėsi, kad jai sunku kvėpuoti, nešti daiktus. Ji blogai jautėsi, nes buvo sumušta brolio. Niekas iš šeimos narių mamos nemušdavo, tik brolis G. Apie tai šeimoje visi žinojo, tačiau nei tėvas, nei vyriausias brolis nieko nedarė, kad G. taip nesielgtų.

Liudytojas G. J., teigdamas, kad nežinąs įvykio aplinkybių, patvirtino, jog 2006 m. liepos 25 d. ryte nuėjęs pas M. į butą, kambaryje ant lovos rado gulinčią V. M., kuri keistai gargaliavo. Apie tai jis pranešė J. M. V. M. tą pačią dieną buvo išvežta į ligoninę. Vėliau sužinojo, kad V. M. sumušė sūnus G. M., kad dėl jo sumušimo ji mirė.

Liudytojas V. K. parodė, kad 2006 m. liepos 25 d. iš M. M. sužinojo, kad jo motina V. M. be sąmonės buvo išvežta į ligoninę. Kaip vėliau sužinojo, V. M. sumušė sūnus G. M. Jis nesidomėjo nusikaltimo aplinkybėmis. M. šeima pas jį dirbdavo. Dėl jų darbo nusiskundimų neturėjo.

Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys patvirtina kad buvo apžiūrėtos V. M. gyvenamosios patalpos, miegamojo kambarys, kad nuo grindų paimtos raudonos spalvos dėmių nuoskutos, iškirptas linoleumo gabalas su raudonos spalvos dėme, būdinga kraujui (t. l, b. 1. 11-15).

Specialisto išvadoje Nr. G 1456/06 užfiksuota, kad V. M. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešiniame antakyje su poodine kraujosruva dešiniame antakyje ir dešinės akies viršutiniame voke, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, kairiame antakyje ir kairės akies viršutiniame voke, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinėje krūtinkaulio kūno apatinio trečdalio projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva krūtinės dešinėje apatinėje srityje, esanti tarp dešinės vidurio raktikaulinės ir dešinės priekinės pažastinės linijų apatinio šonkaulių lanko projekcijoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekiniame paviršiuje viršutinio-vidurinio trečdalių riboje, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto vidiniame paviršiuje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, suspaudžiantis galvos smegenis, galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais požymiais (cerebralinė koma, anizokorija, Babinskio simptomas iš kairės, kairės kūno pusės plegija), patvirtintas galvos kompiuterine tomografija ir rezekcine dekompresine kraniotomija iš dešinės. Sužalojimai padaryti dėl kietų bukų daiktų poveikio, galbūt sudavus smūgius. Šie sužalojimai sukėlė gyvybei pavojingą būseną-cerebralinę komą ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. 1.21-23).

Specialisto išvadoje Nr. M 781/ 06 konstatuota, kad V. M. mirtis įvyko dėl patirtos galvos traumos. Dėl patirtos galvos traumos išsiliejo kraujas kaukolės smegeninėje ertmėje, suspaudė smegenis, sukėlė sunkią ilgalaikę komą. Nors taikytas gydymas, trauma baigėsi mirtimi. Iš sužalojimų aišku, kad V. M. nurodytą traumą patyrė 2006-07-24.

Šioje specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl vieno stipraus traumuojančio smūginio kontakto į dešinės pusės nugaros kairią pusę lūžo keturi šonkauliai, dėl ko V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. l, b. 1. 25-28).

Specialisto išvadoje Nr. G 363/06 užfiksuota, kad G. M. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje ir nudegimo žymė. Odos nubrozdinimas galėjo atsirasti smūgiuojant kitam asmeniui ranka (t. l, b. 1. 66). Šie specialisto išvados duomenys patvirtina paties kaltinamojo ir nukentėjusiojo V. M. parodymus, kad jis ranka smūgiavo motinai į veidą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu G. M. parodė įvykio vietą, nurodė motinos V. M. sumušimo aplinkybes (t. l, b. 1. 79-83).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 301 duomenys patvirtina, kad nėra duomenų, jog G. M. anksčiau būtų sirgęs psichine liga. G. M. nusikalstamos veikos darymo metu psichine liga nesirgo, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti. Šiuo metu G. M. būsena atitinka priklausomybės nuo alkoholio sindromo kriterijus, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (t. l, b. 1. 107).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo V. M. parodymais, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys, leidžiantys teigti, kad kaltinamasis G. M. padarė savo motinai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o vėliau ją tyčia nužudė.

Visuma byloje surinktų duomenų leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad kaltinamasis 2006 m. liepos viduryje suduodamas ne mažiau kaip 16 smūgių į įvairias kūno vietas, sulaužydamas 4 šonkaulius, padarė savo motinai nesunkų sveikatos sutrikdymą ir jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamojo G. M. veiksmai 2006 07 24, kada suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius savo motinai rankomis į galvą padarė jai sunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini pagal atsiradusias pasekmes, nes nuo padarytų sužalojimų V. M. mirė. Padaryto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis yra savo motinos nužudymas. Kaltinamasis kraujo ryšiu susijęs su nukentėjusiąja ir tai žinojo (b.l 109).

Teisėjų kolegija mano, kad G. M., nužudydamas savo motiną, veikė netiesiogine tyčia, nes smogdamas kumščiais motinai į veidą ne mažiau kaip 7 smūgius ir matydamas, kad nuo jo suduotų smūgių nukentėjusiosios galva kaskart su trenksmu atsimuša į krosnį, kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad atims gyvybę ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skirdama bausmę kaltinamajam G. M., teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrąžinamus padarinius, kad šiuo nusikaltimu padaryta ypatinga žala šeimai ir visuomenei. Teismas pažymi, kad nusikaltimas padarytas prieš artimiausią G. M. asmenį- motiną, suteikusią gyvybę pačiam kaltinamajam.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas 18 metų, tačiau daryti išvadą, kad jo amžius pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui, nėra pagrindo. BK 81 str. 2 d. nuostatos netaikytinos atsižvelgiant ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pavojingumą, nusikalstamos veikos pobūdį bei motyvus.

G. M. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai. Kaltinamasis padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Esant atsakomybę sunkinančiai ir ją lengvinančiai aplinkybėms, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiams. Skiriant subendrintą bausmę, taikytinos BK 63 str. 1 d., 5 d. taisyklės ir bausmės bendrintinos jas apimant.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti

pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 12 metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 5 d. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2006-07-26 iki 2006-07-28. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- pakeisti į suėmimą, suimant G. M. teismo salėje.

Priteisti iš G. M. 6811,10 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Daiktinius įrodymus– raudonos spalvos nuoskutas, linoleumo gabalą nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.