Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-07-07 · Byla Nr. TS-77-957/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
TS-77-957/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-77-957/2015
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-136, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2008 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirta galutinė dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia - 2008 m. kovo 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 30 d. 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliko 2015 m. vasario 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. birželio 4 d. – trys metai, du mėnesiai ir dvidešimt šešios dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 59-136 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. B.. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir teikė rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, tęsti mokslą, konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo paleidimo į laisvę anksčiau laiko. K. B. pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas. K. B. anksčiau teistas šešis kartus, tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas – sąlygos buvo pažeistos, kartą ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – sąlygos taip pat pažeistos. Amžius pirmojo teistumo metu – 16 metų. Dėl dabartinių nusikaltimų kaltę pripažįsta. Nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Paskutinę veiką įvykdė kartu su bendrininkais. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu. Teigia seniai bandęs narkotines medžiagas, bet jų nevartoja. Baustas už narkotikų platinimą. Bausmės atlikimo laikotarpiu alkoholio nevartoja. Pripažįsta jaunystėje kartais piktnaudžiavęs alkoholiu ir padaręs kelis nusikaltimus neblaivus, tačiau vėliau vartojo retai ir saikingai. Nėra linkęs naudoti agresijos, tačiau yra padaręs kelis smurtinius nusikaltimus. Turi susiformavęs ilgalaikius tikslus. Šiuo metu stengiasi realistiškai vertinti savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimus vertina neigiamai. Įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė keturis kartus, nuobaudos nebegalioja. Nuteistasis du kartus ir skatintas. Dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę ir asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš pataisos įstaigos švietimo programose, taip pat kitose socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimuose ir kt. Atliko gerbūvio darbus pataisos namuose. Šiuo metu mokosi 12 klasėje. Gauta pažyma, kad išėjęs į laisvę bus priimtas į UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Turi 55 proc. darbingumą. Anksčiau niekada nėra dirbęs. Nuosprendžiu iš K. B. priteista 2293,34 Eur proceso išlaidų valstybei apmokėti, pagal vykdomuosius dokumentus jis skolingas 2379,69, tačiau skolų nemoka. Gauna paramą iš artimųjų ir draugų. Socialinius ryšius palaiko su broliais ir seserimis. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, tačiau išėjęs į laisvę gyventų pas draugės mamą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą pagal OAsys programą nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei (76 balai). Komisija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, nutarė, jog K. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlo nustatyti jam šias baudžiamojo poveikio priemones – iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei neturėti, neįgyti, nenaudoti tam tikrų daiktų ar neužsiimti tam tikra veikla.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. B. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant tam tikrus įpareigojimus.

Pasak nuteistojo, jis atliko būtinąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jau seniai yra priskirtas lengvajai grupei. K. B. teigimu, įkalinimo įstaigoje jam diagnozuota nepagydoma liga – trečios stadijos žarnyno vėžys, kurią, nuteistojo nuomone, be kita ko, įtakojo ir laisvės atėmimo įstaigos sąlygos, ypač maistas. Likusią gyvenimo dalį jis nori praleisti laisvėje. Dėl nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs daugiau nebepažeisti įstatymų.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė teismui pateiktu atsiliepimu siūlo nuteistojo K. B. skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarstydama nuteistojo K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgė į visumą aplinkybių ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsiliepime pažymėta, jog nuteistasis iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) numatytus formaliuosius reikalavimus, tačiau tai dar nėra būtina sąlyga taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad K. B. praeityje teistas šešis kartus, tris kartus jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą jis jau buvo paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau, turėdamas neišnykusį teistumą, darė naujas nusikalstamas veikas, paskutinė veika - tyčinis, labai sunkus nusikaltimas. Tai rodo, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesiu demonstruoja piktybinį polinkį daryti teisei priešingus veiksmus ir aiškų nenorą laikytis įstatymų. Atsižvelgus į tai, nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo. Taigi, minėtuose BVK straipsniuose gana aiškiai suformuluoti kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

K. B. 2008 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija dešimt metų, tačiau neviršija penkiolikos metų, du trečdalius paskirtosios bausmės jis faktiškai yra atlikęs, Komisijos nutarime nurodoma, jog į priežiūrą reaguoja teigiamai, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pataisos įstaigoje organizuojamose programose, atliko įvairius gerbūvio darbus, du kartus skatintas, mokosi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programą – 76 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės iš esmės teigiamai apibūdina nuteistąjį bei sudaro pagrindą išvadai, kad K. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Vis tik, pažymėtina, jog įstatyme numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo taikymo reikalavimų įgyvendinimas teismų praktikoje pripažįstamas tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliučiu lygtinio paleidimo pagrindu.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad K. B. anksčiau teistas šešis kartus, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystės, turto sužalojimas), be to, yra pripažintas kaltu ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito asmens sveikatą. Pažymėtina, jog teismas ne kartą jam yra parodęs pasitikėjimą ir suteikęs galimybę grįžti į visuomenei priimtiną gyvenimą – tris kartus jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Vis tik K. B. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, suteiktų galimybių pasitaisyti neįvertino, darė naujas tyčines nusikalstamas veikas. Paskutinįjį kartą atidėjus jam bausmės vykdymą, K. B. tolimesnių pastangų keisti elgesį neparodė, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują labai sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, todėl šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog K. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Pažymėtina, kad ankstesnės nusikalstamos veikos bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kaip nurodoma ir asmens Socialinio tyrimo išvadoje, išlieka kriminogeniniais veiksniais. Paskutinės K. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingas visuomenei pobūdis taip pat apibūdina jį kaip pavojingą, linkusį menkinti įstatymo saugomas vertybes, šiuo konkrečiu atveju – visuomenės sveikatą, kuriai kyla pavojus neteisėtai paleidžiant į apyvartą narkotines ar psichotropines medžiagas. 2008 m. liepos 11 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog K. B. turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir gabeno didelį kiekį psichotropinių medžiagų bei jas platino. Kontroliuojamos substancijos – amfetaminas ir MDMA, kuriomis disponavo nuteistasis, iš esmės skatina priklausomybės narkotinėms medžiagoms formavimąsi visuomenėje, neretai tampa paskata pereiti prie dar stipresnių ir pavojingesnių medžiagų vartojimo. Pastebėtina ir tai, jog veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, nuteistojo vaidmuo grupės veikloje buvo aktyvus, jis iš esmės ir buvo nusikaltimo iniciatorius. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad išėjęs į laisvę K. B. turėtų darbovietę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau niekuomet nėra oficialiai dirbęs, ir ši aplinkybė jau pirmiau aptartų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą abejoti, ar nuteistasis išties pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, ar veikiau išlieka rizika, kad būdamas laisvėje jis vėlgi gali rinktis lengvesnius, bet neteisėtus būdus gauti piniginių lėšų, tame tarpe ir neteisėtos veiklos, susijusios su disponavimu kontroliuojamomis medžiagomis ir jų platinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn patrauktas būdamas 16 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog K. B. pataisos namuose du kartus skatintas, tačiau keturis kartus jis ir pažeidė režimo reikalavimus, du iš jų – šiurkščiai (kameroje turėjo draudžiamų daiktų), už tai jam kaskart skirta penkiolika parų karceryje (asmens byla T. 3, b. l. 100, 106, 124, 140). Nors drausminės nuobaudos nebegalioja, minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog K. B. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir tai, jog gaudamas finansinę paramą iš artimųjų ir draugų, nuteistasis nerodo iniciatyvos, kad ir minimalia dalimi, padengti esamas skolas bei sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą sumą už jo pristatymo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, įvertinta 76 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog labiau tikėtina, kad išėjęs į laisvę K. B. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, K. B. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, o taip pat ir veikos, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pavojingą pobūdį, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra teisinio pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o vien ta aplinkybė, jog nuteistasis turi sveikatos sutrikimų, kad ir didelių, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu paleisti jį į laisvę anksčiau laiko. Dėl šios priežasties, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 59-136, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 59-136 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius